- Kiek jums buvo metų, kai išgėrėte pirmą puodelį kavos? Vaikams juk negalima.
- Vaikystėje ragaudavau kavos iš mamos, gal labiau net ne kavos, o pieno nuo cappuccino puodelio. Manau, kad pirmą puodelį savo kavos išgėriau paauglystėje, gal dvylikos metų. Namuose ji visada buvo plačiai vartojama, todėl tai nebuvo produktas su kuriuo reikėjo iš naujo pažindintis. Tačiau taip atrodė, tik iš pradžių.
2008-tųjų vasarą su draugais planavome kelionę po Europą su kuprinėmis ant pečių, todėl tai paskatino dar besimokant mokykloje ieškoti darbo. Taip sudėliojo likimas, jog tai buvo darbas už baro ir iš pradžių ne tik su kava, bet ir kitais gėrimais. Žinoma, į tai nežiūrėjau rimtai, tai buvo tik laikinas darbas dėl planuojamos kelionės. Tačiau tai užkabino ir nuvedė toliau.
- Kitaip tariant, pradėjote dirbti kavinėse, ir pamatėte, kad galite pati padaryti geriau?
Darbas su kava prasidėjo viename iš kavinių tinklų, kuris iki šių dienų Lietuvoje neišgyveno. Ten buvo įgyta pirma patirtis. Dirbau viską nuo indų plovimo iki kavos ruošimo, beveik visur su savo širdies draugu Domu. Kiek vėliau pradėjau darbuotis kavos išsinešimui tinkle už baro. Vėliau gavau daugiau pareigų, kurios išmokė ir šiek tiek administracinio darbo. Daugiausia teko dirbti Lietuvoje, nors esu savanoriavusi kavos parodose ir pasaulio čempionatuose Didžiojoje Britanijoje, Kolumbijoje, Italijoje, Austrijoje, Švedijoje.
Dar vėliau pradėjom skrudinti kavą su partneriais įkurtoje įmonėje Lietuvoje. Požiūriams išsiskyrus įkūrėmė savo šeimos įmonę, pradėjom šviežiai skrudinti kavą, tiekėme ją partneriams Lietuvoje ir užsienyje. O dabar jau 4 mėnesius džiaugiamės ir nuosava kavine.
- Prisipažinsiu, iki mūsų pokalbio net nežinojau, kad Lietuvoje vyksta Kavos ruošimo ir ragavimo čempionatai. Kaip jums ten sekėsi? Kokia ten tvyro atmosfera – visi visus pažįsta, draugiški ar konkurencingi?
- Čempionatai puiki niša įgūdžių lavinimui ir tobulėjimui. Todėl sekame pasaulio tendencijas ir stengiamės neatsilikti. Kavos ragavimo čempionatai Lietuvoje nebuvo rengiami iki 2013 metų, todėl tokiai galimybei atsiradus, sudalyvavome. Ragavimas neatsiejamas nuo mūsų vykdomos veiklos. Visą produkciją, kurią paskrudinam, turime ragauti, tik taip galėsime gilintis ir tobulinti skrudinimo procesą.
Kavos ragavimo čempionatai vyksta ragaujant kavas akluoju būdu. Vienam dalyviui yra pateikiami aštuoni komplektai kavos. Vieną komplektą sudaro trys puodeliai, iš jų du identiški, o vienas – kitoks. Per aštuonias minutes dalyviui reikia išragauti visus komplektus kavos ir po vieną skirtingą iš komplektų “atmesti”. Laimi dalyvis atspėjęs daugiausia puodelių per trumpiausią laiką.
Kavos ruošimo čempionato pasirodymas trunka penkiolika minučių. Per šį laiką barista turi pristatyti savo pasirinktas pupeles, paruoši keturis espresso puodelius, keturis cappuccino (nuo kitų metų keičiasi cappuccino gėrimo kategorija ir reikia ruošti pasirinktos talpos gėrimą su pienu) ir keturis savos kūrybos gėrimus, kurių dominuojantis skonis turi išlikti espresso. Skonį vertina keturi skonio teisėjai, techniką - du techniniai teisėjai. Daugiausia šiose varžybose lemia skonis.
