S. Paltanavičius: kiekvieną pavasarį mes išgyvename savotišką būseną

 (3)
Lietuvoje – pavasaris. Jūs gal kraipote galvas ir nenorite su tuo sutikti? Tačiau kaip dar gali vadintis metas po kovo vidurio, kai grįžta paukščiai, teka medžių sula ir brinksta pumpurai? Žinoma, visai paprasta matyti mūsų veidus ir rasti atsakymą, kodėl mes nepatenkinti.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Trūksta saulės! Ir šilumos! Nes tik jie yra tikrieji gyvybės ir mūsų nuotaikos varikliai.

Taigi kol kas su tais varikliais yra nekaip. Bet bus – jau greitai. Juk kovui liko visai nedaug, jau sugrįžo gandrai, o po savaitės – tikrosios Gandrinės.

Kiekvieną pavasarį mes išgyvename savotišką būseną: vis laukiame, dūsaujame ir nerimaujame, o paskui pamatome, kad visa, dėl ko taip rūpinomės, jau praėjo, nuskriejo ir baigėsi. Ką daryti, kad taip neįvyktų? Svarbiausia – nesižvalgyti į kalendorių ir paklusti gamtos metų rato ciklams.

Antai, ar jūs visi turite tiek stiprybės sustoti prie blindės ir ranka paliesti jos brinkstančius pumpurus? Ar matėte, kaip žydi snieguolės, kaip iš žemės kalasi pavasarinių lauko gėlių daigai? Pagaliau – ar galite pasakyti, kurią dieną prie jūsų inkilo atskrido pirmasis šio pavasario varnėnas? Tik nesakykite, kad šiemet ir inkilų nekėlėte.

Na, o gandrų namai... Apie juos buvo kada pagalvoti ir juos, grėsmingai pasvirusius, seniai reikėjo sutvarkyti. Kol kas tą galima daryti – dabar pat. Ir nereikia kviesti jokių tarnybų – juk kaime tiek šaunių vyrų. Beje, jei gandro lizdas ant elektros stulpo, jį tvarkyti, pakelti gali tik energetikai.

Jei jau prakalbome apie gandrus, būtina priminti vieną visai neseną atvejį: buvo kreiptasi leidimo nugriauti gandro lizdą, nes šie paukščiai atseit yra paukščių gripo sukėlėjo, pavojingo viruso H5Nx, platintojai. Ornitologai atsakė aiškiai – tikimybė, kad tokiu platintoju galėtų tapti gandras, yra be galo maža – gamtoje yra kitų paukščių, kurie tą galėtų atlikti daug intensyviau.

Tad kaltinti gandrą ne tik negražu, bet ir nepatogu: juk tai mūsų gandras, mūsų tautinis paukštis. Beje, lizdą išardyti, gavus leidimą, galima, bet tik ne toliau kaip už 100 metrų iškėlus naują gandralizdį. Tik ar mums to reikia?

Vėl prasideda ar tuoj, plūstelėjus šilumai, prasidės varliagyvių migracija. Tai labai pavasariškas reiškinys, kuris yra skausmingas ir keliantis nemažai klausimų. Jų esmė ta, kad per mūsų nutiestus kelius šokuojančios, po žiemos dar labai vangios ir lėtos varlės per dažnai žūsta po mašinų ratais. Taip traiškydami gyvąją gamtą, o paskui ją maldami šienapjovėmis, greitai mes galime likti be jos.

Yra gražių ir sektinų pavyzdžių: antai Vilniaus miesto savivaldybė Vingio parke uždraudė transporto eismą ir iki balandžio 20 dienos leido saugiai migruoti varlėms. Užtvaras prie kelių įrengia nemažai sąmoningų, gyvybę branginančių žmonių.

Tačiau tą galite daryti ir jūs, kiekvienas! Tam nebūtina statyti, įrenginėti. Varliagyvius galima rankioti ir tiesiog pernešti per kelią prie jų neršto vietų. Atrodo – nedidelis toks darbelis, bet koks svarbus ir gražus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Budėjimus paromis Norvegijoje teko pamiršti – čia visi tausoja save (99)

Šiuo metu lietuvė Barbara Baturo gyvena ir dirba Norvegijos sostinėje Osle. Ilgametę slaugytojos patirtį Lietuvoje sukaupusi moteris šiuo metu slaugo nebe vaikus, kaip gimtinėje ir vos atvykus į svečią šalį, o suaugusiuosius.

K. Durantas: kaip liesas vaikinukas tapo NBA užkariautoju (2)

Kevinas Durantas (28) prieš sezoną tapęs vienu nemėgstamiausių žaidėjų lygoje dėl to, kad perbėgo į priešininkų komandą, išdidžiai kelia čempionų taurę į viršų. Dešimtąjį sezoną NBA žaidęs krepšininkas pagaliau iškovojo taip išsvajotą trofėjų ir galutinai nubraukė visas persekiojusias gyvenimo bei karjeros nesėkmes.

Toskanoje lietuvė rado ir meilę, ir gyvenimo aistrą (15)

Toskana – vienas gražiausių Italijos regionų. Lietuvė Dalia Smagurauskaitė ten vyko dirbti ir nuolat kartojo sau, kad niekada nepamils italo, bet, taip sakydama, gerokai paskubėjo, mat įsimylėjo ir Italiją, ir italą.

Svajonę tapyti įgyvendino tik išėjusi į pensiją (7)

Dvidešimt personalinių tapybos parodų surengusi panevėžietė tautodailininkė Irena Šeduikytė kurti pradėjo tik išėjusi į pensiją. Šį talentą, kaip ir kitus gyvenimo pasiekimus, jai padovanojo didžiulis smalsumas ir troškimas tobulėti.

15 kg atsikratęs Marius: kartais tenka save pristabdyti (38)

Marius nuolat sportuodavo, tačiau po kelio traumos sportą buvo apleidęs. Vis rasdavo pasiteisinimų, kodėl sporto salę reikėtų iškeisti į picą. Tai tęsėsi iki tol, kol nuotaiką pradėjo gadinti skausmas ir padidėjęs svoris.