„Dirbu vedama aistros ir neužsibūnu ten, kur nebeįdomu,“ – sako kaunietė Vaida Urbaitė (28 m.), gyvenanti Southampton‘e ir dirbanti kirpėja prestižiniame „Mawson & Company“ salone Winchester‘yje.
Kirpėjas, kirpykla
© Corbis/Scanpix
Meniškos sielos Vaida įsitikinusi, jog piešia nepakankamai gerai, jog taptų dailininke, bet visuomet norėjusi turėti su kūryba susijusį darbą. Dar būdama moksleive kirpėjos specialybę ji pasirinko pusseserės siūlymu.

Vaikystėje kirpta tik mamos, Vaida nei karto kojos neįkėlė į kirpyklą, kol suaugo. Kauno senamiestyje baigusi kirpėjų mokyklą Vaida tobulinosi Londone, Niujorke, Maskvoje bei kitose pasaulio miestuose, vedė seminarus kirpėjams Lietuvoje ir lietuvių kirpyklų personalui Londone, iš pasaulio į Lietuvą vežė ir dalinosi profesinėmis naujienomis, mados tendencijomis, dirbo su „Wella“ produkcija, vadovavo „Rūtos studijai“- buvusiam „Wellos centrui“ Vilniaus senamiestyje.

„Lietuvoje padariau viską, ką galėjau, toliau reikėjo arba kurti savo saloną, arba judėti kitur. Pasidarė nuobodu, kažko trūko, o tokiais atvejais aš visad pasirenku mokslą, tad prieš metus atvažiavau į Londoną - jis yra pagrindinis Europos mados ir naujienų miestas, mano srities informacijos laukas,“ – teigia Vaida.

Mergina neslepia, jog Londone gyvena ir tuometinė jos didžioji meilė, tad mergina tikėjosi intensyvų profesinį gyvenimą paįvairinti asmeninio gyvenimo džiaugsmais, tik jų keliai greitai išsiskyrė. Vaidai reikėjo pasirūpinti savimi svečioje šalyje beveik nemokant anglų kalbos.

Apsukri mergina jau po trijų savaičių dirbo Londono centre esančiame salone, kur jai su klientais bendrauti padėjo ukrainietė administratorė. Viskas atrodė labai laikina ir netikra, bet draugų pagalba Vaida susitvarkė darbui reikalingus dokumentus ir tvirto charakterio dėka produktyviai naudojo laiką semdamasi kuo daugiau profesinės, kūrybinei veiklai reikalingos, informacijos.

Po septynių mėnesių persikėlė į Southampton‘ą - ten buvo pakviesta vadovauti salonui. Vaida džiaugiasi šia galimybe, pabrėždama, jog įrodė sau, kad Anglijoje gali daryti tą patį, ką ir Lietuvoje. Mergina salone ilgai neužsibuvo - pajuto, jog daug moko kitus, nelieka laiko savo planams vykdyti, todėl perėjo į vietą, kurioje galėtų tobulėti pati.

- Vaida, kuo ypatinga dabartinė Jūsų darbo vieta?

„Mawson & Company“ salonas yra pats prabangiausias Hampshir‘e. Jame tvyro visiškai angliškas klasikinis, etaloninis stilius, dirba aukštos klasės profesionalai, plaukus gražinasi politikai, daktarai, teisininkai, bankininkai, žymūs sportininkai, jų vaikai ir garsių universitetų studentai, dirbama su 97% natūralia AVEDA kompanijos produkcija.

Esu ne tik grynoje angliškoje aplinkoje, bet ir turiu puikias sąlygas tobulėti. Pavyzdžiui, AVEDA kompanija iš Londono atvažiuoja man vienai surengti seminarą. Ir dar, salonas turi gerą darbuotojų karjeros ir klientų aptarnavimo sistemą, skirtingos kvalifikacijos darbuotojai dirba gebėjimus atitinkantį darbą.

- Kokios Jūsų pareigos?

Po savaitės darbo tapau salono meno direktore (Artistic director), o nesenai gavau pasiūlymą pereiti į vadovavimo komandą (Management team). Bet kol kas kūryba man svarbiau, tad ketinu tęsti tai, ką dirbu.