Atmosfera puiki, nuotaikos vyrauja įvairios. Vieni labai išgyvena, jaudinasi, kiti mėgaujasi ir atrodo šaltų nervų. Priešiškumo žinoma nėra, nes visi atvykę jau yra čempionai. Neretai užsimezga ir draugystė, kuri išlieka ir toliau. Tokios pažintys labai naudingos, padeda semtis patirties vieniems iš kitų.
Pradėję dalyvauti čempionatuose „užsikabinom“, pamatėm, jog kavoje yra begalė dalykų į kuriuos galima gilintis. Tai mus nuvedė prie šių pasiekimų:
2010 m. Lietuvos Kavos ruošimo čempionatas (Domas) - II vieta
2011 m. Lietuvos Kavos ruošimo čempionatas (Domas) - I vieta
2011 m. Lietuvos kavos ruošimo čempionatas (aš) - III vieta
2011 m. Pasaulio kavos ruošimo čempionatas Bogota, Kolumbija - 37 vieta (Domas), aš vykau kaip "treneris".
2012 m. Lietuvos kavos ruošimo čempionatas (Domas) - skonio teisėjas
2013 m. Lietuvos piešimo pieno puta čempionatas (aš) - I vieta
2013 m. Lietuvos kavos ruošimo čempionatas (aš) - II vieta
2013 m. Lietuvos kavos ragavimo čempionatas (aš) - II vieta
2013 m. Pasaulio piešimo pieno puta čempionatas (aš) –14 vieta
2014 m. Lietuvos piešimo pieno puta čempionatas (aš) II vieta
2014 m. Lietuvos kavos ragavimo čempionatas (aš) II vieta
- Kaip jautėtės Pasauliniame kavos ruošimo čempionate? Kokio išsilavinimo ar kokius kitus kriterijus reikia atitikti norint dalyvauti čempionate? Ar, pavyzdžiui, piešimui pieno puta, reikia būti kavos žinovu, ar užtenka tik išmiklintos rankos?
- Pasaulio čempionatas su kava dirbančiam žmogui, tai kaip Olimpinės žaidynės sportininkui. Pirmiausia, tai labai didelė atsakomybė atstovauti savo šaliai tokio lygio varžybose. Atmosfera puiki. Didelė konkurencija. Sunku būti iš mažos šalies, nes ir galimybė pasiekti aukštumų atrodo maža. Tačiau rankų nuleisti neverta, ne viskas priklauso nuo delegacijos dydžio ir finansavimo. Daug galima pasiekti stipriai ruošiantis ir atliekant viską be klaidų. Labai svarbus psichologinis momentas, susitvardymas ir aplinkinių palaikymas. Specialaus išsilavinimo nereikia. Norint dalyvauti Pasaulio čempionate reikia laimėti nacionalinį čempionatą.
Piešimas pieno puta išsiskiria tuo, jog tai vienintelė kavos ruošimo rungtis, kurioje nevertinamas kavos skonis. Šioje rungtyje svarbiausia vizualas. Geram vizualui puodelyje pasiekti reikia daug praktikos, išradingumo, nes vertinamas ir piešinio originalumas. Žiūrint į varžybas rimtai reikia žinoti ir gilintis į pieno sudėtį ir techniką kaip pieną įvaldyti.
- Ką piešėte ant savo pieniškos kavos čempionate?
- Klasikinių „Latte art“ piešinių derinius susidedančius iš “rosetta” ir “tulip”. Bandžiau sutalpinti jų kuo daugiau vienam puodelyje.
- Ar gavotę paramą iš Lietuvos valstybės dalyvaujant Pasauliniame čempionate?
