Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. žmonių. Iš trijų Baltijos šalių kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų. Jos vežamos į Vokietiją, Ispaniją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Angliją, Prancūziją, Lenkiją ir kitas valstybes.
Didmiesčių trauka
Didmiesčiuose nusėda didžioji dalis iš užsienio į Lietuvą sugrįžusių buvusių prostitučių, dėl nežmoniškų “darbo” sąlygų nelegaliuose viešnamiuose pramintų sekso vergėmis. Sugrįžti į kaimą ar provincijos miestelį jos nenori. Ten, kur aplinkiniai pažįsta nuo vaikystės, sunku paslėpti savo praeitį.
“Jos veržte veržėsi iš gimtinės, kur sunku rasti darbą. Paskui išvyko į užsienį, tikėjosi geresnio gyvenimo, o gal ir surasti moterišką laimę. O ten joms supjaustė ir cigaretėmis pradegino rankas, daužė per galvą, plėšė plaukus kuokštais. Ne kartą muštos, prievartautos, tenkinusios bet kokius klientų įgeidžius, priverstos nepaisyti jokių atsargumo priemonių”, - pasakoja Gintarė Tučkuvienė, vadovaujanti organizacijos “Caritas” įkurtiems “Motinos ir vaiko namams” Vilniuje.
Juose glaudžiasi įvairiomis aplinkybėmis namų ir artimųjų paramos netekusios moterys. Vienu metu čia prieglobstį gali gauti penkiolika moterų su vaikais. Pernai globos namuose gyveno 23 moterys. Anaiptol ne visos jos buvusios prostitutės, kai kurios gyveno svečiose šalyse nelegaliai ir buvo negailestingai deportuotos, nespėjus persiauti batelių, tiesiog su naminėmis šlepetėmis.
“Visos moterys nori būti laimingos, tik ne visoms pavyksta rasti teisingą kelią. Aš stebiuosi, kad, vos pervažiavus sieną, merginos patikliai atiduoda savo pasus jas lydintiems tarpininkams. Be dokumentų svetimoje šalyje jos yra niekas, todėl paskui būna priverstos atsiduoti svetimai valiai. Dažniausiai jos net nepajėgia įsivaizduoti, kokia klaiki realybė jų laukia”, - sako G.Tučkuvienė, bendravusi su dešimtimis nukentėjusių moterų.
Tūkstančiai aukų
Apie besiplečiančią prekybą žmonėmis kalbėta neseniai Vilniuje surengtame Šiaurės ir Baltijos šalių kovos su prekyba žmonėmis darbo grupės posėdyje. Jame dalyvavo aukšto rango Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai iš Estijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Lietuvos. Kelerius metus brendusi ir augusi problema pagaliau susilaukė rimto valdžios dėmesio. Aptartos galimybės paskirti nacionalinius koordinatorius prekybos žmonėmis prevencijos bei kovos su šiuo reiškiniu klausimais bei sukurti bendrą Šiaurės ir Baltijos valstybių sistemą šiems klausimams spręsti. Europos Taryboje rengiama Europos konvencija prieš prekybą žmonėmis.
Manoma, kad kasmet iš Lietuvos vien į Vokietiją išvežama 1-1,5 tūkstančio moterų, kurios atsiduria viešnamiuose. Kovoti su šiuo reiškiniu yra labai sunku. Dalis šios prekybos aukų yra nežinomos, nes moterys paprasčiausiai dingsta. Ypač didelė grėsmė įvairiose globos institucijose užaugusioms merginoms, nes jos neturi artimųjų, kurie jų pasigestų ir ieškotų.
Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Anatolijus Rimkevičius teigia, kad Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis nuolat stiprėja, tačiau ji pasireiškia vis naujesnėmis formomis, atsiranda naujų būdų, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikalstamą verslą. Tai ypač juntama nuo šių metų gegužės 1 d. išsiplėtus Europos Sąjungai ir pasikeitus išorinėms jos sienoms.
Vienas pelningiausių “verslų”
“Į prostitucijos tinklą dėl įvairiausių priežasčių įtrauktos moterys neša didelį pelną prekeiviams, visam šešėliniam pasauliui, tačiau pačios smarkiai nukenčia - prarandami ryšiai su artimaisiais, patiriamos fizinės, moralinės traumos”, - sako Kristina Mišinienė, kuri jau trejus metus koordinuoja pagalbą prostitucijos aukoms Kaune. Jų per tuos metus buvo per 140. Projektą finansuoja Vokietijos ir Olandijos organizacijos, Lietuvos socialinio darbo ir apsaugos ministerija, Kauno savivaldybė bei privatūs aukotojai. “Labai svarbu, kad aukos ryžtųsi prabilti apie savo išgyvenimus, liudyti teismuose prieš sutenerius ir prekeivius moterimis”, - mano Kristina.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos skyriaus vedėjo Igorio Bazylevo teigimu, į užsienį išvežamos moterys išties pakliūva nusikalstamo pasaulio įtakon. Prekyba žmonėmis yra viena pelningiausių organizuoto nusikalstamumo rūšių.
