Didžiausia klaida, kurią galite padaryti savo gyvenime

 (31)
Štai nuteiksiu tave pesimistiškai: kad ir ką darai ar nori daryti, pasaulyje yra milijonas (su puse) būdų, kaip tau tai gali nepavykti.
Didžiausia klaida, kurią galite padaryti savo gyvenime
© Shutterstock nuotr.

Ir garantuoju, kad tūkstančiu būdų iš tų tu tikrai gali suklysti.

Jei kuri verslą – gali sukurti kažką ko niekam nereikia ir bankrutuoti.

Jei bandai kepti savo partneriui keksiukų – gali neatspėti, kokius keksiukus jis mėgsta.

Jei ruošiesi parašyti knygą – gali jos niekad nebaigti ir veltui iššvaistyti laiką.

Jei nori pradėti fotografuoti žmones – fotografijos gali jiems nepatikti. Labai.

Jei nori pradėti rašyti blogą – tave gali palaikyti nieko nežinančiu apgaviku.

Jei nori mesti rūkyti – tau gali tiesiog pritrūkti jėgų.

Nesvarbu, ką darai, tu vis vien gali suklysti. Suklysti taip, kad veltui būsi išmetęs pinigus, laiką ir jėgas. Ar galbūt net daugiau nei tai.

Na, ar tau jau baisu?

…Tau turėtų būti. Jei tik nesi šiek tiek (ar daugiau nei tiek) beprotis.

Turbūt visi kuriantys žmonės patiria tai – visą kūrybą sustabdančią baimę. Baimę suklysti ir galbūt NIEKO nepasiekti. Panašiai kaip veikėjas senovės graikų pasakoje, kuris bandė skristi iki dangaus, bet suklydo, greit nukrito ir užsimušė?

Jei tu ko sieki, tu tikrai nori, kad pasiektum savo tikslus. Todėl tu galbūt lauki tinkamo momento, tinkamo įkvėpimo, ar kokio Dieviško ženklo. O būtent tai žudo tavo šansus ką nors pasiekti.

Žinai koks yra lengviausias būdas suklysti ir negauti ničnieko naudingo? Na, jei skaitei šį tekstą tu jau turėjai suprasti, apie ką aš.

Didžiausia klaida kurią tu gali padaryti tai – NEPRADĖTI.

Nedarymas – užtikrintas būdas suklysti

Viena mano artima draugė nori keliauti po pasaulį ir iš to užsidirbti. Ji nenori studijuoti nuobodžią specialybę nuobodžioje kolegijoje, ji nenori ten bendrauti su nuobodžiais žmonėmis ir nenori leisti dienas savo mažam, nuobodžiam miestelyje.

Išties sveikinu aš ją: pirmą dalį noro ji pildo gan sėkmingai. Ji jau dvejus metus keliauja po Europos šalis ir miestus, daug tolesnius nei Lenkija. O dar šiandien ji svajingai kalbėjo apie savo būsimą kelionę į Paryžių.

Bet antros dalies ji nepradeda. Ji bijo. Ji vengia.

„Kam ten įdomu tos mano kelionės”, sako ji. „Aš dar visai nedaug keliavus”, tada dar prideda. Nesvarbu, kad ji keliavus daugiau nei keliauja lietuvių vidurkis ir nesvarbu, kad jos kelionės pilnos įdomių ar juokingų nuotykių, ji vis vien randa būdų kaip pateisinti savo nedarymą.

Ji bijo suklysti. Nežinau, ko ji bijo tiksliai – ar įsivaizduojamų kreivų žvilgsnių, ar ko kito. Bet ji bijo kaip ir dauguma tų, kurie kuria ar kurie dar tik svajoja apie kažką neįtikėtino.

Ir ji dabar turi du pasirinkimus:

Pradėti, ir GALIMAI nieko nepasiekti…

…Arba nepradėti, ir garantuotai, šimtu procentų garantuotai, NIEKO negauti.

Ką ji rinksis? Ar svarbiau, jei dar pats nepradėjai, ką renkiesi tu?
Pradėk jau šiandien

Tai gal jau šiandien?

Pradžia – pusė darbo

Tu gali pradėti kurti verslą – ir išmokti kažką naujo. Sužinoti kas veikia, ar kas tikrai NEveikia… Arba gali nepradėti ir toliau save kankinti neišpildytais norais.