- Už ką salone atsakingas meno direktorius?

Pas tokį specialistą dažniausiai lankosi žmonės, norintys keisti šukuosenos stilių ar mėgstantys pastebimas, išsiskiriančias šukuosenas, spalvas. Tad labai dažni mano klientai yra sportininkai, ypač futbolininkai, kriketo žaidėjai ir menininkai.

- Kaip pavyko taip greitai pakilti pareigose?

Man sekasi pritraukti klientų - pirmą kartą šiame salone pas mane kirpęsi žmonės buvo patenkinti rezultatu ir pradėjo užsirašinėti Kalėdiniam kirpimuisi, o tai reiškia - sugebėjau išpildyti jų žemišką norą turėti gražią šukuoseną, užkariavau pasitikėjimą.

Visada stengiuosi išlikti savimi, nes dirbtinas elgesys atbaido klientą. Prieš pradedant darbą labai svarbu suprasti, ko žmogus nori, sugebėti skaityti „tarp eilučių“, nes klientai ne visada tiksliai žino, ko nori ar negali konkrečiai paaiškinti, kadangi nežino specifinės kirpimų terminologijos.

- Dirbote Londone ir mažesniuose Anglijos miestuose, kokius pastebėjote skirtumus?

Londone labai paprasta dirbti: daug žmonių, niekada nereikia ieškoti klientų, jų visada yra, galima net nekreipt dėmesio į tai, ką darai – drastiškas pasakymas, bet tiesa. O mažame miestelyje jei suklysi – tuoj žinos visi. Darbas Londone gali tapti labai monotonišku, ypač jei dirbi, pavyzdžiui, City rajono salone ir visą dieną kerpi „ofisinius“ vyrus.

- O kuo kirpėjo darbas Lietuvoje skiriasi nuo darbo Jungtinėje Karalystėje?

Čia, kaip kirpėja, aš gyvenu labai prabangiai, ryte ateinu į darbą oficialiu salono atidarymo laiku, turiu pietų pertrauką ir baigiu darbą būtent tada, kai užsidaro salonas. Lietuvoje būdavo labai sunku atsakyti klientams, keldavausi penktą ryto, ypač vasarą, ir kiekviena, kai kuriomis dienomis ilgiau pamiegota, valanda man būdavo tarsi aukso puodas.

Anglijoje per vieną dieną gali sukaupti daugiau patirties, nei per ilgą darbo laiką Lietuvoje, nes čia kas valandą susiduri su vis kitokia plaukų struktūra, spalva, mentalitetu, kultūra, skirtingomis rasėmis. Tai reiškia, jog turi žinoti, kaip elgtis su skirtingais plaukų tipais.

Pavyzdžiui, Lietuvoje per dešimt metų praktikos man niekada neteko nei vienam vyrui daryti cheminio plaukų tiesinimo. O čia tai darau bent kartą per mėnesį. Bendrai 80% anglų vyrų žino, kaip rūpintis savo plaukais, kad reikia ne tik kokybiško šampūno, bet ir balzamo, turi vyriškas plaukų tiesinimo žnyples, kelioninius plaukų džiovintuvus. Tuo tarpu lietuviai, net ir gražų kirpėjo darbą, išėję iš salono, palieka Dievo valiai, geriausiu atveju užsitepa plaukų žele.

Tiesa, Lietuvoje kirpėjams dirbti paprasčiau ne tik dėl panašaus plaukų tipo, bet ir todėl, kad žmonės yra gražūs, jiems dažnai tinka įvairūs kirpimai ir skirtingos spalvos. Tik Lietuvoje anekdotu tapo stereotipas, jog merginos plaukus dažo arba baltai, arba juodai, nes lietuviai vyrai skiria tik tas dvi spalvas, o visas kitas vadina „ryžomis“. Anglai yra atviresni spalvų gamai, derinių įvairovei, mėgsta labiau natūralias neiššaukiančias, prabangias spalvas, nesižavi violetine, raudona. Natūralią, sodrią, švytinčią, žaismingą spalvą išgauti yra žymiai sudėtingiau, nei ryškią. Beje, geruose Anglijos salonuose be konsultacijos ir alergijos dažams testo ant odos, atliekamo dieną prieš procedūrą, niekas plaukų nedažo.