- Lietuvos Ypatingos kavos asociacija apmokėjo mano kelionės bilietus ir gyvenimą viešbutyje.
- Ar esate kavos snobė?
Snobė, tikriausiai ne pats tinkamiausias žodis apibūdinti mano aistrą kavai. Labiau tiktų žodis entuziastė. Nesistengiu niekam primesti savo nuomonės arba demonstruoti erudicijos. Tiesiog daug ragauju ir diegiu įgytas žinias savo versle. Šiuo metu mes su Domu turime savo šeimos įmonę pavadinimu „Taste Map“, šviežiai skrudiname kavą, kurią vežamės iš Lotynų Amerikos ir Afrikos. Tiekiame ją kavinėms, restoranams, parduotuvėms ir biurams.
Prieš beveik keturis mėnesius atidarėme savo kavinę, tuo pačiu pavadinimu, kur ruošiam savo pačių skrudinamas kavos pupeles įvairiais skirtingais būdais. Dirbam su kava, nes tai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Ir tą aistrą kavai laikom didžiausiu savo pasiekimu iki kurio buvo nueitas ilgas, labai įdomus ir nelengvas kelias.
- Paaiškinkite kaip penkerių metų vaikui: kaip ruošiama gera kava?
- Kavos gerumas priklauso nuo daug dalykų, tačiau patys svarbiausi yra: šviežumas ir atsidavimas. Jeigu visuose kavos paruošimo etapuose nestinga meilės ir yra naudojami švieži produktai - gera kava garantuota!
- Esu girdėjusi ne kartą, kad tikra kava turi būti geriama juoda, o cukrus ir pienas neva gadina kavą. Ką manote?
- Sutinku šimtu procentų. Visi priedai keičia kavos skonį, net jeigu tai yra desertas prie kavos. Todėl norint pajusti natūralų kavos skonį reikia ragauti kavą kuo grynesnę.
- O ar kavą tikrai reikia gerti su stikline vandens?
- Prie espresso kavos puodelio stiklinė vandens yra siūloma burnai “atgaivinti” po maisto. Todėl ją derėtų gerti prieš kavą. Taip pat esu skaičiusi apie kavos dehidratacinį poveikį, todėl manau, kad vanduo šalia yra geras palydovas.
- Kokie yra dažniausiai su kava susiję mitai Lietuvoje?
- Mitų labai daug. Džiaugiuosi, kad kavos degustacijos padeda juos griauti. Populiariausi tikriausiai yra susiję su cukrum ir kavos stiprumu. Vyrauja įsitikinimas, kad be cukraus kavą gerti nesveika. Arba kad puodelis espresso yra tikra kofeino “bomba”. Taip pat labai gajus mitas yra apie brangiausią pasaulio kavą - kopi luwak.
Dažniausiai žmonės tiki, jog tai geriausia kava pasaulyje, tačiau mažai kas žino, jog tai marketinginis “burbulas”, kuris su kokybe neturi nieko bendro. Kava apdorota žvėrelių yra išskirtinė tik savo apdorojimu, kuris kelia didžiuli pasipriešinimą.
- Vežate kavą iš Lotynų Amerikos ir Afrikos. Kaip radote tiekėjus? Patys vykote ir klaidžiojote po plantacijas, susitikote su žmonėmis, o gal tiesiog naudojotės google?
- Kava atkeliauja į mūsų manufaktūrą su žalios kavos “medžiotojų” (angl. k. “green coffee hunters”) pagalba. Turime partnerių, kurie investuoja į ūkius, gerina ūkiuose kultivuojamų kavų išauginimo, apdorojimo, nurinkimo kokybę. Tai padeda gauti pačias geriausias žaliavas ir atsakingai. Mums tai labai svarbu, norime statyti savo verslą atsiskaitydami už žaliavas atsakingai, kad neprisidėtume prie žmonių išnaudojimo.
