Rūta Vanagaitė (g.1955) - festivalio LIFE įkūrėja, televizijos laidų „Pagauk kampą“, interaktyvaus projekto „Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ prodiuserė, politikė, rinkimų ir viešųjų ryšių kampanijų rengėja neseniai parašė pirmąją Lietuvoje knygą apie tėvų senatvę ir slaugą.
2. Moterys, geresnieji žmonės
Moterys yra geresni žmonės vien todėl, kad jos gimdo naujus žmones. Jos nenori griūties ar karo, kad nežūtų jų vaikai.
Jonas Vanagas, mano tėvas
Mano tėvas svajojo, kad Lietuvos prezidente taptų moteris. Jei būtų sulaukęs, gal būtų pagyvenęs kiek ilgiau, kad pamatytų, kaip jai sekasi.
Prieš sėsdama rašyti šią knygą perskaičiau krūvą leidinių keliomis kalbomis, skirtų moterims, pasitinkančioms ar perkopusioms penkiasdešimtmetį. Dauguma mane tik sunervino. Jos parašytos ne mums. Jos parašytos boboms. Jos parašytos taip, tarsi moteris nebūtų visavertė asmenybė, o tik funkcija, tik vyrų ir vaikų gyvenimo priedas, kuriam tereikia išsaugoti veidą, figūrą, namus. Bet juk, po velnių, mes, moterys, pirmiausia esame žmonės.
Esame tie geresnieji žmonės, kuriems labiau rūpi kiti žmonės, rūpi, kur link viskas eina. Todėl ir norėjosi rašyti apie tai, kad esame stiprioji lytis, ant kurios pečių laikosi ir iki šiol vis dar nesugriūva pasaulis. Kaip tik todėl privalome būti stiprios, gyventi ilgai ir laimingai.
Moteris gimdytoja yra gėrio nešėja. Nuo pat mažumės mergaitės stengiasi išlaikyti gerus santykius, vengia konfliktų. Jos nori gyventi pasaulyje, kur bus saugu kurti lizdą, gimdyti ir auginti vaikus. Tyrimai rodo, kad jau 2–5 metų mergaitės kalboje daug dažniau vartoja daugiskaitą nei berniukai: eikim, pažaiskim.
Kilus konfliktui jos ne kariauja, o pasitraukia. Genai ir hormonai jų smegenyse sako, kad socialiniai ryšiai – jų būties pamatas. Net autizmas, liga, izoliuojanti žmogų nuo socialinės tikrovės, berniukams pasitaiko aštuonis kartus dažniau.
Knygoje „Moters smegenys“ psichoterapeutė Louann Brizendine teigia, kad „santykių puoselėjimas visomis įmanomomis priemonėmis yra pagrindinis moters smegenų tikslas. Vyrai dažnai mėgaujasi tarpusavio konfliktais ir konkurencija: tai juos tonizuoja. Moterys vien jau mintį apie galimą konfliktą priima kaip grėsmę santykiams“.
Ir dar. Moteris jaučia, ką jaučia kiti žmonės. Ne tik žmonės, bet ir šunys, katės, arkliai. Psichologai kalba apie tai, kas skiria moteris nuo vyro: galinga intuicija, duota mums gamtos. Tai prigimtinė išmintis, kurią turi gyvoji gamta, augalai, gyvūnai. Paprasta moteris, pamačiusi mirštantį žmogų, intuityviai žino, ką reikia daryti. Taip pat ir moteris, pagimdžiusi vaiką, žino, ką daryti su naujagimiu, nors niekas nėra jos to mokęs.
Mums tarsi duotas papildomas radaras, kurio neturi dauguma vyrų. Jis nukreiptas į kitus žmones. To radaro pavadinimas – empatija.
Visa tai mūsų viduje įdėta todėl, kad mums reikia jausti, ką jaučia patinas – vyras – ar ko jam reikia, kad padarytų mums sveikus vaikus. Mums reikia suprasti, ką jaučia vaikai ar ko jiems reikia, tam, kad jie užaugtų sveiki ir stiprūs.
Moterys skaito kitų žmonių mintis, tikriau sakant, nuspėja jas iš veido išraiškų ir balso tono niuansų. Daugelis evoliucijos specialistų spėja, kad gebėjimas pajusti kito žmogaus skausmą ir greitai reaguoti į emocinius niuansus akmens amžiaus moterims leisdavo nuspėti gresiantį pavojingą ar agresyvų elgesį ir taip išvengti jo padarinių sau ir savo vaikams. Ši savybė padeda moteriai nujausti ir dar nekalbančių kūdikių fizinius poreikius.
Ir dar. Mus valdo emocijos. Vyro noras – išvengti emocijų, nes šios sujaukia jo gyvenimą, nusistatytą tvarką. Įdomi patirtis: kai savivaldybės tarybos ar kitame posėdyje kuri nors moteris ima ginti visuomenės interesą, visada gauna tą patį atkirtį: „Jūs, ponia, vadovaujatės emocijomis.“ – „Juk tu racionali moteris, – paskui bando mane įtikinti kuris nors politikas vyras. „Suprask, kad...“ – ir toliau nesigėdydamas, neslapukaudamas ramiai dėsto „racionalius“, t. y., paprastai kalbant, savanaudiškus interesus. Perskaičiau, kad visame pasaulyje taip: jei kas nors gina moralės principus, vadinasi, jis pernelyg emocingas.
Didžiuokimės, kad gamta davė mums emocijas. Be jų žemė išdžiūtų po jų, vyrų, kojomis, pasaulis, valstybės, miestai taptų griuvėsių krūva.