Jei žmogus labai nori pasipuošti vakarui, jam siūlomas nebent plaukų pagyvinimas sruogelėmis. Nors bendrai, tiek anglams, tiek lietuviams kirpėjams trūksta medicininių ir chemijos žinių. Tik vienas kitas žino chemikalų, dažų ingridientų poveikį odai, organizmui bei sukeliamas alergines reakcijas. Man, nors tai gali skambėti keistai, labai daug naudingų darbui žinių suteikė bakalauro studijos Kauno kūno kultūros akademijoje.

Anglus gerbiu už tai, jog pasitiki mano profesionalumu ir nesikiša į darbo procesą, kai tuo metu Rytų Europos atstovai, ypač rusės, bando vadovauti, o lietuviai mėgsta pasakoti, kaip juos apkirpo prieš tai. Pastebėjau, jog tautiečiai yra labiau prisirišę prie kirpėjo, o anglai – prie vietos, visą laiką eina kirptis ten pat.

Man labai patinka lietuviai kolegos – jie kūrybingi, nuovokūs, protingi, daug laiko skiria tobulinimuisi, nebijo eksperimentuoti, anglai - labiau susikaustę, gamybiški. Dar Anglijoje mane stebina moterų noras kopijuoti Victoria Beckham - dažniausiai į saloną atsinešama norimos šukuosenos nuotrauka yra būtent jos.

- Kokių dar klientų kaprizų pasitaiko?

Vieną kartą su temperamentinga itale studente 45 minutes tarėmės, kaip dažysime plaukus. Nutarėme marginti sruogelėmis, o nudažius pusę galvos ji nusprendė, kad iš salono turi išeiti raudonais plaukais...

- Ar stengiatės perkalbėti klientą, jei matote, kad jo norima šukuosena jam visiškai netinka?

Klientui išsakius savo norą, paaiškinu, kaip poros mėnesių bėgyje keisis jo šukuosena, kiek jam kainuos prižiūrėti tokią užgaidą. Tada stengiamės prieiti kompromisą – rasti gyvenimo būdą, plauko struktūrą ir priežiūrą atitinkantį variantą, ne būtinai patį madingiausią kirpimą ar dažymą.

- Niekada neįkirpote klientui į ausį?

Dar nepasitaikė, bet gali būti ateityje, visiems kirpėjams taip nutinka (juokiasi). Tiesa, vieną kartą Londone netyčia išmaudžiau greitai plaukus patvarkyti per pietų pertrauką užbėgusį ir į susirinkimą skubantį kostiumuotą generalinį banko direktorių. Teko kostiumą džiovinti penkiais fenais ir ilgiau, nei kirpti. Bet žmogus neįsižeidė, dar ir dabar žinute paklausia, ar nežadu grįžti į Londoną.

- Kokią ateitį planuojate?

Kol kas tiesiog kaupiu patirtį ir žinias ateičiai, po truputį nagrinėju skirtingas darbo pakopas Anglijoje. Nemanau, jog pasiliksiu čia visam laikui, bet jei užtruksiu bent porą metų, įgysiu sertifikatus, leidžiančius vadovauti kirpėjų mokymams šioje šalyje.

Grižus namo kursiu savo saloną arba dirbsiu įdomioje, rimtoje studijoje, jei tokia susikurs. Galima būtų kurti savo saloną ir Anglijoje, bet mažame miestelyje gyventi nenoriu, o Londone – brangoka. Tad dabar daugiausia investuoju į save.

- Ar turite profesinį autoritetą?

Taip, „Sebastian“ kompanijos Kūrybos direktorių Robert Lobetta. Labai žaviuosi jo nepaprastais darbais.

- Sakėte, tik atvažiavus buvo sunku gauti norimą darbą dėl kalbos trūkumo. Kaip išmokote angliškai per metus?

Draugai siūlė susirasti vaikiną anglą (juokiasi), bet man reikėjo profesinio žodyno, tad su salono jauniausiomis kirpėjomis bent tris dienas per savaitę išnagrinėdavome po aštuonis kirpimus, užsirašydavau visą jų specifinę terminologiją. Ir šiaip stengiausi kuo daugiau kalbėti darbo metu, taip per metus sukaupiau visą reikiamą žodyną.

