Pasaulinio garso lietuvių kilmės mokslininkas, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, kurio šimto metų jubiliejų šiemet minime, buvo ne tik aktyviai įsitraukęs į Lietuvos gyvenimo politines aktualijas, bet ir turėjo konkrečių patarimų Lietuvai.
© Shutterstock

„Gimdykite daugiau vaikų“ beveik prieš tris dešimtmečius sakė A. J. Greimas, tarsi nujausdamas, su kokiomis demografinėmis realijomis susidurs Nepriklausomybę atgavusi Lietuva. Apie tai, kokių idėjų turėjo ir kiti garsiausi iš Lietuvos kilę kultūros, mokslo ir literatūros vardai bus diskutuojama ir šių metų Vilniaus knygų mugėje vasario 23-26 d.

Pasak semiotikės, menotyrinkės Gintautės Žemaitytės, nepaisant gyvenimo Prancūzijoje, A. J. Greimo santykis su Lietuva buvęs itin artimas, o galimybė vienu metu giliai suvokti ir gyventi dviejuose kultūriniuose kontekstuose nulėmė ir jo mokslinio metodo bei įžvalgų gylį, taiklumą ir universalumą. Aktyviai susirašinėdamas su kitais po pasaulį pasklidusiais lietuviais jis yra užsiminęs, kad gerai suvokia, jog jo tapatybė – dviguba.

„Jo susirašinėjimuose su Aleksandra Kašubiene nuskamba mintis apie šizofrenišką tapatybę, kuri neišvengiamai susiformuoja, kai nuolat vienodai giliai gyveni dviejose kultūrose: savoje, kurią esi atsinešęs iš gimtos šalies, ir toje, į kurią įėjai ir įsiliejai. Jo atveju – tai lietuviška ir prancūziška tapatybė. Pastarąją jis taip pat buvo gerai perpratęs, ją analizavo, joje gyveno. Jis vienu metu matė lietuvių kultūrą kitomis akimis, tarsi iš šalies, ir tuo pačiu metu galėjo tarsi iš šono, kaip lietuvis, stebėti pačius prancūzus“, – sako G. Žemaitytė.

Priešingai, nei kai kurie kiti pasaulyje išsisklaidę Lietuvos mokslininkai ir kūrėjai, pats A. J. Greimas fakto, kad gyveno ne Lietuvoje, pernelyg nedramatizavo.

„Nors jis savo tapatybę ir įvardijo kaip dvilypę, pernelyg nedramatizavo to, jog negyvena Lietuvoje. Puikiai suprato, kad tai, ką jis sukūrė ir davė pasaulio humanitariniam mokslui, sunkiai būtų buvę įmanoma Lietuvoje. Būdamas mokslininkas, tą situaciją jis veikiau vertino kaip galimybę perprasti daugiau kultūrų, patirtį pritaikyti reikšmės tyrinėjimams, jo sukurtam metodui plėtoti. Asmeniniuose laiškuose, tiesa, kartais pasigirsta minorinė gaida, kuri leidžia suprasti, kad kartais tokia laikysena nebuvo nei paprasta, nei labai lengva, tačiau egzistencinės dramos tame matyti nereiktų. A. J. Greimas buvo ne tiek konkrečios šalies, kiek Europos pilietis“, – sako G. Žemaitytė.

Tai, kad A. J. Greimui vienu metu pavyko būti ir prancūzu, ir lietuviu, veikė ne tik jo mąstymą, bet ir tai, kaip jis buvo matomas ir vertinamas abiejose kultūrose.

„Ne tik to šiek tiek nostalgiškai jautraus, bet ir pilietiškai bei politiškai stipriai angažuoto A. J. Greimo prancūzai dažniausiai prisipažįsta nežinantys, jo tokio neatradę. Jiems jis visada pirmiausia buvo įspūdingą teoriją išplėtojęs mokslininkas, pernelyg nesivėlęs į politinius reikalus“, – sako G. Žemaitytė.

Tačiau, pasak jos, lietuviškame kontekste A. J. Greimas reiškėsi būtent taip – kaip aktyvus, pilietiškai orientuotas žmogus, kuriam Lietuva labai rūpėjo.

„Lietuva jam buvo labai svarbi, kiek galėdamas jis aktyviai susitikinėjo ir susirašinėjo tiek su Amerikos lietuviais, Santaros-Šviesos judėjimo dalyviais, tiek su tuometinės Lietuvos intelektualais. Jis reiškėsi Lietuvos spaudoje, turėjo savo rubrikų. Buvo parengęs konkretų planą, kaip Lietuvai padėti, kaip žadinti žmonių protus, ką reiktų daryti, kad Lietuva išsilaisvintų ir grįžtų kaip lygiavertė partnerė į Europos šalių būrį. Viename straipsnyje galima rasti atsakymą į klausimą, ką daryti Lietuvai, kad ji atsistotų ant kojų. A. J. Greimo atsakymas buvo be galo paprastas – gimdykite vaikus. Žodžiai, ištarti prieš beveik trisdešimt metų, dabar nuskamba visai kitoje šviesoje, lyg jis iš tiesų žinojo, su kokiomis problemomis susidursime, kokia demografinė situacija bus mūsų šalyje. Panašu, kad jis suprato ir labai paprastai išsakė tai, kad grįždama į Vakarų šalių bendruomenę, Lietuva neišvengiamai susidurs su individualizmo tendencijomis, numatė būsimas visuomenės problemas“, – A. J. Greimo patarimų reikšmę atskleidžia semiotikė.

Vilniaus knygų mugė su Vasario 16-ąja sveikina visus neabejingus žodžiui, kalbai ir kūrybai bei šiemet kviečia atidžiau įsižiūrėti į lietuviškus ženklus pasaulyje. Vienas jų – Algirdas Julius Greimas, kurio vardas mugėje įvairiuose kontekstuose skambės ne kartą. Vasario 24 d. 13 val. Forume-LRT studijoje vyks diskusija „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“, kurioje dalyvaus Kęstutis Nastopka, Arūnas Sverdiolas, Saulius Žukas, o moderuos – Arūnas Gelūnas. Tuo tarpu 15 val. konferencijų salėje 5.2 vyks „Baltų lankų“ leidyklos išleistos knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. 1“ sutiktuvės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (136)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (11)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (16)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Mobiliojo ryšio tiekėjams artėja atpildo valanda (66)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Lengvai ir gaiviai vakarienei: cukinijų ir vištienos kepsneliai (2)

Šiuo metu daugelio virtuvėse galima rasti vieną kitą cukiniją , tad šie kepsneliai – visų...

Mažu uždarbiu Palangoje skundžiasi ne visi: vos per 3 valandas – 200 eurų (24)

Iš Basanavičiaus gatvės kavinių sklinda muzika, tiesa, įvairovės nedaug, dažniausiai nevykusiai...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (152)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

Ruso oligarcho vestuvių puotoje – neregėta prabanga: milijonus kainuojantis žiedas, 8 aukštų tortas ir dvi nuotakos suknelės (10)

Rusas oligarchas Aleksejus Šapalovas vedė modelį Kseniją Cariciną (27 m.). Prabangi vestuvių...

Lietuvoje išaugo sergamumas infekcine mononukleoze: kaip apsisaugoti (4)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje...

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (16)

Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos...