- Kaip jūsų kasdienybė keičiasi artėjant „Mados infekcijai“?
Tiesiog labai daug, įtemptai ir ilgai dirbi. Visai be laisvų savaitgalių...
- Esate pelėda, o pelėdos bedirbdamos kartais įsivažiuoja taip, kad apsiverčia diena su naktimi. Kaip jūsų atveju?
Anksčiau buvau pelėda, bet dabar jau reikia mąstyti kitaip. Tiesiog žinai, kad naktimis negali dirbti, nes galvoji apie rytojų. Jau taupai save – visai kitaip, tiesiog protingiau žiūri.
- Vis dėlto, kas labiausiai padeda atgauti jėgas?
Oi, kai labai pervargsti ir būna blogai, geriausiai padeda karštas dušas. O apskritai, reikia sportuoti. Vienintelis vaistas, kad neskaudėtų nugaros, kad būtum ištvermingesnis ir žvalesnis yra sportas.
- Kokį sportą mėgstate labiausiai?
Anksčiau lankiau jogą, o dabar esu pamėgusi kalanetiką. Man patinka ramesnis sportas, kur dirbama savu kūnu, o ne svarmenimis. Kalanetika labai padeda palaikyti raumenų tonusą. Turiu sportuoti, kad pakelčiau visus krūvius, kurie tenka. Kiekvieną dieną tampai įvairius daiktus, rūbus, svorius, todėl turi būti fiziškai stiprus.
- Ar jums būna, kad reikia dirbti, bet visai nėra įkvėpimo?
Kai pradedi dirbti, toks įkvėpimas būna, kad negali sustoti! Tiesiog reikia daryti, pradėti, nebijoti, o pradėjus, kaip sako, darbas darbą veja.
- „Mados infekcijos“ spaudos konferencijoje visi organizatoriai akis simboliškai prisidengėte tamsiais akiniais. Yra kasdienybėje situacijų, kai norisi pasislėpti?
Labai dažnai. Aišku... Dažnai, pavyzdžiui, kai nori stebėti kitus žmones. Arba kai nenori, kad labai lystų į tave. Ir, tarkime, po konferencijos Egidijus Sidaras juokėsi, kad apžiūrėjo, kaip atrodo žurnalistai. Kai tavęs nemato, jautiesi lyg sėdėtum bunkeryje ir gali žiūrėti kur nori – labai smagu. Akiniai padeda ir pavasarį, žiemą, kai labai akina saulė, sniegas, ypač kai vairuoji. Galų gale jei akys paraudę ar paakiai pajuodę – tai geras gelbėtojas.
- Žmonės, kurie tamsių akinių nenusiima uždarose erdvėse, tik bando atrodyti stilingi. Ar iš tiesų su jais nekvaila būti patalpoje?
Na, vieni yra stilingi, o kiti bando ir nieko čia nepadarysi. Yra įvairių žmonių – vieni „neperneša“ dirbtinų šviesų, kiti visą dieną dirba kompiuteriu ir jų akys jautrios, ašaroja. Kaip ir aukštakulniai, šalikėlis ar varlytė, akiniai yra įvaizdžio dalis. Daug aktorių nešioja akinius su stiklu be dioptrijų, tiesiog dėl grožio. Akiniais net labai nestilingą veidą galima paversti įdomiu, patraukliu, šarmingu. Yra daug žmonių, kuriems tos charizmos trūksta, o akiniai labai daug duoda.
- Visi skirtingi, o pasaulio kontekste, kaip vis dėlto atrodo lietuviai?
Manau, kad nei vienas žmogus nenori atrodyti nestilingai ir kiekvienam nuotaiką pakelia kvepalai, makiažas, žinojimas, kad jis apsirengęs moderniai, kokybiškais drabužiais, galų gale atrodo padoriai ar įdomiai. Aš net neabejoju, kad daugelis žmonių nori ar norėtų atrodyti gerai, jei tik galėtų. Bet čia viskas priklauso nuo mūsų finansinės padėties ir valstybės, kaip čia viskas vyksta... Ir iš tikrųjų, kai pamatai vakarų žmones – nesvarbu kokio amžiaus – jie gali stilingai, puikiai atrodyti, nes rūbai, šukuosenos, kokybė atitinka jų amžių, padeda gerai atrodyti ir jaustis.
- Lietuvoje jūs vadinama ir ekologiškos mados kūrėja. Ar iš tiesų kuriate tik ekologišką madą?
Ne tik. Tiesiog labiau mėgstu natūralius audinius, taip pat dažnai antrą kartą perdirbu senus, esu kūrusi ir iš tentų, senų džinsų.
- Namuose rūšiuojate šiukšles?
Kur čia rūšiuosi, jei nėra, kur mesti tų šiukšlių. Kai padarys viską normaliai, tada ir darysim, o ką dabar...
- Juk gatvėje yra konteineriai stikliui, popieriui...
Pilies gatvėje tikrai nėra nei vieno konteinerio... Kol nuvažiuosi, kad išmestum šiukšles, daugiau benzino išdeginsi – štai ir ekologija. Manau, kad atliekų perdirbimu pas mus nesirūpinama. Japonijoje mačiau, kaip jie tą daro ir kaip kaimynai vieni kitus stebi, kad, neduok dieve, ne tą maišelį įmesi. Ir pas juos iš tikrųjų viskas perdirbama – mačiau milžiniškus perdirbimo gamyklų kaminus, iš kurių joks juodas dūmas neišeina. Japonai paaiškino, kad tikrai apdorojama taip, kad į atmosferą niekas neišmetama.
- Kitose situacijose japonai irgi tokie pedantiški?
Tikrai visose, bet kokiu klausimu. Jeigu, tarkime, paklausi, kaip nueiti iki tam tikros vietos, prirašo tris lapus su informacija, nuorodomis. Tai tiesiog jų kultūros ir mokslo dalis, jie moka naudotis informacija. Jeigu jų paprašai ko nors, netingi ir tą padaro. O lietuvis... kuris taip padarytų...
