„Gyvenimo būdas po dukrelės gimimo tikrai pasikeitė. Visų pirma, atsiranda žmogutis, kuris visuomet tavęs laukia. Žinoma, labai džiugu dėl to. Norisi kuo daugiau laiko praleisti su juo. Vaikai auga labai greitai, matai, kaip gretai laikas bėga“, - pasakoja aktorius Vytautas Rumšas.

- Auginate dukrelę. Ar po jos gimimo gyvenimo būdas labai pasikeitė?

- Gyvenimo būdas po dukrelės gimimo tikrai pasikeitė. Visų pirma, atsiranda žmogutis, kuris visuomet tavęs laukia. Žinoma, labai džiugu dėl to. Norisi kuo daugiau laiko praleisti su juo. Vaikai auga labai greitai, matai, kaip gretai laikas bėga. Paprastas pavyzdys, anksčiau su Eva galėdavome netikėtai sumąstyti ir eiti išgerti po vyno taurę. Susiruošdavome per dvidešimt minučių. Dabar, deja, tenka adaptuotis prie Adelės miego laiko. Derintis, gal dukrelė su močiute pabus.

- Laisvalaikio dviese su mylimąja nepritrūksta? Juk daugelis tėvų išgyvena krizes po pirmojo vaiko gimimo.

- Žinoma, yra krizių. Turėkime galvoje, kad vaikas mūsų gyvenime yra tik porą metų. Tačiau vadovaujamės per trisdešimt metų įgyta patirtimi. O laisvalaikio visuomet galima „prisidurti“. Nereikia sėdėti vietoje ir skųstis, pakanka pasukti galvą.

- Grįžtate į televiziją kaip laidos vedėjas. Ką jums reiškia darbas televizijoje? Galbūt aktoriumi būti malonesnis užsiėmimas?

- Laidos vedėjas taip pat viena aktorinių profesijų. Ten toks pats vaidmuo. Apskritai, visur, kur žmogus matomas viešai, – tai jo atliekami vaidmenys. Kalbant apie darbą televizijoje, turiu pasakyti, kad man įdomu dalyvauti kokybiškuose projektuose, ir kompanija „TV Manija“ tikrai pasistengs dėl to.

- Teko skaityti, kad LRT eteryje pasirodysiančioje laidoje pildysite žmonių svajones. Pradėjus dirbti su tokiu projektu nekilo minčių apie savo neišsipildžiusias svajones? Gal yra kokių nors norų profesinėje srityje?

- Kiekvienais metais papildau svajonių bagažą. Kai kurios išsipildo. Tačiau jis nelieka tuščias. Nuolat tą bagažą papildau. Darbai man – ne svajonės. Tam, kad darbuose būtų įgyvendintos svajonės, reikia dirbti. Pavadinčiau tai užmojais. Jei kalbėsime apie svajones – noriu pastatyti namą.

- Stengiatės įvykdyti tradicines vyriškas pareigas. Kitas sąraše, jei neklystu, sūnus? Planuojate šeimos pagausėjimą?

- Manau, kad „sūnus“ tik dėl teksto įtrauktas į sąrašą. Aš turiu dukrytę. Kol kas to tikrai pakanka.

- Kiek anksčiau su tėvu reklamavote maisto papildus. Labai smalsu, ar pats turite sveikatos stiprinimo receptų? Manau, kad auginant mažą vaiką tai labai aktualu.

- Stengiamės, kad netrūktų vitamino C. Vartojame jį įvairiomis formomis. Daugiau neturime specialių receptų. Tikrai nevartojame aštuoniasdešimt keturių kompleksinių vitaminų (šypsosi). Tiesiog stengiamės sveikai maitintis ir nepersivalgyti. Manau, kad tai labai daug lemia. Produktų nederiname. Paprasčiausiai stengiamės, kad jie būtų švieži ir kokybiški.

- Netrukus švęsite gimimo dieną. Viename spaudoje pasirodžiusių interviu teko skaityti, kad dažnai tai darydavote su teatralais gastrolių metu. Kaip yra dabar? Apskritai gimimo diena jums reikšminga šventė?

- Gimimo dienos tikrai nesureikšminu. Pabūti su draugais ir sulaukti sveikinimų – smagu bei malonu. Tačiau švenčiu taip, kaip išeina. Vienais metais – kelionėse, kitais – namuose, trečiais – tiesiog autobuse.

- Kaip leidžiate laiką drauge su dukra? Kokia mėgstama veikla kartu užsiimate?

- Mūsų laisvalaikis atrodo visavertis. Kai tik yra galimybių, visuomet stengiamės užsiimti aktyvia veikla. Pavyzdžiui, važinėjamės dviračiais. Skaitome, dainuojame. Be jokių abejonių, stengiamės lavinti dukterį. Šis procesas pirmiausiai prasideda nuo tėvų, tik po to prie jo prisideda mokytojai.

- Kas jums svarbiausia auklėjant vaiką?

- Svarbu neužgožti vaiko asmenybės ir neprojektuoti savo norų jam. Kiekvienas, net mažiausias vaikas, turi savo norų. Reikia pasistengti jame išvysti talentus ir sugebėjimus. Na, ir žinoma, apsaugoti, kad pavyzdžiui, nekištų pirštų į „rozetę“.

- Kaip suprantu, aktorės karjeros dukrelei nelinkėsite? Pats vis dėlto sekėte tėvo pėdomis.

- Aktorystė bent jau Lietuvoje nėra labai moteriška specialybė. Yra daug pjesių ir puikių vaidmenų vyrams, moterims jų – kur kas mažiau. Be to, aktorystė iš moters reikalauja labai daug atsidavimo, o juk moteris turi dar rasti laiko ir šeimos židiniui kurstyti bei vaikus prižiūrėti. Todėl manau, kad moteris-aktorė turi būti pasiruošusi nelengviems išbandymams, o kas gi to linkėtų savo vaikui.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!