Tu gali pabandyti iškepti keksiukų – ir netyčiom atrasti partnerio mėgstamiausią skonį… Arba gali net nebandyti, o Jis ar Ji negaus progos patirti tavo begalinę meilę.

Tu gali pradėti rašyti knygą – ir ją parašyti visą per dvi dienas. Netyčiom, tiesiog iš užsidegimo… Arba gali niekada nepradėti, o tavo mintys ir jausmai taip ir liks pasaulio neįvertinti. Gal tau buvo lemta būti žinomu rašytoju?

Tu gali pradėti fotografuoti žmones ir atrasti tai, kad fotografuoti architektūrą daug smagiau… Arba gali to nedaryti ir niekada neatrasi savo didžiausio gyvenimo hobio.

Tu gali pradėti rašyti blogą – ir sutraukti lojalius skaitytojus, kurie nekantraudami lauks daugiau tavo tekstų… Arba gali net nepradėti, o tu liksi pasaulio neatrastas.

Tu gali pabandyti mesti rūkyti – ir netikėtai atrasti, kad tai nėra taip sunku… Arba gali nepradėti, nes pastovus kosulys ir geltoni dantys tau jau tapo maloniau.

Be abejo, svajonių ir baimių gali sugalvoti ir daugiau. Aš nežinau ko tiksliai bijai tu, bet aš žinau, kad gale tai taip blogai neatrodys, kaip atrodo dabar.

Lengviausias būdas suklysti ir nieko nepasiekti yra užsispyrimas nepradėti. O tu pradėk, padaryk tai. Ir taip, žinau, aš kartoju Nike šūkį – “Just do it”.

Galų gale, JOKS žingsnis žengtas tavo kelyje link tikslo nebus toks svarbus kaip pirmasis. Jei nepradėsi daryti – tu garantuotai nieko nepasieksi.

Todėl pradėk. Dar šiandien.

Ženk pirmą žingsnį, kad ir koks mažytis jis būtų. Pradėk, kad tavo idėja nemirtų. Neleisk jai to padaryti!

debesyla.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Karjera

Kokią įtaką darbui ir rezultatams daro įmonės kultūra

Įmonės kultūra pradedama kurti dar prieš įdarbinant savo pirmą darbuotoją ir ji organiškai vystosi didėjant jų skaičiui. Kuo didesnė įmonė, tuo svarbiau auginti kultūrines vertybes bei puoselėti praktikas, idant įsitikintumėte, jog siekiama tų pačių tikslų ir vertinami tie patys dalykai.

Eksperimentas: kaip tapti matematikos genijumi? (5)

Dalyvavau egzamine, mokytoja diktavo matematikos uždavinius. Tai buvo tokio tipo užduotys, kuriose vaizduojama kažkokia gyvenimiška situacija, tipo „Petras turėjo 3 kg pomidorų, o Marytė 5 kg, jie abu vyko į turgų, kiek turgaus aikštėje bus pomidorų prekybos pradžioje, įrašykite kilogramais.“

Esu tinginys. Kaip tai įveikti? (42)

Dažnai susiduriu su kitų man užduodamu klausimu, kaip įveikti tinginystę ir pradėti kažką veikti? Manau, kiekvienas pastebime, kad mūsų „noriu“ ir „reikia“ ne visuomet sutampa. Kaip pradėti daryti svarbią užduotį, jeigu nesinori, jeigu visuomet atrandame įdomesnės veiklos ir joje „paskęstame“?

Gyvenimo krizės- tai problema ar galimybė?

Dalyvaudamas “Krizių įveikimo centro” veikloje dažnai susiduriu su krizę išgyvenančias klientais. Susitikimo metu dažnai iš Jų išgirstu tokius žodžius: “ir tai toks mano gyvenimas”, “kas gali būti blogiau”, “nesuprantu, kodėl gyvenimas manęs nemyli”, “ką blogo padariau, kad man taip”? Tačiau pastebiu, kad įvykus krizei, gyvenimas mums suteikia galimybę pamatyti kitas jo galimybes, ko pasekoje mes visi turime galimybę gyvenimą pakreipti teigiama linkme. Tad man kyla klausimas, ar tikrai krizė yra didžiulė problema, ar tai yra mūsų didžiausia galimybė iš naujo atrasti gyvenimo kelią?

Pirmasis darbas – ką būtina žinoti? (1)

Artėjant vasarai vaikai ir paaugliai aktyviau ieškosi sezoninių darbų; tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.