S. Paltanavičius: sulaukėme nepaprasto pavasario

 (1)
Gamtoje lyg ir niekas nepasikeitė – esame pavasaryje. Tačiau, ryte išvydę ramiai krintančias ir ant žalių lapų, ant žolės, ant žiedų besileidžiančias snaiges, suklūstame – kažkas čia ne taip! Artėjant gegužės viduriui, sniegas, nors ir greitai ištirpstantis, yra labai netikėtas.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Matyt, gamta neruošė augalų ir viso savo pasaulio tokiems reiškiniams. Pagaliau – ji ir pati neplanavo sniego, bet oro temperatūra nukrito, ir vietoj lietaus lašų susiformavo snaigės.

Snaigės ištirpo – gamtoje jos labai laikinos. Tačiau daug labiau už sniegelį mus jaudina šalnos – jei kur nors sugniauš prognozuotasis 8 laipsnių šaltis, ten nukentės ne tik vaismedžių žiedai ar šių metų pasėliai. Toks šaltis nužnaibys pažemėje išskleistus šviežius medžių lapus. Tiesa, jis gal nepasieks viršūnių, gal...

Ar šis pavasaris jau nieko neparodys gražaus – klausia visi. Na, kad ir saulės, trykštančios ne vieną dieną, o visą savaitę? Arba šilumos, neatlėgstančios ir naktį?

Iš tikrųjų pavasarį turime nepaprastą. Lyg ir neturime teisės sakyti „sunkų“, nes viskas aplinkui įvyko, kas ir turėjo būti: sužaliavo, pražydo, išaugo. Tačiau pavasariško iškilumo, šventiškumo pristigo. Matyt, šiemet su tuo turime susitaikyti ir konstatuoti: pavasaris yra, jis viską daro, kas priklauso, tik mums norėtųsi jo kitokio! To gražiojo, išsvajoto pavasario...

Iš pavasario dienoraščio lapų galima perskaityti daug naujienų, kurios stebina, džiugina. Štai sugrįžo visi mūsų paukščiai. Arba – beveik visi. Atrodo, kad dar negirdėta šiaurinė pečialinda, kuri grįžta vėliausiai. Dar tik pirmosios medšarkės parskrido. Ir čiurliai, pirmieji regėti balandžio gale, pasirodys pulkais tik stojus naujai šilumai.

Kol laukėme paukščių, jų pasaulyje niekas nestovėjo. Ar matėte pievoje numestą varnėno kiaušinuko lukštą? Varnėniukai dar visai maži, tėvai juos šildo ir globoja. O krankliukai paliko lizdus, mokosi skraidyti – dabar paprasta pamatyti visą juodaplunksnių paukščių šeimos pulkelį, tupintį kur nors arime ir besitvarkantį plunksnas. Jau po pelkes stypinėja gerviukai, paežerės pievose žoliauja pilkųjų žąsų vaikai. Kad ir kur pažvelgsi – visur tokios ar panašios naujienos.

Žvėrių pasaulyje – jauniklių metas. Dabar daugelis jų dar visai bejėgiai, priklausomi nuo tėvų. Jų namuose – šventas metas, kurio neturime teisės trikdyti.

Iki Joninių gamta turi atlikti didžiausius ir atsakingiausius darbus. Mes jų galime nepastebėti – juk ne taip paprasta matyti ir suprasti vabzdžių, vorų, kitų gamtos vaikų rūpesčius. Tačiau, supratus juos, galima tik nustebti: visi jie gyvena nors ir nelengvą, bet laimingą pavasario gyvenimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Nepavydėkite turintiems gerą atmintį – jie susiduria su kitais sunkumais (2)

Fenomenalia atmintimi pasižymintys žmonės paprastai labai gerai geba atsiminti konkrečius dalykus, bet nesugeba kurti abstrakčių prisiminimų ir tarp jų rasti sąsajų, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorius Albinas Bagdonas.

S. Paltanavičius: pavasariui atsisveikinant mes galime dar sykį nustebti

Lietuvoje – dar pavasaris. Atrodo, pagaliau toks, kokio taip ilgai laukėme. Paskutinės dvi saulėtos ir šiltos pavasario savaitės užmarštin palydėjo visas jo negandas, ypač ne laiku kritusį sniegą ir šalnas.

Skausmo išpažintis (3)

Labas, aš esu Skausmas. Fizinis ir Emocinis. Visų labai nemėgstamas ir vengiamas. Tačiau būtinas ir svarbus Jums, nes:

Juvelyrė J. Lago: man patinka viskas, kas tikra (10)

Savo juvelyrikos namų „Yurga“ dešimtmetį švenčianti papuošalų dizainerė Jurga Lago (42 m.) pastaruoju metu garsėja ne tik kuriamais paukščiais, bet ir drąsiais viešais pareiškimais bei pasikeitusiu stiliumi.

Velnio gėrimas, sužavėjęs pasaulį (15)

Pasak psichologų, iš to, kur, kaip ir kokia kava geriama, galima padaryti nemažai įžvalgų apie žmogaus būdą, pomėgius ir jo amžių.