Pelningumu ją pralenkia tik prekyba ginklais ir narkotikais. Norint prekiauti žmonėmis nereikia didelio kapitalo, o baudžiamoji atsakomybė atsirado palyginti neseniai, tik 1998 metais. Už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos baudžiama laisvės atėmimu iki 6 metų, o jei prostitutė nepilnametė - iki 8 metų. Tiek pat kalėjimo gali skirti ir prekeiviams žmonėmis.
Per penkerius metus iškeltos 63 bylos, susijusios su prekyba žmonėmis. Tik 14 bylų jau išnagrinėtos teismuose, nuteisti 26 asmenys. Šiais metai jau iškeltos 7 baudžiamosios bylos. Palyginti su prekybos žmonėmis mastais, teisėsaugos pasiekimai yra kuklūs. Bylos sudėtingos, o nukentėjusios moterys bijo duoti parodymus. Tad beveik visos bylos iškeliamos ne pagal nukentėjusiųjų pareiškimus, o tiriant operatyvinę medžiagą.
Kauno specifika
Specialistai teigia, kad Kaune prekeiviai žmonėmis ieško jaunesnių, gražesnių ir prostitučių darbą jau išmėginusių merginų. Jos susigundo didesniu užmokesčiu užsienyje ir pakliūva į vergiją. Kitose vietovėse, ypač Klaipėdos rajono kaimuose, dažniau ieškoma naivuolių, kurios tikisi praturtėti dirbdamos paprastus darbus. Jos patiki, kad norint neblogai uždirbti išties nereikia nei specialybės, nei mokėti užsienio kalbos.
Kai kurios moterys į Lietuvą parsiveža užsienyje pagimdytus vaikus, nors dauguma, kad neprarastų prekinės vertės, šeimininkų verčiamos darytis abortus. Nusipirktos moterys nelaikomos žmonėmis, todėl retai kuriai pavyksta išsaugoti nesumaitotą sielą ir nepalaužtą valią.
Sugrįžti į normalų gyvenimą joms yra labai nelengva, o be pagalbos ir beveik neįmanoma. “Prostitucija moterį žaloja iš vidaus, uždeda žymę, kuria atsikratyti labai sunku. Reikalinga visa psichologų, psichiatrų, medikų, socialinių darbuotojų, teisininkų pagalbos sistema”, - sako socialinė darbuotoja Jūratė Jazukevičiūtė, susidūrusi su ne vienos prekeivių žmonėmis aukos skauduliais.
Pažeista moteris, neturinti gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio ir artimų žmonių, vėl tampa potencialia auka. Susidūrusios su tokia gyvenimo puse, jos nelinkusios pasakoti savo išgyvenimų tam, kad išgirdusios apie tykančius pavojus jų likimo nekartotų kitos - naivios ir kupinos geresnio gyvenimo vilčių.
“Jos labai uždaros, nenoriai kalba apie save, ilgai tikina, kad dirbo baruose. Mes suprantame, kad tai neįmanoma, jei žmogus visiškai nemoka tos šalies kalbos.
Vėliau paaiškėja, kad ne viena mergina, neištverdama tokio gyvenimo ir nebematydama kitos išeities, bandė žudytis. Ją išgelbėjo kaip kažkam priklausantį daiktą, kad šeimininkas nepatirtų nuostolių. Jos pačios niekam nerūpi, yra verčiamos pildyti visus klientų įgeidžius ir neturi teisės naudoti apsisaugojimo priemonių, kurios būtinos legaliuose viešnamiuose”, - pasakoja “Motinos ir vaiko globos namų” direktorė G.Tučkuvienė.
Prievarta ar apgaule išvežtos merginos pakliūva į patį dugną. Uždari nelegalūs viešnamiai visiškai nepanašūs į tuos, kuriuos kartais rodo filmuose. Prostitutės neturi jokių teisių, negali rinktis nei klientų, nei jų kiekio ir net negauna užmokesčio. Jos nepriklauso sau ir niekas nepriklauso nuo jų.
Pagalbos ieško tik maždaug penktadalis nukentėjusių moterų. Užsigydyti žaizdas ir pritapti visuomenėje, kur minimalūs atlyginimai yra masinis reiškinys, joms nelengva. Socialinės darbuotojos, padedančios prekybos žmonėmis aukoms susitvarkyti dokumentus ir ieškoti darbo, pastebi, kad sužinojusios, kokį darbo užmokestį gaus, daugelis buvusiųjų prostitučių patiria šoką.
“Aš nemoku pragyventi už 15 litų per dieną, o išvargstu žvėriškai”, - pasakė viena jų.