Teko po plantacijas klaidžioti ir patiems, tai ir pakerėjo ir “užkrėtė” kavos liga, kuria “sergam” iki šiol. Tikiuosi keliauti po kavos šalis pavyks ir toliau. Kaip ir po įvairiausiose pasaulio valstybėse vykstančias kavai skirtas parodas.
- Kiek jums kuriant verslą ir ieškant partnerių užsienyje padeda universitete įgytos žinios?
- Universitete gavau labai platų išsilavinimą. Teko mokytis įvairių disciplinų tai suformavo mane kaip asmenybę. Versle daugiausia padeda užsienio kalbų žinios, kritinis mąstymas ir valia, kurią padėjo išugdyti poreikis derinti studijas ir darbą.
- Kur auga geriausia pasaulyje kava? O gal tokios vietos nėra ir viskas priklauso nuo paruošimo?
- Šiuo metu brangiausia ir geriausia kava auga Panamoje. Porūšis - Geisha. Ji yra vertinama dėl ypatingo skonio ir aromato. Jos išauginamas kiekis nėra didelis. Nors po tokios šio porūšio sėkmės perkėlus ją į auginti į Panamą, daugelis ūkių Pietų Amerikoje pradėjo kultivuoti šį porūšį, tačiau kol kas niekas tokio pasisekimo nesulaukė.
- Vadinasi, geriausia kava, tai yra kintantis dalykas, mados reikalas, ar kaip?
- Geriausia kava nėra mados reikalas, bet kintantis, natūralus gamtos reiškinys. Kavos kokybę lemia gamtoje vykstantys procesai ir reiškiniai, todėl vienais metais derlius būna labai geras, kitais kartais prastesnis. Todėl kavoje stabilumo, vienodumo nėra, nes ji visada kinta. Kavos auginimą, apdorojimą ir paruošimą supa labai daug žmonių, o tai kuria dar didesnę skonio įvairovę, dėl kultūrinių, socialinių ir praktinių skirtumų.
- Koks kavos ir sveikatos santykis. Naivu būtų jūsų klausti „už ar prieš“, ir vis dėl to, kiek puodelių kavos per dieną išgerti sveika?
- Neturiu medicininio išsilavinimo, todėl komentuoti sveikatos ir kavos santykį visada vengiu. Mano nuomone svarbiausia ne kiek, o kokios. Kokybiškos kavos (arabica) pupelės turi mažiau kofeino, nei pigesnės (robusta). Todėl reiktų atsižvelgti į kavos sudėtį. Taip pat svarbus ir paruošimo būdas, nes jis lemia kofeino kiekį puodelyje. Svarbiausia yra įsiklausyti į savo organizmą ir atsisakyti papildomų priedų, kurie sumaišyti įvairiomis proporcijomis kenkia labiau nei grynas produktas. Bet čia tik mano nuomonė.
- Kuo Lietuvos kavos kultūra skiriasi nuo kitų šalių?
- Lietuvos kavos kultūra yra sparčiai besivystanti ir tai labai džiugina. Lietuviai domisi ir mėgsta kavą, o tai padeda judėti pirmyn ir vytis pirmaujančas šalis. Esminis skirtumas tikriausiai yra tas, kad mūsų kavos kultūra tik kuriasi, o kitur ji virtusi tradicija. Tačiau kartais tradicijos taip lengvai neįsileidžia pokyčių, o pas mus tereikia naujoves priimti ir įtvirtinti. Todėl tai galime suvokti kaip didelį pranašumą.
- Ko mes nežinome apie kavą?
- Kad kava yra vaisius, o dar tiksliau - uoga.
- Ką dar be gėrimo galima pasigaminti iš kavos? Išduokite kokį aromatingą pyrago, šokolado ar panašų receptą.
- Deja, nesu mėgėja kavos kaip priedo kažkur t.y. pyrage, bandelėje ar saldainyje. Mano nuomone ja reikia mėgautis gryna, bent jau tada ji man skaniausia.
