Atidaro vyras spintą ir šaukia:

- Brangioji, tavo „nėra ko apsirengti“ jau nebėra kur dėti...

Šis moteris labai džiuginantis pokštas iš esmės atsako į klausimą, kodėl mūsų gyvenime nevyksta permainos – kad ir kaip besistengtume. Regis, skaitome išmintingas knygas, teisingus straipsnius, vaikštome į labai turiningus seminarus, keičiame savo mąstyseną, plečiame sąmonę... O gyvenime niekas kaip nesikeičia, taip nesikeičia. Kodėl?

Į pilną puodelį arbatos nepripilsi. Tai - dėsnis, galiojantis be išimties bet kokioms permainoms. Jūs negalite perrašyti savo gyvenimo istorijos, jei rašysite ją ant jau prirašytų lapų – iki šiol turėtais ir naudotais instrumentais, jums įprastu ir priimtinu būdu.

Pamenate - „nori, kad tavo gyvenime atsirastų kažkas naujo? Daryk tai, ko dar niekada nedarei“.

Tad, pirmas žingsnis į permainas yra neišvengiamas ir sąžiningas išsikuopimas. Minčių, elgesio modelių, pažįstamų rato, ir, be abejo, namų. Nuo jų ir pradėkime.

1. Namai, kuriuose gyvename.

Kritiškai apsižvalgykite. Čia jūs praleidžiate didžiąją dalį savo laiko – taip, net jei grįžtate tik pamiegoti. Pagrindinė taisyklė – švara ir tvarka. Ir jokių nereikalingų daiktų. Štai ir priėjome prie jos, mieliausios. Prie spintos.

SPINTA. Skeletų jose ieškosime vėliau, o dabar – be gailesčio metame lauk drabužius, kurių neužsivilkome vieną sezoną. Metame lauk visus nuavėtus batus. Ak, jie jums brangūs kaip prisiminimas? Geras pastebėjimas. Ten jus ir surasime – senų prisiminimų nuolaužų krūvoje. Kuo daugiau atlaisvinsite vietos, tuo daugiau permainų prisikviesite. Šventa vieta tuščia nebūna – ypač jei tai moters spinta. Taip kad be gailesčio metam viską, kas „gal dar visai gerai namie panešioti“ arba „ai, gal dar sugrįš į madą“. Vintažas, kad tokiu taptų, turi atsigulėti metelių bent 30, taip kad kaupkite, jūsų anūkės jums tikrai padėkos. Sakys „Ak, gera bobulytė buvo. Gaila, kad nieko įdomaus jos gyvenime nevyko“. Tiesa, jei anūkų susilauksite. Juk tai, galų gale, – irgi permainos.

VIRTUVĖS RAKANDAI. Nenaudojami. Gauti dovanų ir iki šiol neaišku kam naudojami. Įskilę, įtrūkę, subraižyti, apdegę. Sulūžę elektros prietaisai ("ai, gal kada pa(si)taisys, geras daiktas buvo, brangus"). Išblukę rankšluosčiai, 50 tuščių stiklainių nuo konservuotų agurkų - 45 lauk. Per kiek laiko tiek prikaupėt? Prisikaups vėl – greičiau, nei norėtųsi. 130 visokio dydžio ir margumo gėlių vazonų - „reiks pavasarį persodinti petuniją“ - 129 lauk.

KNYGOS. Taip. Tikrai taip. Šventvagystė. Jokiais būdais ne lauk. Atsirenkam tai, kas tikrai mums šventa, o kitką – dovanų kaimo bibliotekai. Kitaip tariant, dvasingai, bet lauk!!!

Ir dar. SUVENYRAI. Taip taip, tie kelionių prisiminimais (seniai nebe)dvelkiantys, dulkes renkantys ir naujos energijos vietą užimantys niekučiai. Palikite tik tai, kas TIKRAI puošia interjerą ir džiugina akį.

Beje, kol dar nepradėjote. Be abejo, viską mesti lauk į konteinerį – nuodėmė. Visada atsiras žmonių, kuriems tai, kas jus vargina, bus džiaugsmas ir parama. Tačiau. Variantas „tuoj va sudėsiu į dėžes ir prie progos nuvešiu į mistinį paramos centrą“ netinka. Tik nereikia čia taip akivaizdžiai atsikalbinėti. Apgausite ir nuskriausite tik save. Su kuo daugiau daiktų atsisveikinsite, tuo daugiau permainų įsileisite. Taip kad prieš atraitojant rankoves labai tiksliai susiplanuojame, kur ir kokiais keliais tą pačią dieną visos gėrybės iškeliaus iš jūsų namų.

Taigi, kaip ir švara, tvarka, šūktelėjus aidi – gerai. Kuo daugiau atlaisvinome, tuo daugiau naujo įsileisime į gyvenimą. Bet tai - dar ne viskas.

Dabar, kaip sako Geštalto terapeutai, uždarinėsime neuždarytus geštaltus. Arba, kaip sako paprasta liaudis, KĄ PRADĖJAI, TĄ IR BAIKI.

Pora metų kaip neįrėminti ir nepakabinti paveikslai,

nesutvarkytos elektros instaliacijos,

nepersodintos gėlės,

nepakabintos užuolaidos (taip, jas dar reikia nusipirkti – labai gerai žinote kokias, tiesiog "rankos nepriėjo"...).

Visi tokie dalykėliai stingdo energiją ne tik jūsų erdvėje, bet ir labai apsunkina jus iš vidaus. Patikėkite.

Tegu tai ir maža dalis, tačiau pradėti reikia būtent nuo to. Padarykite tai. Mažų mažiausia, ką pajusite – didelį palengvėjimą, lengvą kvėpavimą ir namus, kuriuose labai gera būti.