- Ką patartumėte kolegoms norintiems dirbti Jungtinėje Karalystėje?

Jei nebijote darbo, tikrai jo čia bus. Gero salono teks paieškoti ilgiau, bet atkakliems, išbandymų nebijantiems atsiveria plačios durys. Pažįstu apie dvidešimt lietuvių kirpėjų, dirbančių Anglijoje. Tiesa, nepamirškite, jog kokį lygį bebūtumėte pasiekę gimtinėje, čia turėsite pradėti nuo nulio.

- Kokią dar profesiją rinktumėtės?

Būčiau fotografė (Vaida savo rankinėje be žirklių rinkinio visad nešiojasi ir fotoaparatą) arba mokytoja. Turiu daug kūrybinių idėjų ir mėgstu dirbti su žmonėmis. O vaikystėje svajojau tapti šokėja.

- Kas gyvenime Jus veda į priekį?

Smalsumas. Man viskas įdomu, esu tarsi „sugertukas“. Man labai patinka gyventi, neįsivaizduoju, kas galėtų būti geriau!

- Ar esate visiškai patenkinta savo profesija ir išnaudojate visą potencialą dirbdama Anglijoje?

Taip, jaučiuosi atradusi save, nenorėčiau nieko keisti. Ši profesija yra mano gyvenimo pagrindas, stilius, gyvenimo būdas suteikiantis ir stresą, ir laimę. Galiu dirbti bet kurioje pasaulio šalyje. Be to, jei nusibosta, galiu šiek tiek keisti specializaciją. Žiūriu į viską žemiškai ir paprastai, konkursų ir vardų man nereikia, jaučiuosi dirbanti pilnavertį darbą, kai galiu daryti tai, kas man patinka. Dabartiniame darbe stengiuosi maksimaliai, bet jaučiu, kad dar daug visko manęs laukia, nes tikrai galiu daugiau.

Tony Mawson apie Vaidą ir kirpėjo profesiją

Šį kartą turėjau galimybę pakalbinti ir patį salono „Mawson & Company“ savininką poną Tony Mawson. Paprašius apibūdinti, kas yra kirpėjas, išgirdau, jog tai kūrybingas, išprusęs, jautrus, į verslą orientuotas ir komunikabilus žmogus. Neišprusęs kirpėjas nesugebės bendrauti su aukštos klasės klientais įvairiomis temomis, o nejautrus nemokės taktiškai ir tinkamai reaguoti į dažnai kirpykloje išsipasakojančius klientus.

Ir dar, kiekvienas kirpėjas yra meniška asmenybė, tad jam kartais sunkoka būna mąstyti verslininkiškai. Tiems, kas suvokia ir derina verslą su kūryba – puikiai sekasi darbe. Pasmalsavau, ar turėdama šias savybes ir mokėdama kirpti gausiu darbą jo salone. Pasirodo, dar reikia būti reprezentatyvia, profesionalia, talentinga, humoro jausmą turinčia nepriekaištingo elgesio asmenybe.

Salono vadovas teigia, jog jis nenusistatęs prieš kitų tautybių darbuotojus ir priima visus, turinčius tinkamą požiūrį į darbą, tačiau jo salone iš keturiasdešimties darbuotojų, kol kas tik trys kitatautės – Vaida, prancūzaitė ir amerikietė.

Žinodama, atkaklioji Vaida į salono duris beldėsi tris kartus, kol galiausiai jai buvo suteikta galimybė pabandyti bei būti įvertintai kolektyvo. Kokias lietuvaitės savybes pirmiausia įžvelgė ponas Tony?

Jis išvardino beveik visus minėtus reikalavimus: „reprezentatyvumas, profesionalumas, talentinga kirpėja, tinkamo požiūrio asmenybė.“ Salono savininkas džiaugėsi neapsigavęs: Vaida tikrai pateisino ir viršijo jo lūkesčius. Dabar jis labiausiai vertina Vaidos kūrybinį darbą su spalvomis ir kirpimo stilizavimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (49)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (46)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1139)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...