Sėkmė – tai mūsų troškimų ir prietarų objektas. Yra manoma, kad egzistuoja du laimės kūdikių tipai: tie, kurie „kolekcionuoja“ palankias galimybes vien todėl, kad gimė po laiminga žvaigžde, ir tie, kuriems sėkmė nukrito tiesiog iš dangaus (laimėjo loterijoje, įvyko likimą pakeitęs susitikimas, nepaaiškinamai pasveiko...).
Psichologas Ph. Gabilliet mano, kad šį postulatą būtina papildyti, kitaip ir liksime magijos ir fatalizmo lygmenyje. „Iš tikrųjų, kartais sekasi atsitiktinai, tačiau yra ir kitokio pobūdžio sėkmė, kurią galima „prisijaukinti“ ir kultivuoti, – teigia specialistas. – Tokia sėkmė prieinama visiems“.
Tam pritaria ir psichologas Richardas Wisemanas iš Didžiosios Britanijos Hartfordšyro universiteto, tyrinėjęs sėkmės faktorių. Jis nagrinėjo šimtų sėkmingų žmonių gyvenimus ir nustatė, kad egzistuoja du sėkmės tipai: pasyvioji (pavyzdžiui, laimėjimas loterijoje) ir psichologinė, kuri pasiekiama pasitelkus valią, sąmoningai formuojant asmeninę poziciją. Specialistas taip pat padarė išvadą, kad antrojo tipo sėkmė atsinaujina, todėl ją psichologas vadina „ilgalaike sėkme“.
Pasak R. Wisemano, abu sėkmės tipai turi penkias sudedamąsias dalis: savailaikis susitikimas (reikiamas žmogus reikiamą akimirką), esminė laiku gauta informacija, atvirumas naujovėms (galimybė įgyti teigiamos patirties), netikėtas prašymas ir lemtingas įvykis, kita linkme pakreipęs įprastą gyvenimo vagą.
„Jeigu norime pratęsti sėkmę, – patikslina Ph. Gabilliet, – reikia ruošti tam dirvą, kurioje palankių galimybių sėklos vystysis ir sutvirtės“. Tai bus įmanoma tik tokiu atveju, jeigu išmoksime štai šių keturių dalykų.
1. Išsikelti užduotį
„Kad pradėtų veikti sėkmės generatorius, jis turi būti užprogramuotas ir sureguliuotas priklausomai nuo jūsų pasirinktos krypties, – tvirtina psichologas. – Tada jis suteiks prasmę tiems įvykiams, kurie su mumis vyksta ir „sugeneruos“ sėkmę: būtent mūsų tikslai, kurie užtikrina generatoriaus darbą, leis mums ją aptikti“.
Kanados psichologas Albertas Bandura, pagarsėjęs savo saviveiksmingumo koncepcija, beveik prieš tris dešimtmečius rašė: „Mūsų žmogiška prigimtis iš dalies vadovaujasi tomis asmeninėmis vertybėmis ir normomis, kurias mes pasirenkame. To, kame matome savo, kaip asmenybės, vertę mechanizmą iš dalies apsprendžia mūsų socialinės raidos kryptis“.
Taigi, jeigu nėra iš anksto aiškios intencijos, nėra ir ilgalaikės sėkmės. Tai nereiškia, kad reikia iš pradžių detaliai viską suplanuoti tarsi kokį projektą. Greičiau kalba eina apie tai, kad reikia suprasti savo norus, pajausti, kokia kryptimi norėtųsi toliau vystyti savo gyvenimą, kokią prasmę jam suteikti.
Pozityvi intencija – tai gyvybiškai svarbių troškimų kvintesencija, ir norint juos išsiaiškinti, būtina suprasti, kas mums suteikia vidinio žydėjimo pojūtį, kas gali tapti varomąja viso gyvenimo jėga.
„Kas man svarbu? Ko man reikia? Ko aš noriu?“ – tai yra tie klausimai, kurie taps pagrindu mūsų kelyje į sėkmę. Paskui kiekvienam teks konkretizuoti savo lūkesčius, suteikti kūną savo ketinimams: pradėti rašyti dienoraštį, įgyti išsilavinimą, susitikti su tais, kurių norai panašūs į jūsiškius.
2. Atsiverti pasauliui
Tai reiškia vidinį pasirengimą pastebėti tai, kas nauja, maksimaliai priimti tai, kas vyksta aplinkui. Tai bendras nusiteikimas būti atidžiam ir nuolat būdrauti. Tai leidžia mums užfiksuoti įdomią informaciją, akimirksniu įžvelgti naujos pažinties perspektyvas, nukreipti energiją tam tikra kryptimi.
