Įsivaizduokite tokią situaciją... Vaikščiojate po parduotuves su draugėmis ir smagiai leidžiate laiką, besimatuodamos drabužius. Pamatote suknelę, kuri traukia akį kaip magnetas ir pasimatuojate ją. Abi Jūsų draugės ir pardavėja tvirtina, kad atrodote puikiai ir pati suprantate, kad Jums būtinai reikia šio rūbo.
Veidas
Suknelės kaina – vieno mėnesio Jūsų uždarbis, tačiau žinote, kad galite pasinaudoti savo kreditine kortele. Grįžusi namo, Jūs vis dar jaučiatės pakylėta dėka šio pirkinio ir miegoti einate būdama geros nuotaikos.

Kitą rytą pasijaučiate šiek tiek nejaukiai. Nežinote kodėl. Kol ruošiatės darbui, atsimenate suknelę, paimate ją į rankas, apžiūrinėjate save veidrodyje ir pagalvojate: „O Dieve, ką aš padariau?“. Dabar suknelė atrodo juokingai. Ji tikrai netinka darbui, o ir šiaip vargu ar ją kada užsivilksite. Ji tiesiog Jums netinka - net neturite prie tokio rūbo tinkančių batų. Tada prisimenate kainą...Oi!

Dauguma mūsų yra patyrę šį jausmą – mes arba graužiame save, arba stengiamės viską pamiršti, karts nuo karto išsitraukdamos suknelę iš spintos, pasimatuodamos ją, bet finale pasipuošdamos kitu rūbu. „Nurašome“ šį įvykį prie „blogų sprendimų“ ar nusprendžiame, kad pasidavėme impulsui, tačiau vengiame daugiau apie tai galvoti.

Visi esame patyrę tą jausmą, kai vieną minutę daiktas labai patinka, o sekančią mes jau nesame tokie tikri. Kam gi neiškyla problemos priimant sprendimus. Kai sprendimai tampa žymiai svarbesni – susiję su mūsų karjera ar santykiais su aplinkiniais, dvejonės tampa dar labiau kankinančiomis.

Psichologiniai tyrimas parodo, kad tokie vidinio konflikto atvejai, kaip kad anksčiau aprašyta situacija su suknele, parodo, koks nepaprastas ir neįsisavintas mūsų savo identiteto suvokimas. Kai sakote „aš“ ar „mes“, skirtingais atvejais Jūs galvojate apie skirtingas asmenybes, esančias savo viduje.

Kiekvienas iš mūsų savyje turime tam tikrą skaičių subpersonalijų arba „aš“, kurių visuma sudaro mūsų asmenybę. Skirtingi „aš“ prisiima atsakomybę už atskirus Jūsų gyvenimo aspektus kiekvieną dieną.

Asmenybė

Kai esate darbe, Jūsų organizuotoji asmenybės dalis yra dominuojanti, kai geriate kavą su draugais, išryškėja komunikabilioji Jūsų pusė, kai atostogaujate, leidžiate karaliauti tingiajam „aš“, o kai esate su mylimu žmogumi, ko gero, duodate valią savo jautriajai ir seksualiajai dalims.

Mes turime ir savo „favoritus“, tai yra tas subpersonalijas, kurias naudojame dažniausiai, pagal kurias mus atpažįsta aplinkiniai. Jas vadiname pirminėmis subpersonalijomis, tuo tarpu tos mūsų dalys, kurias sąmoningai slepiame ar net neigiame, vadinamos nepripažintomis subpersonalijomis.

Kiekvienas mūsų vidinis „aš“ turi savo jausmus, mintis, mąstymus, nuomonę ir poreikius – jie ne visada sutaria tarpusavyje. Štai kodėl kartais įsiveliate į vidinius konfliktus, pavyzdžiui, darbe. Ta Jūsų dalis, kuriai patinka tvarka ir tikslumas, ko gero, mėgsta dirbti nuo 8 iki 17 valandos bei atlikinėti tuos pačius nusibodusius darbus. Tai atrodo saugu ir patogu šitam „aš“. Priešingai nei šis, kitas Jūsų „aš“, mėgstantis nuotykius ir nuolatinę kaitą, jausis bjauriai, dirbdamas tą patį kasdien. Praktikoje tai pasireiškia tuo, kad, rodos, vieną dieną mylite savo darbą, o kitą – jo nekenčiate. Priklauso nuo to, kuris Jūsų „aš“ tuo momentu yra dominuojantis.

Šis asmenybės visumos supratimas buvo išrastas dviejų psichologų iš Kalifornijos (JAV) – D.Hal ir Sidra Stone. Jų teorija vadinasi „Asmenybių psichologija ir sąmoningas ego“, o jos šaknys glūdi K.Jungo skelbtoje psichologijoje.

Toks žmonių psichologijos supratimas, deja, labai prieštaringai vertinamas tradicinės psichologijos atstovų Australijoje, tačiau palaipsniui tampa dominuojančia psichologijos mokslų srove Jungtinėse Amerikos valstijose ir Europoje.

Technika, kurią naudojo D.Hal ir Sidra Stone vienas kito vidinių „aš“ tyrinėjimuose, pavadinta „Balsų dialogu“. „Balsų dialogas“ - tai būdas tiesiogiai kreiptis į skirtingus „aš“ savo viduje. Tai labai paprastas procesas, kai vienas asmuo bendrauja su skirtingomis subpersonalijomis savo viduje.

