Velykos: kaip šventė mūsų protėviai ir ką išsaugojome mes

 (1)
Kas nelaukia pavasario? Stebime brinkstančius medžių pumpurus, prisiskiname karklų „kačiukų“, randame pirmas mėlynakes žibuokles. Mūsų protėviai, nutirpus sniegui, išdygus pirmiems žolės daigeliams, šventė pavasario atėjimo šventę.
Velykos: kaip šventė mūsų protėviai ir ką išsaugojome mes
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kartu ši šventė yra siejama su krikščioniškomis Velykomis – Kristaus prisikėlimo diena. Velykas pradeda švęsti pirmą mėnulio pilnaties sekmadienį po lygiadienio. O pilnas Velykinis švenčių ciklas tęsiasi nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio.

Kaip Velykas švęsdavo mūsų protėviai?

Po Verbų sekmadienio ateina Didžioji savaitė. Visi tvarkosi namus, kiemą, sodą. Didįjį ketvirtadienį kūrena pirtį. Pirmieji prausiasi vyrai, po jų – moterys ir vaikai. Didįjį penktadienį žmonės buria, vaiko raganas ir piktąsias dvasias. Kad išnyktų iš trobos įvairūs vabzdžiai, krosnis kūrena pelynu, į ugnį meta tarakonus, blakes, blusas. Pelenus susemia, ir nunešę toli nuo trobos, pakasa.

Didįjį šeštadienį šeimininkės gamina valgius Velykoms, o vėliau visa šeima dažo ir margina margučius – velykaičius. Populiariausi marginimo būdai – nudažyti kiaušiniai skutinėjami specialiais raštais arba raštas ant kiaušinio išgaunamas karštu vašku.

Didžiojo šeštadienio vakarą eina ar važiuoja į bažnyčią švęstos ugnies ir vandens. Parnešę žarijų, gesina krosnyje senąją ugnį ir įpučia naują. Švęstu vandeniu šlaksto namus, laukus, gyvulius, sėklą.

Sekmadienio rytą dar su tamsa keliauja į Prisikėlimo pamadas. Kartu vežasi pintinėlę su maistu. Pašventintą maistą valgo Velykų rytą, tai – skanėstai po ilgo pasninko. Valgyti sėda visa šeimyna.

Ant staltiese užtiesto stalo deda margučių, mėsos patiekalų, šaltieną, sviestą, duoną, tarkuotus krienus, pyragus. Pirmiausia valgo margučius. Jais susidaužia. Tvirčiausią kiaušinį palieka nevalgytą. Šiuo „kietu“ kiaušiniu bus galima laimėti nemažai margučių, kai bus daužaujama. Margutis – tai simbolis pavasarinio gamtos atbudimo, gyvybės atsiradimo ir vaisingumo.

Pirmą Velykų dieną į svečius niekas nevaikšto. Buvo sakoma, kad pirmoji diena pašvęsta Dievui, o antroji diena skirta linksmybėms. Vaikai eina kiaušiniauti arba velykauti. Pirmiausia aplanko ir pasveikina krikštatėvius ir gimines. Šie vaikams būna paruošę margučių ir dovanėlę.

Su Velykų margučiais žaidžiami įvairūs žaidimai. Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti kiaušinius, lenktyniaujant, kieno tvirtesnis. Sumuštą kiaušinį pasiima, ir taip surinkę dešimtis laimikių- garsėja per kelis kaimus. Mėgstamas ir kiaušinių ridinėjimas: jei risdamasis loveliu kiaušinis pataiko į anksčiau nuriedėjusį, kiaušinio savininkas pasiima abu susidaužiusius.

Apeiginę prasmę turi ir lalavimo paprotys. Lalautojų būrys apeina keletą kaimų, linki sveikatos, sėkmės, gero derliaus. Gieda velykinę giesmę, dainas. Gavę iš šeimininkų „ką į terbą įsidėti“, dėkoja, linki sėkmės.

Jaunimas, rimtai laikęsis visą Gavėnią, per Velykas nori pasilinksminti. Dienos metu mėgsta suptis sūpuoklėse, įtaisytomis po aukštu medžiu, kad būtų galima smarkiai įsisiūbuoti. Supimosi ritualas prikelia augaliją, padeda javams greičiau sužaliuoti, užaugti. Pavakary didesnėje troboje susirenka dainuoti, šokti. Įdomus paprotys laistytis vandeniu, kartais vaikinai merginas net įmesta į vandenį. Tai reiškia nulemti gerą derlių, nuplauti per žiemą susikaupusį tingulį.

O kaip Velykų šventę švęsime mes?

