Televizijos projekte sužibėjusi Diana Tiškovaitė pasiryžusi siekti muzikinės karjeros, tačiau savo mažo ramybės uosto – gimtosios Kelmės – apleisti nežada.
Diana Tiškovaitė
© LRT

Prieš Kalėdas baigėsi keturis mėnesius trukęs „Triumfo arkos“ konkursas, kuriame į šešių geriausiai įvertintų solistų pusfinalį pateko ir „mergaite iš provincijos“ praminta Diana.

Lengva nebuvo

Provincijos lakštingala – dar ir taip Lietuvos televizijos projekte buvo vadinama mergina iš Kelmės. Pati Diana sako, kad nėra provincijos ar miesto lakštingalų. Lakštingala visur yra lakštingala. Antra vertus, „mergaitei iš provincijos“ buvo kur kas sunkiau rengtis dainuoti nei vilniečiams, kurie net „Triumfo arkos“ komisijoje turėjo savo mokytojų.

Jie ir vertino, ir konsultavo savo mokinius. O Dianai nebuvo iš ko laukti pagalbos, išskyrus kelmiškius, kurie itin sirgo už savo kraštietę. Balsuodami kai kada jie Dianą pakeldavo net į pirmąją vietą. Nuoširdžiai merginą palaikė ir buvusi jos dėstytoja klaipėdietė Vida Kuraitė, kuri pakonsultuoti galėdavo tik telefonu.

Diana neslepia, kad jai gaila buvusio konkurso kolegos Augustino iš Telšių, kuris kartais akivaizdžiai buvo pašiepiamas dėl jo kaimiškos prigimties, jo daugiau klausinėdavo apie ūkininkavimą nei apie dainavimą. Augustinas neslėpė esąs ūkininkas, bet į Vilnių jis atvažiavo dainuoti, o ne savo produkcijos pardavinėti. Savamokslis atvažiavo grumtis su profesionalais, tai turėjo būti privalumas, o ne pretekstas pašiepti.

Dianai buvo sunku ir dėl tolimo kelio. Vilnietis perėjo per gatvę ir jau repetuoja, o jai prieš tai reikėjo įveikti pustrečio šimto kilometrų.

Simfoninė svajonė

Į „Triumfo arką“ D.Tiškovaitė atėjo norėdama patikrinti save. „Be to, aš dešimt metų ilgėjausi profesionalios muzikos. Visuomet turėjau vienokią ar kitokią svajonę. Kažkada svajojau padainuoti, grojant simfoniniam orkestrui. Ir ši svajonė išsipildė: man grojo Kauno simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.“ Tačiau, prisipažįsta Diana, kai užpernai per Kelmės katalikų bažnyčios šimtmečio minėjimą ji giedojo griežiant kameriniam orkestrui, jautė didesnį malonumą, nes televizijoje nebuvo akustinio grojimo, o įgarsinimas jai kėlė diskomfortą: „Aš esu akustinio dainavimo ir akustinio grojimo šalininkė.“

Dianai reikia gyvo kontakto su žmogumi: „Aš noriu dainuoti žmogui, o ten – kameros, pro kurias aš veltui ieškojau žiūrovų žvilgsnių. Man dainavimas – dovana, su kuria būtina elgtis labai pagarbiai. Be žiūrovo esi niekas.“

Kraštiečiai karštai palaikė

Diana sako, kad apie „Triumfo arką“ ji pirmą kartą pagalvojo gal prieš metus. „Juk menininkui negalima miegoti. Jo dvasiai reikia erdvės, iššūkių. Tad kodėl neišbandyti jėgų tokiame profesionalios muzikos konkurse?“ Šiai minčiai pritarė ir jos šeima, o paskutinį tašką padėjo draugai, kurie internete surado dalyvio anketą ir ją užpildė. Bet ši, tarsi norėdama patikrinti noro tvirtumą, ėmė ir kažkur dingo. Teko aiškintis.

Draugų, o ir nepažįstamų žmonių palaikymą Diana jautė ir vėliau, kai, sėkmingai padainavusi barokinę ariją, pateko į Auksinio balso dešimtuką. Kelmiškiai suorganizavo palaikymo koncertą, kad nors kiek Dianą paremtų materialiai, nes nuolatinės kelionės į Vilnių brangiai atsieidavo.

Kainavo ir drabužiai. „Šiaip merginos aprangai neišlaidavo, bet aš – ne televizijos žmogus, mano figūra – nestandartinė“, – šypsosi Diana, prisimindama, kad tuomet labai pravertė siuvimo įgūdžiai, kuriuos įgijo paauglystėje, mat tada jos svajonė buvo tapti siuvėja.

„Taip, taip – siuvėja! Oi, kokius drabužius aš tuomet modeliuodavau, ne tik pati jais puošdavausi, bet ir pusseseres aprengdavau. Juk kai buvau paauglė, dėvėtų drabužių parduotuvių nebuvo, o tos, kurios buvo – tuštutėlės.“

Diana labai dėkinga ir savo, Kelmės mažojo teatro, kolektyvui, kuris per visą „Triumfo arkos“ konkursą veiklą derino su Dianos darbotvarke, netgi gastrolių maršrutą pasuko į Vilnių. „Po palaikymo koncerto viena žurnalistė pasakė, kad aš dabar esu Kelmės ambasadorė. Man tie žodžiai įstrigo, tad stengiausi žmonių viltis pateisinti, pakeisti Kelmės, o kartu ir pačios provincijos įvaizdį.“

Nestigo kandžių replikų

„Triumfo arkoje“, prisipažįsta Diana, savęs iki galo taip ir neatskleidė. Norėjo blykstelėti atlikdama baroko muziką, deja, konkurso kūrybinei grupei tai buvo nepriimtina, tad teko save išbandyti kituose žanruose.