Veidas

Kai nusprendžiate pasikalbėti, pavyzdžiui, su „aš“-nuotykių ieškotoju, nueinate į kitą kambario vietą ir tiesiog kalbate. Žmogus, kalbantis iš naujos pozicijos, ir bus Jūsų norimas „aš“. Tam nereikia jokių hipnozių – taip tiesiog atsitinka. Subpersonalija, bendraujanti su pasirinktuoju „aš“, lieka toje pačioje vietoje visą laiką ir gali klausinėti „aš“-nuotykių ieškotojo, kaip šis jaučiasi, ką mėgsta daryti, kaip jis pasireiškia visos asmenybės kontekste ir pan.

Kai pokalbis baigiasi, žmogus, kuris ką tik išreiškė pasirinktą „aš“, grįžta atgal į pradinę poziciją. Dabar jis jaučiasi kitaip nei prieš aprašytąjį procesą. Pasijaučiate lyg turėtumėte daugiau erdvės „kvėpuoti“, nes išskyrėte vieną dalį iš savo asmenybės „aš“ krūvos, kurie užima visą vietą ir visai nepalieka galimybių Jums suvokti save.

S.Stone šitą erdvę vadina „sąmoninguoju ego“. Pagal tradicinį mąstymą, „ego“ laikomas asmenybės dalimi, kurie priima sprendimus. Anot šios naujos teorijos, „ego“ yra subpersonalijų grupė, su kuriomis save identifikuojate. Jeigu tik atsiskyrėte nuo kokio savo „aš“ ir jį imate neigti, neleidžiate jam daryti įtakos, įgaunate „sąmoningąjį ego“.

Tai kokia šio reikalo esmė? Kodėl reikėtų galvoti apie save kaip apie grupę subpersonalijų, o ne kaip apie vientisą asmenybę? Prisiminkite pavyzdį su suknelės pirkimu. Jeigu šiai situacijai pritaikysite išdėstytą teoriją, suprasite, kad skirtingi „aš“ mėgsta skirtingus rūbus. Kai darote kažką, kas Jus jaudina ar atpalaiduoja, pavyzdžiui, apsipirkinėjate, primirštate savo pirmines subpersonalijas ir atsiranda galimybė pasireikšti toms, kurios galbūt mėgsta ekstravagantiškus ir puošnius rūbus.

Taigi, jeigu Jūs paprastai perkate rūbus, kurios galėsite vilkėti darbe, - kas daugeliui žmonių reiškia nebrangius, lengvai tarpusavyje derinamus drabužius, atsipalaidavimo minutę išlenda geidžianti naujovių Jūsų dalis ir taip staiga pamatote tai, ką „būtinai“ turite nusipirkti, tiesiog įsimylite nuo lentynos parduotuvėje paimtą daiktą. Šis jausmas priklauso ekstravagantiškajam „aš“. Kitą dieną, kai rengiatės darbui, Jūsų pirminės subpersonalijos ima vertinti pirkinį. Ši asmenybės dalis griežtai pasako: „Aš niekada to nevilkėsiu“.

Kai sąmoningai imate suvokti savo skirtingas subpersonalijas ir įgyjate „sąmoningąjį ego“ santykiuose su jomis, galite išklausyti visų vidinių „aš“ nuomonių ir priimti teisingą sprendimą patys.

Veidas

Taigi dabar kai apsipirkinėsite, jausdami savo ekstravagantiškojo „aš“ maištą, nekreipsite didelio dėmesio ir kai sugalvosite kažką nusipirkti, pasikalbėsite su konservatyviąja ir praktiškąja savo asmenybės dalimi, - jos tikrai gerai patars, kam derėtų išleisti pinigus. Tada jau bus Jūsų reikalas, kokį sprendimą priimti – tik atsižvelkite į konfliktuojančių subpersonalijų siūlymus. Nėra gero ar blogo sprendimo. Galite nuspręsti pirkti skirtingus rūbus kiekvienai savo asmenybės daliai arba tik ekstravagantiškajai, jeigu, žinoma, sąmoningai suvokiate, kad nuskriausite konservatyvųjį „aš“.

Savikritiką ir savigraužą galite sustabdyti tiktai sąmoningai pirkdami drabužius, o ne impulsyviai rinkdamiesi tai, ko tą minutę nori „nepastebėta“ dominuojanti Jūsų asmenybės dalis. Privalote priiminėti realius sprendimus, o ne vadovautis tos minutės nuotaikomis. Įsiklausykite į savo dvejonės – tai Jūsų sėkmingo sprendimo garantas.

Kita dalis naudos, kurią gaunate suvokę asmenybes savo viduje, susijusi su santykiais tarp žmonių – tiek asmeniniais, tiek darbiniais. Pagrindinė mintis būtų ši – jeigu kažkas erzina Jus ar smerkiate tą žmogų, vadinasi, jis turi tų savybių, kurias savyje neigiate.

Pagal šią teoriją, teisingiausias sprendimas būtų rasti tokį vidinį „aš“ savyje ir su juo pasikalbėti. Jeigu ryšitės šiam iššūkiui, pajusite, kad Jūsų santykiai su nemaloniu žmogumi taps paprastesni ir imsite atpažinti jame tas asmenybės dalis, kurias nustūmėte į tamsų kampą savyje. Tiesiog tapsite supratingesniu žmogumi ir taip greit nepulsite teisti ir smerkti aplinkinių. Naudinga ir tai, kad dar daugiau subpersonalijų dalyvaus Jūsų sąmoningoje veikloje – Jūsų veiksmai bus teisingesni.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (67)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (49)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (14)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1054)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (38)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (81)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (54)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (13)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (40)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...