PS: sako, tai ypač gerai daryti, kai danguje kabo delčia. Kai reikia užbaigti visus neužbaigtus darbus, atsikratyti senų minčių, įpročių ir daiktų. Kodėl gi ne? Juk pilnaties meto psichų paūmėjimais tiki visi iki vieno.

2. Virtuali tvarka: kompiuteris

Juk jūs nepatikėjote, kad viskas bus taip paprasta?

Namai blizga ir aidi, o galvoje vis tiek netvarka, kažkas spaudžia, slegia... O kokia situacija yra jūsų kompiuteryje? Sakoma, jei spintos ir sandėliukai - mūsų pasąmonė, tai kompiuterį galima palyginti su galva. Žiūrim, ką turim: pedantiškai kruopščiai sudėliotus ir surūšiuotus aplankalus ir sistemiškai įvardintais failais, ar kalnas bet ko darbastalyje, nes dokumentų aplanke velnias koją nusilaužė?

Kas kompiuteryje - tas ir jūsų galvoje. Taip kad atsiraitojame rankoves, čiumpame pelę ir rūšiuojame, dėliojame ir triname.

Atskirą ir išskirtinę vietą šioje srityje dera skirti nuotraukoms.

O taip. Šiais išmaniųjų telefonų, planšečių ir skaitmeninių fotoaparatų laikais nuotraukų neskaičiuojame. Asmenukė lifte, viešajame tualete ir pietaujant kavinėje daugeliui tapo tokia įprasta kasdienybe, kaip žiūrėti laiką ne laikrodžio ciferblate, o mobiliojo telefono ekrane. Maisto nuotraukos. Vaizdas pro langą. Aš ir vaizdas pro langą. Ar visa tai tikrai turi tokią išliekamąją vertę, kad užgrūstų jūsų prietaisus ir nematoma našta gultų ant gležnų jūsų pečių? Aplamai visi kasdienių akimirkų ir savęs fotografavimai reiškia viena: kad jūs esate nepatenkinti savo gyvenimu ir patvirtinimo, kad viskas gerai - kad ir jūs gyvenate - ieškote kitų žmonių reakcijose.

Dar vienas patarimas keliautojams - jeigu mėgstate fotografuoti viską, kas juda, nepatingėkite vėliau sutvarkyti kadrų - ištrinkite viską, kas kartojasi. Pasilikite 20-30 gražiausių ir labiausiai įsiminusių kelionės akimirkų: gerbkite ir tausokite savo draugus ir artimuosius, nevargindami šimtais (tik jums vieniems) įdomių kadrų. Keliolika kadrų su idomiomis istorijomis yra tai, ko reikia. Visa kita galima tvarkingai pasidėti išoriniame diske ar atminties kortelėje.

Jau kaip ir beveik viskas... Erdvė pokyčiams išravėta, supurenta ir paruošta... beveik. Nes kiekvienas kompiuteris turi savų skeletų spintoje.

Vienas iš jų - aplankas "Downoaded". Kai regis, apsišvarinome (tik nereikia čia klastingai blizginti akučių – negrįžtamai ištuštinti šiukšliadėžę – būtina), peržiūrime keletą slaptų kampelių. Parsisiuntimai – ko tikrai reikia – išrūšiuojame po aplankus, kitkas – triname.

Ir paskutinysis siurprizas - elektroninio pašto programa. Štai ji, mieloji. Kai, atrodo, viskas švaru net blizga, o lengvumo jausmo nėra – apžiūrime pašto programą ir randame joje jūrą korespondencijos, dulkančios ir pelyjančios nuo kokių 2008-tųjų. O kiek ten visko... Ir seniai pasibaigusio romano nuolaužos, ir barniai su geriausiu draugu, apsikoliojimai su klientu. Tai gyventi tikrai nepadeda. Regis, seniai paleidote? Tai padarykite, kad ir jie paleistų jus...

3. Virtuali tvarka 2. Internetas

Kaip dažnai save "googlinate"? O vertėtų. Paieškos sistemos parodo, kiek kadaise sukurtų ir paliktų (net pamirštų) tinklaraščių esate numarinę. Kiek nereikalingų pašto dėžučių su seniai pamirštais slaptažodžiais turite? O kur dar registracijos kadaise aktualiose pažinčių svetainėse ir nepasiteisinusiuose socialinių tinklų projektuose... Jeigu rūpinamės pasauliu, kuriame gyvename, nepamirškime ir virtualios ekologijos.

4. Ir tikrai paskutinis: tvarkingas... gyvenimas

Kaip gyvenate? Chaotiškai kaip išeis, ar turite tam tikrą grafiką, kurio laikotės? Kiek laiko paleidžiate vėjais žiūrėdami televizorių? Naršydami internete? Ar turite pomėgių, kurie teikia jums ne tik pasitenkinimą, bet ir yra naudingi jums bei aplinkiniams? Ką jums duoda knygos, kurias skaitote, filmai, kuriuos žiūrite, muzika, kurios klausotės? Ar rūpinatės savo kūno gerove?

Ir pabaigai. Su kuo bendraujate? Pažiūrėkite į tuos žmones, kurie yra jūsų gyvenime. Ar tai - tie, kurie jus skatina, palaiko, įkvepia tobulėti, o gal jie jus tempia gilyn į liūną ir skaudina? Tokie žmonės - jūsų mokytojai, jūsų veidrodžiai. Tad išmokite pamoką, kurią jie siūlo - tam pamatus dedame seminare "Veidrodžių karalystėje", paleiskite juos ir ženkite į priekį - į naują pradžią. Ten, kur pildosi visos jūsų svajonės!