Sėdite oro uoste, o iš galvos neina mintys apie visas lėktuvo katastrofas, apie kurias tik teko skaityti. Visaip stengiatės mesti išgalvos tas mintis, įtikinėjate save, kad skristi saugiau nei važiuoti automobiliu, tačiau tai negelbėja.
Už savaitės einate pas gydytoją, nes ant šlaunies atsirado keista dėmelė. Galvojate, kad veikiausiai čia nieko pavojingo, bet kiaurą parą prieš akis bėga baisiausi scenarijai, nuo kurių nepavyksta atitraukti minčių. Kodėl taip yra?
Atsakymas – tai, ką Danielius Wegneris vadina ironišku stebėjimo procesu – jūsų smegenys ieško kiekvienos minties ar emocijos, kurią stengiatės užslopinti. Taip, smegenys neduoda jums ramybės.
Tyrimų pradžioje D. Wegneris su kolegomis nurodei grupei tiriamųjų atliekant jiems nurodytas užduotis negalvoti apie baltuosius lokius. Kitai grupei nurodė iš pradžių galvoti apie baltuosius lokius, paskui – negalvoti. Įdomiausia, kad pirmos grupės nariai stengėsi negalvoti apie baltuosius lokius, bet pagalvodavo apie juos dažniau nei kartą per minutę. Antroji grupė galvodavo apie baltuosius lokius dažniau, jei stengdavosi slopinti mintis apie juos.
Trumpai tariant – bandymas slopinti įkyrias mintis prilygsta kvietimui joms ateiti ir pabūti.
Veikiausiai tai gali trikdyti, bent jau mane trikdo, nes mėgstu apsimesti, kad visiškai valdau savo mintis. Visgi reikėtų pripažinti, kad daugelis minčių yra automatiškos, nesąmoningos (kol kas nė nekalbu apie pasąmonę ir apie tai, kaip ji mus veikia).
Pasirodo, baltieji lokiai – ne vienintelė mūsų problema, smegenys turi būdų susidoroti su nebaigtais reikalais. Puikiai žinote, kaip viskas vyksta: užuot jautę pasitenkinimą dėl to, ką nuveikėte, visą naktį neužmiegate dėl nebaigtų darbų. Tai vadinama Zeigarnik poveikiu. Psichologė Zeigarnik 1927 m. atliko kelis eksperimentus, vėliau kiti juos ne kartą kartojo.
Psichologė tiriamiesiems lipė sudėti dėlionė, iš anksto paslėpusi kelias detales. Tiriamiesiems davė kitų užduočių, kad atitrauktų mintis nuo nebaigtos dėlionės, tačiau jie galvojo apie nebaigtą dėlionę dvigubai dažniau nei apie kitus dalykus. Patarimas nebegalvoti apie nebaigtą dėlionę nepadėjo. Tiesa, sudėlioję visą dėlionę apie ją nebegalvojo.
Taigi kokia išvada peršasi? Kad protas spiria mus užbaigti tai, kas turi būti užbaigta.
