Apsimesti ir pavaidinti gali būti verta net siekiant karjeros

 (5)
Jums sunku įsijausti į kolegų ar klientų jausmus? Nesijaučiate empatiškas? Kartais visai pravartu apsimesti, portale bbc.com rašo gyvenimo būdo žurnalistė Alina Dizik.
© Shutterstock nuotr.

Daugelis mūsų sakome tai, ką reikia, kad tik reikalai klostytųsi taip, kaip reikia. Tačiau ar tai reiškia, kad esame nesąžiningi, o gal dar blogiau – melagiai?

A. Dizik tikina, kad tikrai ne. Ko gero, daugelis esame ne sykį kai kuriuos dalykus nutylėję, kad tik nesukeltume kitų susierzinimo ar pykčio. Tikriausiai yra tekę ir suvaidinti, kad mums svarbu tai, kas iš tikrųjų nesvarbu. Ištobulinę tokio elgesio įgūdžius, pasirodo, galime nemažai laimėti, žinoma, jei nepersistengsime. Ar tektų išklausyti nesibaigiantį skundą, ar dirbti prie projekto, kurio perspektyva visiškai netikime, kartais pravartu save pateikti kaip rūpestingą ir atjaučiantį, net jei tai viso labo tebus kaukė.

Vis dėlto jei nerimaujate, kad, bandydamas suvaidinti atjaučiantį, pats atrodysite apgailėtinai, štai keletas patarimų. Pasitelkite kūno kalbą. Norėdamas užmegzti ryšį, pasinaudokite aktyvaus įsiklausymo technika: jei klientas sėdi, atsisėskite ir jūs, kad jūsų ir kliento akys būtų viename lygyje, labiau palinkite prie kliento, atkartokite jo nusiskundimus ar pageidavimus savais žodžiais – tai padės užtikrinti, kad klientas jaustųsi išgirstas ir suprastas.

Svarbu pozityviai nusiteikti

Tyrimo duomenimis, vaizduodamas, kad jam viskas gerai, žmogus iš tiesų jaučiasi geriau. 2014 m. Vašingtono valstijos universitete (JAV) buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo penkių valstybių studentai. Viso tyrimo metu vaizdavę viskuo patenkintus ekstravertus, tyrimo pabaigoje jo dalyviai iš tiesų buvo nusiteikę pozityviau.

Tačiau ką daryti, jei jums iš tikrųjų nerūpi kolegų bėdos arba esate įsitikinęs, kad aptarinėti tam tikrą problemą yra beviltiška? Ar apsimetinėdamas, kad jums vis dėlto tai rūpi, galite prašauti pro šalį? A. Dizik teigimu, viskas priklauso nuo to, ar apsimetinėjate siekdamas pasielgti taip, kad visiems būtų geriau, ar norėdamas manipuliuoti situacija.

„Kad esate nenuoširdus, žmonės pastebi daug greičiau, negu galėtumėte pagalvoti“, – sako Kalifornijos Stanfordo universiteto (JAV) Atjautos ir altruizmo tyrimų ir studijų centro mokslo tyrėja Monica Worline.

Pasak jos, dauguma žmonių neturi kategoriškų nuostatų savo kolegų atžvilgiu. Motyvai, skatinantys mus palaikyti vienokius ar kitokius santykius su kolegomis, yra įvairūs, ir jie nebūtinai susiję su siekiu manipuliuoti. Pavyzdžiui, parama vadovui, besiruošiančiam bėgti maratoną, gali teigiamai paveikti tolesnius darbinius santykius, net jei maratonų bėgikų rėmimas, kaip veikla, jūsų visiškai nedomina. „Paprastai taisyklė tokia – aš duodu tau, nes ir tu duodi man, – sako specialistė. – Tai nėra taip nepatogu, kaip mėginti suvaidinti susidomėjimą.“

Nebūtina iškart pulti vaidinti

Kai padėtis neleidžia būti abejingam, verčiau pasitelkti smalsumą ir pamėginti atrasti bendrų atskaitos taškų, o ne iškart imituoti tam tikrus jausmus, teigia darbo kultūros specialistas, psichologas Brandonas Smithas iš Atlantos (JAV).

Pasak jo, užduodami kolegai klausimus, kurie jus iš tiesų domina, ir leisdami suprasti, kad mielai su juo pasikalbėtumėte ir kitą kartą, palaipsniui galbūt net išsiugdytumėte empatiją.

Pavyzdžiui, jei jums neįdomu, kaip kolega praleido atostogas, paklauskite jo apie jus dominantį darbinį projektą. Verčiau jau pasidomėti tais dalykais, kurie jums iš tikrųjų įdomūs, negu bandyti pokalbį palaikyti dirbtinai.

„Kai žmogumi domimasi nuoširdžiai, jis tai priima kaip empatiją“, – tikina B. Smithas.

