Pati išradimo prigimtis reiškia, kad išradėjai nuolat turi neįmanoma paversti įmanomu. Būtent taip augo ir tobulėjo žmonija, atsirado tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, garo mašina, automobilis, asmeninis kompiuteris. Tai pagrindinė priežastis, kodėl gyvename jau nebe olose, kovodami su vilkais ir drebėdami nuo perkūnijų.
Tačiau išradimai turi ir savo kainą. Istorija parodė, kad būti išradėju - pavojingas užsiėmimas. Išradimai neveikia kaip turėtų, o išmoningos idėjos atsigręžia prieš pačius išradėjus. Štai kelios liūdnos istorijos, kaip išradėjai žuvo nuo savo pačių išradimų. Lai jų likimai bus patarimas tiems, kurie išdrįsta svajoti ir veikti be jokių apribojimų.
Perilas iš Atėnų
Iš visų išradėjų šis labiausiai nusipelnė mirti nuo savo paties išradimo. Perilas buvo darbininkas, sukūręs įrenginį, pavadintą Variniu buliumi ir skirtą žudyti nusikaltėliams. Kaliniai būdavo uždaromi buliaus viduje, o iš apačios deganti ugnis juos paprasčiausiai iškepdavo. Prietaisas buvo netgi sukurtas taip, kad degančių kalinių klyksmai sklistų pro buliaus nasrus. Savo išradimą Perilas pademonstravo Sicilijos tironui Falariui, tačiau tuomet pats buvo patalpintas į buliaus vidų ir iškeptas. Istorija nutyli, ar Perilas buvo ištrauktas prieš mirtį ir vėliau numestas nuo uolos, ar žuvo buliaus viduje. Bet kokiu atveju, jo išradimas jį pražudė.
Marie Curie
Marie Curie buvo fizikė ir chemikė, geriausiai žinoma dėl radioaktyvumo tyrinėjimų. Ji taip pat atrado polonį ir radį. Curie buvo suteikti dvi Nobelio premijos - viena fizikos srityje, kurią ji laimėjo kartu su savo vyru ir Henriu Becquereliu, kita - chemijos srityje. Taip ji tapo pirmuoju žmogumi, laimėjusiu dvi Nobelio premijas. Dabar tokių žmonių yra tik dar vienas, Linus Pauling. Curie sukūrė radioaktyvumo teoriją, tačiau, deja, patyrė ir mirtiną radioaktyvumo poveikį sveikatai. Ji mirė 1934 metų liepos ketvirtąją nuo aplazinės anemijos, kurią sukėlė radiacija.
Valerianas Abakovsky
Valerianas Abakovsky buvo Rusijos išradėjas, žuvęs, kai jo išradimas, greitaeigis traukinys „Aerowagon“, nuvirto nuo bėgių bandomojo važiavimo metu. Jame buvo įmontuotas lėktuvo variklis ir propeleris, jis buvo skirtas vežioti sovietų pareigūnus į Maskvą ir iš jos. Abakovsky išradimas puikiai veikė važiuojant į priekį, tačiau grįžtant į Maskvą nulėkė nuo bėgių. Išradėjas buvo vos dvidešimt šešerių metų.
Henry Smolinskis
Henry Smolinskis buvo inžinierius, išėjęs iš tuometinio darbo ir įkūręs įmonę „Advanced Vehicle Engineers“. Ši kompanija užsiėmė skraidančių automobilių gamyba. 1973 metais įmonė sukūrė pirmuosius du prototipus: prie automobilių „Ford Pinto“ buvo prilydyti „Cessna Skymaster“ lėktuvo sparnai, kuriuos galima buvo ir nuimti, kai jų nereikėdavo.
H. Smolinskis žadėjo pradėti masinę gamybą jau kitais metais, tačiau 1973 metų rugsėjo 11 d. jis nusprendė pats išbandyti automobilį su pilotu Haroldu Blake ir abu užsimušė, kai būnant ore sparnai netikėtai atplyšo. Nustatyta, kad kaltas buvo prastas suvirinimas.
Franzas Reicheltas
Austrų kilmės Prancūzijos išradėjas Franzas Reicheltas užsidirbdavo duonai kaip siuvėjas, tačiau laisvalaikį skyrė skraidymo parašiutui-kostiumui sukurti. Toks kostiumas turėjo būti skirtas lėktuvų pilotams. Lėktuvai anuomet buvo gan naujas išradimas ir vis dar buvo mąstoma, kaip pilotui išsigelbėti, jei lėktuvas sugestų.
Pirmieji R. Reichelto bandymai, atlikti naudojant manekenus, buvo sėkmingi, todėl jis nusprendė pats išbandyti savo kūrinį ir nušoko nuo žemesniosios Eifelio bokšto dalies. Krytis nuo 187 pėdų aukščio baigėsi tragiškai - vyras žuvo vietoje.
Horace'as Lawsonas Hunley
Horace L. Hunley buvo advokatas, kuris visuomet žavėjosi povandeniniais laivais. Jis padėjo sukurti tris skirtingus modelius Pilietinio karo metu ir žuvo paskendęs trečiajame savo modelyje.
Jo pirmasis povandeninis laivas, sukurtas Naujajame Orleane, buvo priešo pajėgų nuskandintas 1862 metais. Antrasis nuskendo Alabamoje. Trečiuoju H. L. Hunley plaukė pats ir nuskendo 1863 metų spalio penkioliktąją kartu septynių žmonių įgula Charlestono vandenyse. Vėliau paskendęs laivas buvo iškeltas ir nauja įgula ne tik išliko gyva, bet ir sugebėjo paskandinti vieną priešų laivą. Tai buvo pirmasis toks povandeninių laivų pasiekimas.
Thomas Midgley Jr.
Thomas Midgley Jr. buvo nusipelnęs chemikas, kuris buvo geriausiai žinomas dėl savo darbų apie švininį benziną ir freono dujas. Jis kentėjo nuo apsinuodijimo švinu, o kartą vienoje spaudos konferencijoje apsipylė švininiu benzinu rankas, norėdamas įrodyti, kad ši medžiaga nekenksminga.
Galėtume pamanyti, kad T. Migley mirė apsinuodijęs, tačiau iš tikro jį pražudė kitas išradimas. Susirgęs poliomielitu (ūminė virusinė liga, kurios pavadinimas reiškia nugaros smegenų pilkosios medžiagos uždegimą) jis sukūrė ištisą virvių sistemą, kuri turėjo prilaikyti jo kūną gulint lovoje. 1944 metų lapkričio antrąją jis susipainiojo virvėse ir užduso.