Tokiu būdu mes daug kartų padidiname savo galimybes, nepriklausomai nuo to, jaučiamės prisidėję prie šių galimybių atsiradimo ar ne. Kartkartėmis darydami pertraukas, kurių metu atsijungiame, mes leidžiame dirbti savo intuicijai ir atimame galias iš sėkmės priešų – rutinos ir automatinio mąstymo.
3. Pasinaudoti nesėkmėmis
„Net ir didžiausi laimės kūdikiai nėra apsaugoti nuo likimo smūgių ir netikėtų nemalonumų, tačiau jie moka veiksmingai ir rezultatyviai „apdoroti“ savo nesėkmes, – toliau aiškina psichologas. – Nepasiduodami pykčiui, liūdesiui ar nepasitenkinimui, jie ieško savyje nesėkmės priežasčių, atsižvelgę į aplinkybes suranda teisingą įvertinimą ir pagaliau savo nesėkmę atiduoda „antriniam perdirbimui“.
Iš pradžių tokie žmonės atsitiktinius ir neišvengiamus dalykus atskiria nuo to, už ką jie patys (kad ir iš dalies) yra atsakingi. „Paradoksalu, tačiau jie gali savo nesėkmės šerdyje aptikti sėkmės užuomazgas, juk beveik visada viskas galėjo būti dar blogiau,“ – konstatuoja Ph. Gabilliet.
Pagaliau, jie užduoda sau vienintelį tokioje situacijoje svarbų klausimą – ko aš galiu pasimokyti iš šio nemalonumo? Arba, kitaip tariant, kaip ir kokiomis sąlygomis a sugebėsiu visa tai transformuoti į kažką teigiamo? Kaip man reikia dabar pasielgti, kad situaciją pakreipti sau naudinga linkme? Ko aš išmokau iš šio įvykio? Kaip aš galiu pasinaudoti šia situacija, kad sutikčiau naujus žmones, gaučiau naują informaciją, atverčiau naujus pasaulius?
Paskutiniu etapu tampa naujas šansų generatoriaus paleidimas, kad jis įgalintų atverti naujas duris, rasti kitus kelius. Užsiimti naujais reikalais, atnaujinti santykius su ankstesniais pažįstamaisiais, priimti ir siųsti pakvietimus, rinkti informaciją jus jaudinančia tema... Kiekvienam pačiam tenka įsileisti naują vėją į savo pasaulį ir suteikti savo sėkmei naujų ingredientų, kad ir kaip jie vadintųsi – savalaikis susitikimas, esminė informacija, naujas pasaulis, netikėtas užklausimas...
4. Tapti talismanu kitiems
„Sėkmė – tai kiti, – tvirtina Ph. Gabilliet. – Kuo platesnis mūsų asmeninių kontaktų tinklas, kuo daugiau tų, su kuriais mes esame pažįstami, tuo didesnė tikimybė, kad mums nusišypsos sėkmė“.
R. Wisemanas patikslina: sėkmingiems žmonėms „būdinga tikėtis, kad santykiai su kitais bus vaisingi“. Žinoma, su sąlyga, kad leisdamiesi į santykius mes demonstruojame gerumą ir dėmesį kitam, suteikiame paslaugą nesitikėdami atlygio, kitaip pažintis gali baigtis savanaudišku kontaktų sąrašo papildymu.
Štai kodėl be pačių ryšių mums reikalinga savęs dovanojimo energija, kitaip ilgalaikei sėkmei pagrindo padėti nepavyks. Tai reiškia, kad mes patys turime tapti talismanais kitiems, nešti jiems sėkmę.
„Meilė, žinios ir sėkmė turi šį tą bendro – jie sukurti tam, kad be perstojo cirkuliuotų visuomenėje, sujungtų žmones ir formuotų bendražmogiškas vertybes. – tvirtina psichologas. – Kad kitiems atneštume sėkmę, pakanka skirti dėmesio ir laiko, būti pasirengusiam išklausyti. Suteikti pašnekovui svarbios informacijos, atverti jam naują galimybių lauką, tačiau taip pat būti šalia nesėkmės atveju, kad padėtume paversti ją pokyčių į gera šansu“.
Demonstruodami užuojautą ir solidarumą mes ne tik užtikriname sau būsimų sėkmių atsargas, bet ir įprasminame savo gyvenimą, suteikiame jam gilumo, paneigdami liūdnai pagarsėjusią frazę „Žmogus žmogui – vilkas“.
