Velykos: kaip šventė mūsų protėviai ir ką išsaugojome mes

 (1)
Kas nelaukia pavasario? Stebime brinkstančius medžių pumpurus, prisiskiname karklų „kačiukų“, randame pirmas mėlynakes žibuokles. Mūsų protėviai, nutirpus sniegui, išdygus pirmiems žolės daigeliams, šventė pavasario atėjimo šventę.
Velykos: kaip šventė mūsų protėviai ir ką išsaugojome mes
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kartu ši šventė yra siejama su krikščioniškomis Velykomis – Kristaus prisikėlimo diena. Velykas pradeda švęsti pirmą mėnulio pilnaties sekmadienį po lygiadienio. O pilnas Velykinis švenčių ciklas tęsiasi nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio.

Kaip Velykas švęsdavo mūsų protėviai?

Po Verbų sekmadienio ateina Didžioji savaitė. Visi tvarkosi namus, kiemą, sodą. Didįjį ketvirtadienį kūrena pirtį. Pirmieji prausiasi vyrai, po jų – moterys ir vaikai. Didįjį penktadienį žmonės buria, vaiko raganas ir piktąsias dvasias. Kad išnyktų iš trobos įvairūs vabzdžiai, krosnis kūrena pelynu, į ugnį meta tarakonus, blakes, blusas. Pelenus susemia, ir nunešę toli nuo trobos, pakasa.

Didįjį šeštadienį šeimininkės gamina valgius Velykoms, o vėliau visa šeima dažo ir margina margučius – velykaičius. Populiariausi marginimo būdai – nudažyti kiaušiniai skutinėjami specialiais raštais arba raštas ant kiaušinio išgaunamas karštu vašku.

Didžiojo šeštadienio vakarą eina ar važiuoja į bažnyčią švęstos ugnies ir vandens. Parnešę žarijų, gesina krosnyje senąją ugnį ir įpučia naują. Švęstu vandeniu šlaksto namus, laukus, gyvulius, sėklą.

Sekmadienio rytą dar su tamsa keliauja į Prisikėlimo pamadas. Kartu vežasi pintinėlę su maistu. Pašventintą maistą valgo Velykų rytą, tai – skanėstai po ilgo pasninko. Valgyti sėda visa šeimyna.

Ant staltiese užtiesto stalo deda margučių, mėsos patiekalų, šaltieną, sviestą, duoną, tarkuotus krienus, pyragus. Pirmiausia valgo margučius. Jais susidaužia. Tvirčiausią kiaušinį palieka nevalgytą. Šiuo „kietu“ kiaušiniu bus galima laimėti nemažai margučių, kai bus daužaujama. Margutis – tai simbolis pavasarinio gamtos atbudimo, gyvybės atsiradimo ir vaisingumo.

Pirmą Velykų dieną į svečius niekas nevaikšto. Buvo sakoma, kad pirmoji diena pašvęsta Dievui, o antroji diena skirta linksmybėms. Vaikai eina kiaušiniauti arba velykauti. Pirmiausia aplanko ir pasveikina krikštatėvius ir gimines. Šie vaikams būna paruošę margučių ir dovanėlę.

Su Velykų margučiais žaidžiami įvairūs žaidimai. Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti kiaušinius, lenktyniaujant, kieno tvirtesnis. Sumuštą kiaušinį pasiima, ir taip surinkę dešimtis laimikių- garsėja per kelis kaimus. Mėgstamas ir kiaušinių ridinėjimas: jei risdamasis loveliu kiaušinis pataiko į anksčiau nuriedėjusį, kiaušinio savininkas pasiima abu susidaužiusius.

Apeiginę prasmę turi ir lalavimo paprotys. Lalautojų būrys apeina keletą kaimų, linki sveikatos, sėkmės, gero derliaus. Gieda velykinę giesmę, dainas. Gavę iš šeimininkų „ką į terbą įsidėti“, dėkoja, linki sėkmės.

Jaunimas, rimtai laikęsis visą Gavėnią, per Velykas nori pasilinksminti. Dienos metu mėgsta suptis sūpuoklėse, įtaisytomis po aukštu medžiu, kad būtų galima smarkiai įsisiūbuoti. Supimosi ritualas prikelia augaliją, padeda javams greičiau sužaliuoti, užaugti. Pavakary didesnėje troboje susirenka dainuoti, šokti. Įdomus paprotys laistytis vandeniu, kartais vaikinai merginas net įmesta į vandenį. Tai reiškia nulemti gerą derlių, nuplauti per žiemą susikaupusį tingulį.

O kaip Velykų šventę švęsime mes?

