Juoko terapija gelbėja nuo streso, nes juokas ne tik emocijas praskaidrina, bet ir dirba tam tikri veido raumenys, padedantys atsipalaiduoti, LRT RADIJUI sako gydytojas neurologas Dalius Jatužis.
© Shutterstock nuotr.

Jo teigimu, stresą sukelia ne tik ligos ir traumos, bet, be abejo, ir artimųjų mirtys, netektys, šeimos ar darbo praradimas. „Netgi toks teigiamas dalykas, kaip vedybos, streso skalėje vertinamos 50 balų iš 100“, – pabrėžia profesorius.

Kas yra stresas?

– Paprastai sakant, stresas yra žmogaus apsauginė reakcija siekiant įveikti kažkokią kliūtį, kilusį pavojų ir t. t. Tai – žmogaus organizmą, tiek mintis, tiek kūną, mobilizuojančios reakcijos, kurios atlieka pozityvų vaidmenį.

Esate sakęs, kad kai stresas per stiprus ir lydi nuolat, organizmas neturi kada atsigauti, tad gali neatlaikyti ir žmogaus nervų sistema, išryškėti streso pasekmės. Kas yra per stiprus stresas? Apie kokias jo pasekmes organizmui turime žinoti?

– Stresas – organizmo kova su įvairiais kilusiais sunkumais, kliūtimis, ligomis, traumomis ir t. t. Kovojant organizme vyksta tam tikros cheminės reakcijos, išsiskiria daug adrenalino, noradrenalino, kitų medžiagų, kurios dažnina pulsą, kelia kraujo spaudimą, intensyvina kvėpavimą. Tai – nevalingas viso organizmo pasiruošimas kovai.

Esant ilgalaikiam stresui, susidaro perteklius streso hormonų, kurie išsekina daugelį organizmo sistemų, alina širdį, turi neigiamą poveikį centrinei nervų sistemai, pagaliau nuo streso atsiveria opos skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Trumpalaikis stresas neišvengiamas, jis yra ir pozityvus, bet ilgalaikis, kai organizmas dirba kaip varomas botagu arklys, išnaudoja resursus.

Kas sukelia ilgalaikį stresą?

– Labai daug dalykų. Tai ne tik ligos, traumos ar kiti išoriniai veiksniai, organizmui keliantys fizinį pavojų, bet įvairiausi gyvenime pasitaikantys dalykai: artimųjų mirtys, netektys, šeimos paradimas, darbo praradimas. Netgi toks teigiamas dalykas, kaip vedybos, streso skalėje vertinamos 50 balų iš 100. Juk keičiasi gyvenimo būdas ir sąlygos, neaišku, kaip seksis. Taigi labai daug dalykų gali sukelti streso, ypač tada, kai žmogus iškart nemato išeities, sprendimo.

O jei juntame kasdien pasikartojantį nerimą, tai galbūt irgi streso pasekmė?

– Galbūt streso, bet ne vien. Ilgalaikį nerimą, depresiją gali sukelti įvairiausi dalykai, ne vien stresas. Stresas, žinoma, gali tai paryškinti, paskatinti arba išprovokuoti, bet yra ir genetinis polinkis, ir ligos, tarkim, skydliaukės hormonų trūkumas, kraujo ligos ir pan. Dėl jų žmogus taip pat gali jausti panikos priepuolius, nuolatinį nerimą, negalėjimą atsipalaiduoti ir t. t. Bet nemažai minėtų dalykų gali išprovokuoti arba tiesiogiai sukelti ir ilgalaikis nekoreguojamas stresas.

Jei streso nepavyksta išvengti, kaip jį įveikti?

– Streso tikrai neišvengsime, jis nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas. Vieni dalykai sukelia daugiau streso, kiti mažiau, vieni žmonės labiau reaguoja į tą patį stresą, kiti – mažiau. Vieni moka atsispirti, kiti, deja, nesirūpina savimi ir dar alina organizmą kitaip: per mažai miega, persivalgo, vartoja per daug alkoholio. Taip blogas veiksnys ir fizinės veiklos aktyvumo stoka.

Visa tai stresą skatina ir palaiko ir tampa papildomais rizikos veiksniais įvairiausioms ligoms vystytis. Fizinė veikla ir aktyvumas – vienas geriausių natūralių metodų, padedančių įveikti stresą.

Ar žmogus visada turi būti pasiruošęs galimam stresui?

– Visada gyvenime kažkas vyksta, o mūsų kasdienybė – gyvenimo tempas, ritmas, nuolatinis socialinis spaudimas, karjera, uždarbis, socialiniai nepritekliai. Tai sukelia gerokai daugiau streso negu, tarkim, prieš 50 metų.

Labai svarbu stresą malšinti teigiamomis emocijomis, džiuginančiais užsiėmimais, fizine veikla. Visa tai tikrai padeda atsispirti blogam ilgalaikio streso poveikiui.

Kokių dar gali būtų patarimų? Pavyzdžiui, japonai taiko gydymą juoku.

– Juoko terapija – pagrįstas metodas, nes ne tik emocijas praskaidrina, bet ir dirba tam tikri veido raumenys, padedantys atsipalaiduoti.

Taigi bet kokia veikla laisvalaikiu, fizinis aktyvumas – viskas, kas teikia malonumą, tikrai puikus vaistas nuo streso ir nuo galimų pasekmių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (267)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Liūdnas teroristų likimas (26)

Terorizmas nekeičia pasaulio ir tai labiausiai erzina pačius teroristus, kurie bando įsivaizduoti,...

Patarimai ruošiantis dviračių žygiui ar maratonui: kai ko galite pasimokyti ir iš vaikų

Skaudančios kojos, varvantis prakaitas ir nuo sėdynės geliančios kirkšnys – taip gali atrodyti...

Darbas, kuriame jaunystė – abejotinas privalumas

Tarp jaunų parlamentarų rinkėjai dažniausiai mini didžiųjų partijų lyderius, o kiti jauni...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (14)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (118)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Nemaitonių kaime – tragiška nelaimė: prie namų nuskendo du vaikai papildyta 19.39 (79)

Šeštadienį Kaišiadorių rajone esančiame Nemaitonių kaime mirė du mažamečiai. Prie namų...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (276)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

„Karklės“ dalyvių stilius traukė akį: išsiskyrė keisčiausiais įvaizdžiais (4)

Vainikuoti 2017 metų vasarą ir ištraukti iš spintos dar nespėtus pademonstruoti stilingus...

J. Lopez specialistė atskleidė jos grožio paslaptis – stebuklingų priemonių ieškokite savo virtuvėje (1)

Rugpjūtis – saulės ir karščio nualintų plaukų mėnuo. Šis scenarijus kartojasi kiekvienais...