Šiais metais Velykų sulauksime anksti, kovo 27-28 dienomis. Puošime namus sužaliavusiomis medžių šakelėmis, merksime į vazas pirmas pražydusias lauko gėlytes. Dažysime kiaušinius natūraliais augalų ir pirktiniais dažais. Pirksime vaikams šokoladinius kiškučius ir kiaušinukus. Melsimės Velykų iškilmių pamaldose. O tada artimųjų rate švęsime šventas Velykas. Stalas bus nukrautas maisto gėrybėmis. Pirmiausia pasivaišinsime margučiais. Smagi pavasarinė šventė.

Tik gaila, kad į užmarštį nugrimzta žaidimai, papročiai, prietarai, burtai. Ilgas sėdėjimas prie stalo šeimos, draugų, kaimynų rate, gausesnis nei įprastai švenčiu metu suvalgomas maisto kiekis iššaukia tokias sveikatos bėdas kaip pilvo skausmas, pilvo gurgimas, sunkumas skrandyje, virškinimo sutikimai. Naktį mums nelaidžia užmigti skrandžio rūgštingumas, pilvo spazmai.

Gydytojos gastroenterologės Rasos Uogelienės (Vilniaus Antakalnio poliklinika) klausiame, ką svarbu žinoti apie mitybą, norint išvengti minėtų negalavimų.

– Kokių taisyklių reikėtų paisyti, kad virškinimas būtų sklandus?

– Valgyti po kąsnelį ir į lėkštę neprisikrauti įvairių valgių. Bėda ta, kad per šventes valgome ir daug, ir įvairaus maisto.

Dėl ko dažniausiai kyla, pavyzdžiui, funkcinis kasos nepakankamumas?

– Valgome silkės, marinuotų svogūnų, konservuotų grybų, rūkytos ar keptos žuvies, pereiname prie karštų patiekalų. Be to, vartojama alkoholio ir dažnai per daug. Kasai tai „nepatinka“, todėl reikėtų rinktis vienodesnį maistą. Sau labai pakenkiame atėjus desertų ir saldumynų metui. Jais dažnai mėgaujamasi, kai svečiai jau būna sočiai prisivaišinę. Saldumynai yra kaloringi, vadinasi, kasa dar labiau apkraunama.

Pavasariniai saulės spinduliai „budina svietą“. Judėkime, žaiskime, sportuokime, džiaukimės, atgimkime ir mes kartu su gamta.

medguru.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Savanorystė atvedė į prestižinį Paryžiaus universitetą (4)

„Įprasti pamokų tipo užsiėmimai moksleiviams nuobodūs, o dalyvaujant įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje, jaunam žmogui suteikiama proga ugdyti tokias kompetencijas, į kurias mokykloje nekreipiamas didelis dėmesys − viešojo kalbėjimo įgūdžiai, skatinamas savarankiškumas, ugdomas atsakomybės jausmas, nuoseklesnis požiūris į karjeros planavimą, išmokstama išlipti iš mokyklinių kalbėjimo/rašymo/galvojimo šablonų ir į keblias situacijas pažvelgti kūrybiškai“, − teigia vienas iš Jaunimo Europos komandos (JEK) alumnų – Julius Litinskas, šiuo metu studijuojantis Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po Paris) ir aktyviai savanoriaujantis tarptautinėse organizacijose.

Baidarių žygis: labiau už įspūdingą gamtą įsiminė spalvinga kompanija (2)

Prieš 10 metų per Mindaugines plaukėm baidarėmis Šalčios upe. Po žygio gimė laiškas draugams, kurį tada skaitė tik keli žmonės:

Vestuvėms pasirinko karo istorijos temą (13)

Savaitgalį Ukmergėje vyko nepaprastos vestuvės. Savo meilę sutuoktuvėmis nusprendę įtvirtinti ukmergiškiai Karolina Spalgėnaitė ir Sergej Kornejev vienai didžiausių gyvenimo švenčių pasirinko devynioliktojo amžiaus temą.

Lietuvio sukurtame filme – karą išgyvenusių žmonių patirtys

Keliautojas ir kino režisūrą Jungtinėje Karalystėje studijuojantis Jonas Suchadolskas lankydamasis Kroatijoje sukūrė trumpą dokumentinį filmą „Portrait of Zagreb“ („Zagrebo portretas“).

Mirtina liga neatėmė, o grąžino gyvenimą (20)

Šiandien Vida – 65 metų moteris, trykštanti entuziazmu, energija, sveikata, gera nuotaika ir pozityviu mąstymu. Net sunku įsivaizduoti, kad kažkada jos kūnas buvo visiškai išsekęs nuo chemoterapijos, o dvasia palūžusi nuo gyvenimo smūgių ir ligos. Kaip jai pavyko grįžti į gyvenimą? Atsakymų ieškome šios moters gyvenimo istorijoje.