Žiūrovams tikriausiai įsiminė Dianos replika vertinimo komisijai, kad ji apie baroką šiek tiek išmananti. Vėliau tai jai ne kartą buvo priminta. Tačiau mergina sako, kad į replikas, kaip ir į daug ką projekte, reikėtų žiūrėti rezervuotai, nes nemaža dalis komentarų būdavo visai „nukerpami“, tad žiūrovai vaizdą matė ne tokį, koks buvo iš tiesų.

„Kliūdavo ne tik atlikėjams. Ir pačius komisijos narius žiūrovai ne visada gerai sutikdavo, o Dalios Ibelhauptaitės komentarus dažnai net nušvilpdavo. Daugeliui buvo keista, kad šalia Vilniaus dainininkų atsirado solistė iš provincijos, kuri netgi drįsta sakyti, kad šį tą išmano apie baroką. Bet aš išmanau! Dažnas nustebdavo išgirdęs, kad Kelmėje yra profesionalus teatras, kad mes net operas statome. Sostinės žmonėms atrodė, kad provincijoje geriausiu atveju gali būti tik saviveiklos kolektyvai, šokių būreliai. Toks požiūris negalėjo manęs neerzinti.“

Diana nusijuokia prisiminusi ir kitą komentarą, kai sakė esanti moteris valkata, kuri šiandien – konkurse, o rytoj, jei tokia bus žiūrovų ir komisijos valia, – Kelmėje. Už šią repliką ji net komisijos buvo perspėta. „Bet niekam neužkliuvo, kad visa mano daina buvo apie valkatą. Iš dainos išplaukė ir toks palyginimas“, – stebėjosi mergina.

Permainų nebijo

Jei iki savo 40-mečio nepasieks muzikinės karjeros aukštumų, Diana pasiryžusi keisti profesiją. Tikslui pasiekti ji dar turi keliolika metų. „Juk sakoma, jei negali pakeisti gyvenimo, keiskis pats. Jau ir taip daug buvo tokių akimirkų, kurias galėčiau pavadinti – „ne laiku“. Muzikos studijas baigiau nepalankiu metu, 2000-aisiais, kai dar nebuvo jokių mainų programų studijuojantiesiems. Dabar net pavydas ima pagalvojus: stažuotės, užsienio scenos... Be to, pernelyg daug savęs „išmėčiau“ ne itin reikšmingiems dalykams“, – atvirauja Diana.

Ji galiausiai suvokė, kad, turėdama keletą specialybių, visose srityse neatsiskleis. Mergina yra baigusi bažnytinio vargonavimo studijas, turi muzikos ir tikybos pedagogės kvalifikaciją. Klaipėdos konservatorijoje mokėsi vokalo, o pastaraisiais metais pradėjo dirbti teatre.

Apie savo ateities planus daug kalbėti ji nenori, nes gerai žino, kad paskutinį tašką juose vis tiek padės Aukščiausiasis. Netgi labai daug svajoti vengia, nes yra sakoma: bijok svajoti, nes išsipildys. Tik žino, kad Kelmės palikti nenorėtų, nes čia – erdvė ir ramybė, to niekada nerastų didmiestyje. Čia – visi savi, pažįstami.

„Tačiau jei atsirastų konkrečių pasiūlymų, jų imčiausi. Dabar ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis tapo mažas. Gali keliauti, ten kurti, dainuoti ir vėl sugrįžti į Kelmę lyg į ramybės uostą. Bet šiemet tebegalioja sutartis su Lietuvos televizija, veikiausiai dar vyks „Triumfo arkos“ dalyvių koncertų turas.“

Kelias į pripažinimą kainuoja brangiai

„Triumfo arka“ padėjo jai išeiti į didžiąją sceną. Dianai to reikėjo ir ji pro „arką“ pražygiavo. Visai nesvarbu, kad nugalėtoja tapo kita: „Onutė Kolobovaitė verta tokio titulo.“

Projektas šiek tiek pakeitė ir jos žemaitišką charakterį. „Buvau priversta labai greitai išmokti tekstus. Mano tempas šiek tiek lėtesnis, reikia laiko viską subrandinti, išnešioti, o šiame konkurse jo nebuvo.“ Diana suvokė: kad ir kas nutiktų, ji vis tiek yra teatro žmogus ir nuo to ji nepabėgs. „Kūrybos žmogui reikia ieškoti naujų spalvų. Paprastu koncertu žiūrovų nepapirksi, o ir šou gali padaryti tik vieną kartą“, – sako mergina.

Dianos prigimčiai svetima ir kova už būvį, kurią teko patirti „Triumfo arkos“ užkulisiuose. „Ne, tarp mūsų konkurencijos nebuvo, bent jau to nejutome. Visi buvo nuoširdūs, draugiški. Bet kai pamačiau į sceną žengiančią, vos ant kojų stovinčią, siaubingai karščiuojančią Joaną Gedmintaitę, buvo šiurpu. Kelias į pripažinimą brangiai kainuoja.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo, suimtas antras įtariamasis nuolat pildoma (525)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: įtariamasis sulaikytas (197)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (19)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (27)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (105)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (2)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Gyvai / Bandymas siekti svajonės: „Ludogorec“ – „Sūduva“ (86)

Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai stoja į vieną iš svarbiausių mūšių komandos ir...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (1)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...

Dainininkas R. Williamsas tapo valgymo per miegus įkaitu (6)

Įspūdingą šou Vilniaus Vingio parke surengęs garsus britų dainininkas Robbie Williamsas (43...