Šiais metais Velykų sulauksime anksti, kovo 27-28 dienomis. Puošime namus sužaliavusiomis medžių šakelėmis, merksime į vazas pirmas pražydusias lauko gėlytes. Dažysime kiaušinius natūraliais augalų ir pirktiniais dažais. Pirksime vaikams šokoladinius kiškučius ir kiaušinukus. Melsimės Velykų iškilmių pamaldose. O tada artimųjų rate švęsime šventas Velykas. Stalas bus nukrautas maisto gėrybėmis. Pirmiausia pasivaišinsime margučiais. Smagi pavasarinė šventė.

Tik gaila, kad į užmarštį nugrimzta žaidimai, papročiai, prietarai, burtai. Ilgas sėdėjimas prie stalo šeimos, draugų, kaimynų rate, gausesnis nei įprastai švenčiu metu suvalgomas maisto kiekis iššaukia tokias sveikatos bėdas kaip pilvo skausmas, pilvo gurgimas, sunkumas skrandyje, virškinimo sutikimai. Naktį mums nelaidžia užmigti skrandžio rūgštingumas, pilvo spazmai.

Gydytojos gastroenterologės Rasos Uogelienės (Vilniaus Antakalnio poliklinika) klausiame, ką svarbu žinoti apie mitybą, norint išvengti minėtų negalavimų.

– Kokių taisyklių reikėtų paisyti, kad virškinimas būtų sklandus?

– Valgyti po kąsnelį ir į lėkštę neprisikrauti įvairių valgių. Bėda ta, kad per šventes valgome ir daug, ir įvairaus maisto.

Dėl ko dažniausiai kyla, pavyzdžiui, funkcinis kasos nepakankamumas?

– Valgome silkės, marinuotų svogūnų, konservuotų grybų, rūkytos ar keptos žuvies, pereiname prie karštų patiekalų. Be to, vartojama alkoholio ir dažnai per daug. Kasai tai „nepatinka“, todėl reikėtų rinktis vienodesnį maistą. Sau labai pakenkiame atėjus desertų ir saldumynų metui. Jais dažnai mėgaujamasi, kai svečiai jau būna sočiai prisivaišinę. Saldumynai yra kaloringi, vadinasi, kasa dar labiau apkraunama.

Pavasariniai saulės spinduliai „budina svietą“. Judėkime, žaiskime, sportuokime, džiaukimės, atgimkime ir mes kartu su gamta.

medguru.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Istorijos

Grįžo į Lietuvą kurti verslo: bijojau treninguotų berniukų, bet radau tikrą Jamaiką (51)

„Ta baisioji emigracija, kuri iš pradžių atrodė kaip didžiausia Lietuvos tragedija, pagaliau pradeda duoti naudos. Vakarietiškos kultūros pamatę žmonės grįžta ir skleidžia ją čia“, – sako Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Vokietijoje gyvenęs šiaulietis Darius Puzinas.

Apie epilepsiją prisipažinęs vyras kitiems to daryti nepataria (28)

Karolis Petryla (28) - Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos EPILĖ prezidentas. Jis dirba verslo konsultantu ir gyvena kokybišką socialinį gyvenimą. Prieš metus vyras nusprendė viešai prisipažinti, jog serga epilepsija, ir paneigti apie ligą susidariusius mitus.

V. Povilionienė: gydytojai man atskleidė tris auksines sveikatos taisykles (64)

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, folkloro dainininkė Veronika Povilionienė (70) nespėja suktis: dalyvauja projektuose, koncertuoja ir prižiūri devynis anūkus. Tačiau moteris pripažįsta, jog labiau vertina ramų gyvenimo tempą ir svajoja apie poilsį vienumoje.

Atsisakęs alkoholio atrado kitokį gyvenimą: blaivios Joninės smagesnės (50)

Jaukus Joninių nakties laužas ir paslaptingojo paparčio žiedo ieškojimas – turbūt, taip daugelis įsivaizduoja šią legendomis apipintą šventę. O ką ir bekalbėti apie būrį draugų ir bičiulių, padedančių trumpiausią metų naktį paversti dar įspūdingesne, tačiau vargu ar įsimintinesne. Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis Klaudas Žylė šias Jonines pasitinka meditacinės muzikos apsuptyje. Festivalyje „Goloka party Rasos 2016“ savanoriaujantis jaunuolis teigia, jog toks šventės praleidimo būdas padeda labiau atsipalaiduoti ir pažinti save.

Neįprastą profesiją pasirinkusiai Austėjai tenka pasidarbuoti kumščiais (2)

Giedriaus Kuprevičiaus ir Juliaus Vilnonio karilionininkų karta rado sau pamainą. Kauno varpininkų tradicijas tęsia šiais metais muzikos studijas baigusi Austėja Staniunaitytė.