Jis priduria, kad įvairūs padėkos rašteliai, mažos dovanėlės ar net nuorodų į svarbius tyrimus ar aktualias naujienas siuntimas taip pat gali jūsų kolegai leisti pajusti, kad nesate abejingas. B. Smithas savo klientams pataria ugdyti empatiją, o ne atjautą, nes pastaroji žmogų gali priversti jaustis apgailėtinai, o tai būtų dar blogiau. „Atjauta gali būti suvokta kaip užuojauta, – sako jis. – Verčiau dėl žmogaus ką nors padaryti.“

Empatijos galima išmokti

Jei apsimetinėsime pernelyg dažnai, nieko gero iš to neišeis, rašo A. Dizik. Tyrinėdama šį reiškinį, M. Worline nustatė, kad pasąmoningai kolegos gali atskirti tikras emocijas bei veiksmus nuo suvaidintų. „Nenuoširdžią empatiją žmonės lengvai pastebi, – sako ji. – Ją suvaidinti yra daug sunkiau, negu atrodo.“ Nuolat vaidindami jautrius, galime pelnyti kolegų nepasitikėjimą ir kituose su darbu susijusiuose reikaluose, priduria specialistė.

Apsimetinėjimas gali sugadinti ne tik darbinius, bet ir asmeninius santykius. „Žmonės, kuriems darbe tenka elgtis nenatūraliai, greičiau „perdega“, – įspėja M. Worline. Specialistės teigimu, jei diena iš dienos esame priversti ne rodyti tikras emocijas, o apsimetinėti, labiau negu kiti rizikuojame panirti į depresiją, patirti stresą arba pajusti nepasitenkinimą darbu.

Tyrėjai pataria pasistengti išsiugdyti gebėjimą kolegomis domėtis natūraliai. Kai kurios bendrovės skatina savo darbuotojus mokytis šios taktikos, kad nereikėtų vaidinti.

Pasak Kičenerio mieste, Kanadoje, įsikūrusios bendrovės „Plasticity Labs“ specialisto Dave`o Whiteside`o, bendrovė siūlo specialią platformą, prie kurios prisijungę įvairių įmonių darbuotojai gali kasdien po kelias minutes praktikuotis taikyti tokius įgūdžius kaip empatija, dvasinė stiprybė ir atjauta.

Bendrovės sukurta emocinio intelekto platforma naudojasi maždaug 35 įmonės. Darbuotojai šioje interneto platformoje atlieka įvairius uždavinius, kurių esmė – daugeliu aspektų išnagrinėti darbe kylančias problemas ir pamatyti galimas išeitis. Specialisto teigimu, pirmas žingsnis mokantis įsijausti į kitų žmonių problemas – tiesiog juos išklausyti, o ne pulti padėti kitiems kolegoms spręsti jų darbines bėdas.

„Jei neaišku, dėl ko kilo problema, įsijausti bus neįmanoma, – sako D. Whiteside`as. – Svarbu išsiugdyti gebėjimą problemą pamatyti kito žmogaus akimis.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Karjera

Tyrimo duomenys: ar įmanoma derinti karjerą ir tėvystę? (6)

Siekis suderinti įsipareigojimus šeimai ir darbui jau daugelį metų yra viena iš aktualiausių temų, nagrinėjant mažamečių vaikų turinčių tėvų sėkmingą integraciją ir grįžimą į darbo rinką.

​Įprotis, kurio privalai atsikratyti, jeigu nori būti laimingas (12)

Daugybė žmonių visame pasaulyje, didmiestyje ar mažame kaimelyje, Amerikoje ar Europoje turi tą patį, parazituojantį ir gyvenimą gadinantį įprotį - savęs lyginimą su kitais.

Profesijos, sukeliančios depresiją (34)

Auklės ir slaugės, taip pat viešojo maitinimo darbuotojai dažniau nei kiti kenčia nuo depresijos. Prie tokios išvados priėjo JAV Narkologinių ir psichiatrinių tarnybų valdybos (SAMHSA) darbuotojai, ištyrę ryšį tarp profesinės veiklos bei depresijos rizikos, – pranešė „The Washington Post“.

Nemėgstu darbo, jaučiuosi blogesnė negu kiti žmonės, negaliu būti savimi (12)

Šiandien ryte parašiau savo vadybininkei, kad susirgau ir neatvyksiu į darbą. Ir išsiuntus pranešimą iškarto supratau, kad man reikia pagalbos. Esmė tame, kad iš tikrųjų nesusirgau. Atsikėliau, pasidažiau, susiruošiau ir griuvau į lovą supratusi, kad nepajėgsiu šiandien išbūti darbe.

Profesinio ir asmeninio gyvenimo balansas: kokius pokyčius inicijuoja darbdaviai? (2)

Karjeros ir vaiko auginimo derinimas – vienas didžiausių dirbančios šeimos iššūkių. Vis dėlto pastaruoju metu darbuotojų, o svarbiausia, pačių darbdavių požiūris į šią problemą pastebimai keičiasi. Anksčiau motinystės ar tėvystės atostogos buvo laikomos nemenku išbandymu karjerai, tačiau šiandien abiejų pusių pastangomis darbo sąlygos tėvams, tuo pat metu siekiantiems profesinę veiklą derinti su atžalų auginimu, gerėja.