Tai sugalvojo britų studentai. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai viešpatavo hipių kultūra, jiems nesinorėjo vos tik pabaigus mokslus tapti rimtais žmonėmis. Taigi visus metus jie skyrė kelionėms, pažinčiai su naujomis kultūromis, savanorių darbui užsienyje, kitaip tariant, kažkokiai neįprastai veiklai.
Atostogos kiaurus metus
Šiais laikais trys ketvirtadaliai jaunų britų ima laisvus metus. Beje, būtent taip pasielgė ir abu šios šalies princai, Williamas ir Harry. Štai jaunesnysis princas, baigęs Itono koledžą, iš pradžių išvyko į Australiją, o vėliau dirbo savanoriu Lesote.
Pastaruoju metu tokius laisvus metus ima ir brandūs, jau dirbantys, žmonės. Dar prieš dešimtmetį 90 procentų šia privilegija besinaudojančių žmonių buvo studentai, dabar gi jie tesudaro 60 procentų. Likusieji - patyrę darbuotojai, nusprendę padaryti pertrauką karjeroje.
Dažnai tokį sprendimą padiktuoja labai rimtos priežastys. Jeigu žmogus dirba nuolatinėje įtampoje ar pagal nenormuotą grafiką, po penkerių ar šešerių metų jaučia nebe nuovargį, o nepakeliamą būties naštą. Todėl vieną dieną būna priverstas sustoti ir pailsėti. Tam tikra prasme – už visus tuos metus.
Kita priežastis – dvejonės. Žmogus suvokia, kad atsidūrė aklavietėje. Darbas nebeteikia pasitenkinimo, o gautas išsilavinimas pasirodė esąs nereikalingas. Todėl geriausia išeitis – sustoti ir iš naujo pagalvoti apie gyvenimo orientyrus.
Trečia priežastis – noras pamatyti kitokį gyvenimą. Po dešimties ar penkiolikos biure praleistų metų staiga ateina suvokimas, kad jeigu nesiimsi nieko dabar, tai sėdėsi šioje darbo kėdėje iki gyvenimo pabaigos. Tuomet vieni ryžtasi įgyvendinti studijų laikų svajonę dalyvauti archeologiniuose kasinėjimuose, o kitiems norisi tiesiog pabūti namie su vaikais.
Tinkalapyje gapyear.com skelbiama, kad kasmet laisvus metus imančiųjų skaičius pasaulyje išauga 11 procentų. Tokias atostogas organizuojančių firmų pajamos nuo 2005 iki 2010 metų išaugo nuo 5 iki 20 milijardų dolerių.
Pasitraukimo taisyklės
Spręskite patys. Jūsų apsisprendimo neturėtų įtakoti draugių ar draugų patarimai („Mes turime šeimas, o tu ne, tad kam sėdėti vienoje vietoje“), pokalbių šou tema „Mes tai padarėme“ paliktas įspūdis ar akimirkos pyktis po konflikto su viršininku ar namiškiais. Nepamirškite, kad sprendimas, priimtas užvaldžius emocijoms, retai būna teisingas.
Galvokite ilgai. Prieš priimant tokį sprendimą, reiktų pasvarstyti bent pusmetį ar metus. Juk tai bus neįprastas laikotarpis, todėl reikia viską apgalvoti, kaip reikiant tam pasirengti.
Apsispręskite dėl vertės. Atsakykite, kam jums reikalinga ši metų pertrauka? Jos tikslu turi būti kažkoks siekis, net jeigu jis yra reikšmingas tik jums. Jeigu taip siekiate nuo kažko pabėgti (nuo tėvų ar įgrisusio darbo), ši pertrauka nesuteiks jums tokio pasitenkinimo jausmo, kokį turėtų. Bet kokie kilę sunkumai kels abejones – ar vertėjo taip drastiškai keisti gyvenimą?
Apsispręskite dėl kainos. Ekonomistai pataria sukaupti pinigų remiantis tokia formule – vidutinis dvylikos mėnesių darbo užmokestis plius dar 30 procentų gautos sumos.
Pagalvokite apie ateitį. Suprantama, kad per metus požiūris ir pats gyvenimas gali pasikeisti, bet vis tiek vertėtų bendrais bruožais numatyti perspektyvą. Jeigu neatmetate grįžimo į senąjį darbą galimybės, tada jūsų išėjimas turi būti kaip įmanoma draugiškesnis.
Jeigu negalite sau to leisti
Deja, metų atostogas sau gali leisti ne visi, kuriems to reikia. Ko imtis tokiu atveju? Pirmiausia, nepraraskite vilties, kad vis tiek tai padarysite. Po metų, dvejų ar kada nors. Neatsisakykite savo svajonės, tiesiog ją atidėkite ateičiai, priešingu atveju dirbti ir gyventi bus dar sunkiau.
Jeigu abejojate dėl pasirinkto kelio, išplėskite bendravimo ratą. Kalbėdamiesi su naujais pažįstamaisiais apie darbą, galite išsiaiškinti ir savo profesinius tikslus. Galbūt vertėtų apie tai pasikalbėti ir su senais pažįstamais. Būtent todėl, kad jie seni ir dažnai vadovaujasi apie jus susiformavusia nuomone: „Kokia iš tavęs namų šeimininkė? Juk tu dar mokykloje buvai klasės lyderė!“.
Jeigu labai pavargote, pakeiskite savo požiūrį į veiklą. Visada rodėte iniciatyvą ir stovėjote pirmosiose gretose? Pasitraukite į šešėlį. Atlikite tik savo tarnybines pareigas. Jeigu pavargote nuo rutinos, tapkite novatoriumi ir ryžtingai kibkite į neartus arimus.
Abiem atvejais rezultatas bus toks pats – darbas jūsų nebevargins.
Jeigu norite pakeisti aplinką ir pagyventi naujose sąlygose, pradėkite mokytis užsienio kalbas. Tai leis jums pajusti kitokią terpę, suintensyvės anksčiau „tinginiavusių“ smegenų sričių veikla, atversite sau visiškai naują pasaulį.
