Esame linkę atidėlioti viską: kaip tai įveikti?

Visiems pažįstamas jausmas, kai reikia kažką padaryti, tačiau darbas atidedamas. Padarysiu tai rytoj, pasakome sau, tačiau atėjus rytojui vėl kartojame tą pačią frazę. Kalba eina apie knygą, kurią norisi parašyti, apie įprotį, kurio norisi atsikratyti, ar darbą, kurį būtina laiku padaryti. Nesvarbu, ką beatidėliotumėte, galite tai įveikti, rašo lifehack.org.
© Shutterstock

Čia pateiksime jums vieną idėją, kuri galėtų padėti pakeisti jūsų elgesį taip, kad pavyks laiku padaryti tai, ką reikia.

Mūsų smegenis visada labiau vilioja laikinas atpildas

Yra specialus terminas, kuris apibūdina žmogaus prigimtinį norą viską atidėlioti – akrasija. Šį žodį sukūrė senovės filosofai Sokratas ir Aristotelis. Jis apibūdina tą disonansą, kurį jaučiame tada, kai mūsų „idealusis aš“ sako daryti viena, o „tikrasis aš“ pasisako už kitą veiklą, rašoma Jameso Clearo knygoje „The Akrasia Effect: Why We Don’t Follow Through on What We Set Out to Do and What to Do About It“.

Pavyzdžiui, tai tas jausmas, kuris aplanko jus tada, kai suvalgius gabalėlį šokoladinio pyrago norisi imti dar vieną. Mūsų troškimas gauti laikiną atpildą dažnai yra stipresnis už gilesnį troškimą būti sveikam ir verčiau pasirinkti vaisius bei daržoves.

Tiesiog taip surėdytas žmogus. Vis dėlto, esama strategijų, kurias galime įdiegti savo gyvenime ir įveikti akrasiją.

„Jeigu… tai...“ strategija padės jums iš anksto numatyti tikslius veiksmus

„Jeigu… tai...“ strategija gali padėti išaiškinti tai, ką ruošiatės padaryti, ir užtikrinti, kad sutelksite į tai dėmesį.

Be to, kad apibrėžia konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis. „Jeigu… tai...“ strategija taip pat padeda apgalvoti tai, kur ir kada jūs tų veiksmų imsitės. Kai nėra kito pasirinkimo kaip padaryti tai, ką planavote, darosi labai tikėtina, kad jūs tai padarysite.

Taip yra todėl, kad tokiu atveju nebelieka svarstymų. Tai tampa faktu, todėl vilkinimui ir atidėliojimui vietos nebelieka.

Jeigu norite pasinaudoti šia paprasta strategija, suplanuokite, ką ketinate daryti konkrečioje situacijoje, laiką ar vietą:

Jeigu dabar aštunta ryto, tai aš atsikelsiu ir užsiimsiu joga bei meditacija.

Jeigu dabar dešimta ryto, tai pradėsiu rašyti savo romaną.

Įrodyta, kad „jeigu… tai...“ strategija padidina produktyvumą vidutiniškai 200 ar net 300 procentų. Išties, puiki statistika.

Taip yra todėl, kad atmetamos visos mintys apie kitus rytojaus pasirinkimus, o tai reiškia, kad galite ramiai reaguoti į galvoje iškylančius pasiteisinimus norint atidėti tai, kas numatyta.

Naujo įpročio įsisavinimas visada yra nemenkas iššūkis, tad labai savęs nespauskite dėl to, jei kokį kartą ir nepavyks nueiti į sporto klubą, kaip buvote numatę. Kol kas pakaks vien to fakto, kad mėginate pasikeisti. O lengviausias būdas pradėti – pasirūpinti, kad pradžia būtų kaip įmanoma paprastesnė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Karjera

Tyrimo duomenys: ar įmanoma derinti karjerą ir tėvystę? (6)

Siekis suderinti įsipareigojimus šeimai ir darbui jau daugelį metų yra viena iš aktualiausių temų, nagrinėjant mažamečių vaikų turinčių tėvų sėkmingą integraciją ir grįžimą į darbo rinką.

Ar perskaitęs knygą apie sėkmę tapsi sėkmingesnis? (8)

Specialistai pažymi, kad šiuolaikinis žmogus vis dažniau siekia knygų, rėkte rėkiančių apie tai, kad kiekvienas gali būti laimingas, o jo gyvenimas – sėkmingas. Tačiau ar tikrai?

​Įprotis, kurio privalai atsikratyti, jeigu nori būti laimingas (24)

Daugybė žmonių visame pasaulyje, didmiestyje ar mažame kaimelyje, Amerikoje ar Europoje turi tą patį, parazituojantį ir gyvenimą gadinantį įprotį - savęs lyginimą su kitais.

Profesijos, sukeliančios depresiją (39)

Auklės ir slaugės, taip pat viešojo maitinimo darbuotojai dažniau nei kiti kenčia nuo depresijos. Prie tokios išvados priėjo JAV Narkologinių ir psichiatrinių tarnybų valdybos (SAMHSA) darbuotojai, ištyrę ryšį tarp profesinės veiklos bei depresijos rizikos, – pranešė „The Washington Post“.

Nemėgstu darbo, jaučiuosi blogesnė negu kiti žmonės, negaliu būti savimi (13)

Šiandien ryte parašiau savo vadybininkei, kad susirgau ir neatvyksiu į darbą. Ir išsiuntus pranešimą iškarto supratau, kad man reikia pagalbos. Esmė tame, kad iš tikrųjų nesusirgau. Atsikėliau, pasidažiau, susiruošiau ir griuvau į lovą supratusi, kad nepajėgsiu šiandien išbūti darbe.