Kuomet kalba eina apie verslo kūrimą, it į mūrinę sieną visada atsimušama į biudžetą. Norint stabiliai laikytis, būtina visąlaik nenusileisti žemiau savo išsikeltos kartelės.

1. Finansai

Kiekvienas verslas turi socialinę ir teisėtą atsakomybę mokėti mokesčius. Tačiau kai kurie juos gali ir permokėti. Kaip tai nutinka? Visiškai paprastai – nesuprantant sudėtingos mokestinės sistemos arba nesuvaldant savo išlaidų.

Susitvarkykite visus savo čekius ir būkite pasiruošę skirti laiko tokių smulkių popierių administravimui. Nesvarbu, ar tai bus 10 ar 100 eur. Geriausias šios klaidos taisymo būdas – pasisamdyti buhalterinę įmonę, kuriai pinigus mokėti reikėtų tik už atliktų darbų kiekį. Tuomet būsite ramūs, kad Jūsų mokestiniai reikalai tvarkomi nepriekaištingai.

Taip pat, pradedantys verslininkai dažnai panaudoja paskolos lėšas ar pirmąjį uždirbtą pelną ne su verslu susijusioms reikmėms. Verta pabrėžti, kad kol verslas nėra stabilus, geriau šias lėšas atidėti, pataupyti ir kiek vėliau investuoti į savo verslą.

Vos tik pradedant kurti įmonę, galite būti užgožti didžiulio susijaudinimo pirkti savo darbuotojams įvairiausius nelabai reikalingus daiktus: televizorius, žaidimus, virtuvinius įnagius ir pan. Tačiau tokio pobūdžio investavimą į darbuotojų patogumą ir gerovę reikėtų atidėti šiek tiek tolimesniems laikams.

Nagrinėkite kiekvieną pinigus atimančią smulkmę, kiekvienas skatikas turi būti suskaičiuotas, idant taupytumėte ir neišlaidautumėte produktyviau.

Maža to, per anksti įvairiai investuojamas kapitalas. Po pirmosios sėkmės verslas paprastai žiūri į priekį. Tačiau užuot investavę į savo verslą, jaunieji verslininkai gerokai per anksti įvairiai investuoja kapitalą.

Jaunieji verslininkai, pradėdami savo idėjų generavimą ir gryninimą, pirmiausia išbando savo verslą turėdami verslo liudijimą arba individualią veiklą. Tuomet pradeda ieškoti būdų įkurti įmonę, nes vizijos ir ambicijos būna labai didelės, bet verslo pradžiai neturi daug lėšų, todėl pasirenka kurti mažąsias bendrijas. MB nėra tokios prievolės dėl įstatinio kapitalo kaip kad steigiant UAB, maža to, jas įsteigti labai nesunku. MB šiuo metu dygsta kaip grybai po lietaus, bet jų kasdienybė nėra tokia lengva kaip atrodo.

Visos MB susikurdamos įstatinį kapitalą parodo simbolinį nuo 1 eur. iki 500 eur. ir labai greitai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, nes vystant verslą reikia ir reklamos, internetinės svetainės, išlaidų kasdienei veiklai (mokesčiai, kuras, prekių pirkimas, patalpų nuoma ir t. t.) Jos nariams iškyla daug klausimų dėl pinigų, kuriuos jie „skolina“ verslo plėtros išvystymui, ar tuos pinigus atgaus, ar reikia MB mokėti už paskolintus pinigus palūkanas ir t. t.

Nariai susiduria su mokesčių problema „Sodrai“. Vieni lygiagrečiai dirba kitose įmonėse ir turi darbo santykius, tuomet jiems nereikia už save mokėti privalomo sveikatos draudimo, kiti niekur nedirba ir visas pastangas deda MB plėtrai bet jiems reikia susimokėti privalomą sveikatos draudimą, tada paskolintos lėšos dalinai eina ne plėtrai, o mokesčiams.

MB nariai sprendžia, kokia forma kiekvieną mėnesį susimokėti sau atlygį, nes labai paini apmokestinimo sistema ir tikrai daug „kas būtų jei būtų“ sąlygų, daug įvairių mokėtinų formų, kurios itin supainioja mokestinę naštą. Ypač keblu, jei mažosios bendrijos narys yra vienas ir pats sau vadovas. Pats su savimi pasirašo civilinę sutartį ir pats sau atskaitingas, pats save kontroliuojantis, pats sau sumoka pagal sutartį sumas, pats savo darbą (neaišku, kuo remiantis) įsivertina.

Metams pasibaigus prasideda MB narių pelno dalybos ir čia vėl susiduriama su tvarkos problema: nariai neapsirašo, kaip tai bus daroma, todėl kyla nesklandumai. Jie nežino, kaip suskaičiuoti kiekvieno nario našumą, kaip vertinti už narius sumokėtus mokesčius „Sodrai“, ar tai mažina narių gautinį pelną, ar tai MB bendros išlaidos.

O taip pat, vystydami verslą perka paslaugas ar prekes iš verslo liudijimą turinčių asmenų (nes taip – daug pigiau) neįsitikinę, kad mažosios bendrijos veiklų kodai yra ne tokie patys kaip verslo liudijimą turinčių asmenų veiklos kodai. Tokie sandoriai vėliau gali būti tiesiog nepripažinti.

2. Unikalumas

Dažnai pradedantieji verslininkai tiesiog nukopijuoja kitų įmonių verslo idėją ar netgi pačią veiklą manydami, kad tai yra teisingas sprendimas. Tai yra labai keistas ir gero, ko gero, nežadantis sumanymas.

Jei vienam verslininkui gerai sekasi tam tikros srities verslas – visiškai nereiškia, kad reikia imtis įgyvendinti tą pačią idėją lygiai tomis pačiomis priemonėmis. Verslo sėkmė slypi tame, kokią naujovę verslininkas gali pasiūlyti visuomenei.

Pasiryžus kurti įmonę turite sau įsivardyti, kuo ji išsiskiria rinkoje, kaip kuria pridėtinę vertę, kokia jos svarbiausia stiprybė. Atsakykite, kokia yra Jūsų pozicionavimo žinutė, kuo esate geresni už kitus ar, galiausiai, kodėl be Jūsų pasaulis yra blogesnė vieta gyventi?

3. Noras konkuruoti ir iškart pirmauti

Nebūkite apakinti konkurentų. Kad ir kaip prašmatniai atrodytų tas vėjavaikiškas išlaidavimas viskam ir visada, Jūsų užsibrėžtas tikslas yra svarbiau. O prieš samdydami darbuotojus ir mokant atlyginimus, visada galvokite apie pelningumą.

Kol dar esate tik ką tik sparnus išskleidusi įmonė, natūralu, kad aplink – apstu stipresnių, žinomesnių, labiau rinkoj įsitvirtinusių ir rimtesnių klientų turinčių Jūsų srities verslų. Tačiau visada turėkite galvoje tai, kad ateityje turite puikią progą atsidurti jų gretose.