S. Paltanavičius: kiekvieną pavasarį mes išgyvename savotišką būseną

 (3)
Lietuvoje – pavasaris. Jūs gal kraipote galvas ir nenorite su tuo sutikti? Tačiau kaip dar gali vadintis metas po kovo vidurio, kai grįžta paukščiai, teka medžių sula ir brinksta pumpurai? Žinoma, visai paprasta matyti mūsų veidus ir rasti atsakymą, kodėl mes nepatenkinti.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Trūksta saulės! Ir šilumos! Nes tik jie yra tikrieji gyvybės ir mūsų nuotaikos varikliai.

Taigi kol kas su tais varikliais yra nekaip. Bet bus – jau greitai. Juk kovui liko visai nedaug, jau sugrįžo gandrai, o po savaitės – tikrosios Gandrinės.

Kiekvieną pavasarį mes išgyvename savotišką būseną: vis laukiame, dūsaujame ir nerimaujame, o paskui pamatome, kad visa, dėl ko taip rūpinomės, jau praėjo, nuskriejo ir baigėsi. Ką daryti, kad taip neįvyktų? Svarbiausia – nesižvalgyti į kalendorių ir paklusti gamtos metų rato ciklams.

Antai, ar jūs visi turite tiek stiprybės sustoti prie blindės ir ranka paliesti jos brinkstančius pumpurus? Ar matėte, kaip žydi snieguolės, kaip iš žemės kalasi pavasarinių lauko gėlių daigai? Pagaliau – ar galite pasakyti, kurią dieną prie jūsų inkilo atskrido pirmasis šio pavasario varnėnas? Tik nesakykite, kad šiemet ir inkilų nekėlėte.

Na, o gandrų namai... Apie juos buvo kada pagalvoti ir juos, grėsmingai pasvirusius, seniai reikėjo sutvarkyti. Kol kas tą galima daryti – dabar pat. Ir nereikia kviesti jokių tarnybų – juk kaime tiek šaunių vyrų. Beje, jei gandro lizdas ant elektros stulpo, jį tvarkyti, pakelti gali tik energetikai.

Jei jau prakalbome apie gandrus, būtina priminti vieną visai neseną atvejį: buvo kreiptasi leidimo nugriauti gandro lizdą, nes šie paukščiai atseit yra paukščių gripo sukėlėjo, pavojingo viruso H5Nx, platintojai. Ornitologai atsakė aiškiai – tikimybė, kad tokiu platintoju galėtų tapti gandras, yra be galo maža – gamtoje yra kitų paukščių, kurie tą galėtų atlikti daug intensyviau.

Tad kaltinti gandrą ne tik negražu, bet ir nepatogu: juk tai mūsų gandras, mūsų tautinis paukštis. Beje, lizdą išardyti, gavus leidimą, galima, bet tik ne toliau kaip už 100 metrų iškėlus naują gandralizdį. Tik ar mums to reikia?

Vėl prasideda ar tuoj, plūstelėjus šilumai, prasidės varliagyvių migracija. Tai labai pavasariškas reiškinys, kuris yra skausmingas ir keliantis nemažai klausimų. Jų esmė ta, kad per mūsų nutiestus kelius šokuojančios, po žiemos dar labai vangios ir lėtos varlės per dažnai žūsta po mašinų ratais. Taip traiškydami gyvąją gamtą, o paskui ją maldami šienapjovėmis, greitai mes galime likti be jos.

Yra gražių ir sektinų pavyzdžių: antai Vilniaus miesto savivaldybė Vingio parke uždraudė transporto eismą ir iki balandžio 20 dienos leido saugiai migruoti varlėms. Užtvaras prie kelių įrengia nemažai sąmoningų, gyvybę branginančių žmonių.

Tačiau tą galite daryti ir jūs, kiekvienas! Tam nebūtina statyti, įrenginėti. Varliagyvius galima rankioti ir tiesiog pernešti per kelią prie jų neršto vietų. Atrodo – nedidelis toks darbelis, bet koks svarbus ir gražus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Sunku patikėti, bet gandrai dar medžiojami ir valgomi (15)

Lietuvoje jau žalias ir veiklus pavasaris. Pagaliau galime sakyti, kad pasiekėme brandžiojo pavasario metą, kai kiekviena diena dovanoja dideles permainas, o mes niekaip nespėjame paskui jas. Nieko keista – juk viskas vykta iš karto...

Lietuvės ir afrikiečio šeima neigia mitus apie lietuvius (75)

Su iš Afrikos kilusiu amerikiečiu vyru Lietuvoje gyvenanti Diana Meyer įkūrė maisto tinklaraštį „Meyer Food Blog“. Šeima, dalydamasi egzotiškais ir tradiciniais receptais, pastebėjo, jog lietuviai atviri idėjoms ir neprieštarauja išmėginti kulinarines naujoves.

Lietuvos istorinė virtuvė – įdomesnė nei kiauliena su bulvėmis (12)

Klaidinga manyti, kad lietuvišką istorinę virtuvę sudaro kiauliena su bulvėmis, cepelinų kilmė – ne lietuviška, o vokiška. Taip LRT RADIJUI sako istorinės virtuvės puoselėtojas Tomas Rimydis.

Gražuolė parodė metus neskustas kojas ir pažastis (55)

Kūno rengybos tinklaraštininkė Morgan Mikenas turbūt iš skutimosi peiliukams neišleistų pinigų jau susitaupė nemažą sumą. Dar tikėtina, kad ji turi kur kas daugiau laisvo laiko nei dauguma mūsų. Ši jauna moteris nusprendė propaguoti natūralų grožį ir ryžosi visus metus nešalinti nuo kūno plaukelių, rašo boredpanda.com.

O. Gasanovas: kartais žurnalistas – beveik kaip kunigas (9)

„Mane labiausiai stebina, kai pašnekovas apsikabina ir prisipažįsta, kad niekam daugiau to nesakė. Supranti, kad daugybė žmonių yra neišklausyti, neturi artimųjų, draugų ir tu, žurnalistas, atvažiavęs vos valandai, esi tas, kuris išklauso jo išpažintį. Beveik kaip kunigas“, – apie patirtis žiniasklaidoje pasakoja LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ žurnalistas Orijus Gasanovas.