Norvegai – laimingiausi žmonės pasaulyje. Ko galime iš jų pasimokyti?

 (30)
Šiais metais Jungtinių Tautų pateiktoje „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 šalių pakilo į 52 vietą, o pirmą vietą čia užima norvegai.
Reine, Norvegija
© Shutterstock nuotr.

Ataskaitoje teigiama, kad laimės indeksas priklauso ne tik nuo aukšto pragyvenimo lygio, bet ir nuo sveiko gyvenimo būdo bei glaudaus ryšio su gamta.

Laimingiausiais pasaulyje save laikantys norvegai gyvena supami nepaprasto grožio kraštovaizdžio. Atrodo, kad net ilgos žiemos naktys negadina jiems nuotaikos. Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“ norvegai pirmą kartą atsidūrė sąrašo viršuje.

Psichologas Joaras Vittersas tyrinėja laimės jausmą. Nuo 1980-ųjų jis bando išsiaiškinti, ko reikia, kad žmonės būtų patenkinti savo gyvenimu ir kas tam trukdo. Psichologas numano, kodėl jo tautiečiai atsidūrė laimingiausių sąrašo viršuje.

„Čia žmonės jaučiai lygūs, kaip niekur kitur pasaulyje. Tai – didelis privalumas. Kai jaučiasi lygūs, žmonės labiau vieni kitais pasitiki. Pasitikėjimas labai svarbus veiksnys, kad jaustumeisi patogiai, būtum patenkintas savo gyvenimu“, – svarsto J. Vittersas.

Šiaurėje esantis Trumsės miestas gali būti puikus pavyzdys: čia puiki švietimo sistema, valstybė užtikrina sveikatos apsaugą, o skurdo ir nedarbo lygis – labai žemas.

„Pastebima, kad tose šalyse, kur mažiau dienos šviesos, būna daugiau depresijos atvejų. Tačiau apie Norvegiją to pasakyti negalima. Atrodo, kad šiaurės Norvegijoje žmonės prisitaikė prie tamsiojo periodo. Šiuo metų laiku jie turi tokių veiklų, kurių laukia visus metus ir kurios netgi daugiau negu kompensuoja šviesos trūkumą“, – tikina psichologas.

Slidinėjimas yra norvegų nacionalinė sporto šaka, ji net sugalvota Norvegijoje. Trumsėje sniego būna šešis mėnesius per metus, o Šiaurės pašvaistės ir pasivažinėjimas šunų kinkiniais čia – įprasto gyvenimo dalis. Trumpomis vasaromis norvegai labai mėgsta eiti į žygį su šeima ar draugais. Įstatymai čia visiems leidžia įsirengti stovyklavietes ir kūrenti laužus.

„Norvegijoje tai vadinama „allemannsretten“. Tai – labai sena norvegų tradicija, jai koks tūkstantis metų. Gali būti kito žmogaus valdose, net medžioti gali, tik iš anksto turi su savininku susitarti, bet jis negali to uždrausti“, – pasakoja vyras.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Euromaxx“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Neįtikėtina: greitasis maistas egzistavo jau viduramžiais (9)

Įprasta galvoti, kad greitasis maistas – naujas išradimas, sugalvotas visur skubančių ir niekur nespėjančių, šiuolaikinio gyvenimo tempo prispaustų žmonių. Miesto žmonių, nuolat bėgančių iš namų į darbą ir atgalios. Vis dėlto dvidešimtasis amžius ir Amerika čia niekuo dėti, greitasis maistas egzistavo ir Viduramžiais, ir dar seniau, Senovės Romos laikais.

Pabėgėlių šeima susidraugavo su vieniša senole Valentina (56)

Nors retai tenka pabūti liudininke, kai žmonės skiria savo asmeninį laiką pabėgėliams, viena iš tokių retenybių nutiko Valentinos, 82-jų metų Pabradės gyventojos, namo kiemelyje.

Lietuviško peizažo brangakmeniai (1)

Šie metai Lietuvoje paskelbti piliakalnių metais. Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Vytenis Almonaitis kviečia aplankyti bent vieną Lietuvos piliakalnį. Ne vienas jų mena Mindaugo valdymo laikus, bet iki šiol apaugęs krūmais ir virtęs šabakštynu laukia savojo atgimimo.

Pakliuvus į ligoninę rokeriui atsivėrė akys (17)

„Namuose buvau sukniubęs. Jau netgi prasidėjo alkoholinė epilepsija. Motina iškvietė greitąją pagalbą ir mane skubiai išvežė į ligoninę“, – atvirai kalba legendinės roko grupės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis Šarūnas Mačiulis–Šaras (58), skendėjęs alkoholizmo liūne, bet jau devynerius metus nebegeriantis nė lašo.

M. Papinigis: filmuose niekada nevaidinu – aš toks esu (12)

„Aš netgi vaidinti nemoku, tiesiog šneku taip, kaip šneku“, – tikina aktorius ir televizijos laidų vedėjas Mindaugas Papinigis (33 m.), serialuose dažnai įkūnijantis „blogiukus“.