Garsus Lietuvos fotografas Stanislovas Bagdonavičius seniai pamiršo kelią į baldų parduotuves – masinė gamyba menininko nedomina. Originalius, ypatingą aurą turinčius medinius baldus jis dirbinasi savo paties rankomis.
Stanislovas Bagdonavičius su žmona
© Žurnalas „Miškai“

Vietoj fotoaparato – staliaus įrankiai

S. Bagdonavičius greičiausiai eilėje stovėjo pirmas, kai Dievas dalino kūrybinį polėkį. Neišsenkančios vaizduotės galia, savitu pasaulio matymu pasižymintis panevėžietis menininkas nepailsdamas vieną po kitos rengia temų įvairove žavinčias fotografijų parodas, skina laurus įvairiuose spaudos fotografijos konkursuose, jau keliolika metų dirba fotokorespondentu viename dienraštyje ir, atrodo, tai darydamas niekad nepavargsta, neišsisemia, nepritrūksta idėjų ir kūrybinės energijos.

Fotografija jam yra tapusi gyvenimo būdu, tad kolegos dažnai pajuokauja, kad Stanislovas turbūt ir miega su fotoaparatu. Tačiau pats menininkas, klausydamas tokių pašmaikštavimų, tik nusišypso į ūsą.

„Jei visą laiką mirkčiau ryškaluose, stogas „nuvažiuotų“. Dirbdamas dienraštyje turiu nuolat būti įvykių sūkuryje, gaudyti karštas temas, bendrauti su daugybe neretai labai sudėtingo charakterio žmonių. Todėl retkarčiais atitrūkti nuo kasdienio darbo rutinos, bent trumpam pakeisti veiklos kryptį, pailsėti – būtina“, – sako S. Bagdonavičius.

Tiesa, jo poilsis savotiškas. Po visų darbų į šalį atidėjęs fotoaparatą vyras nusileidžia į rūsyje, po butu, įrengtas dirbtuves ir į rankas čiumpa… staliaus įrankius. Pradėjęs meistrauti, pamiršta viską pasaulyje.

„Net kai aš, jaunamartė, su mūsų neseniai gimusiu sūnumi atsikrausčiau gyventi pas Stanislovą, jis kiaurus vakarus pradingdavo rūsyje. Galvojau, nieko sau bus gyvenimas su tokiu vyru“, – juokdamasi pirmuosius bendro gyvenimo metus prisimena fotografo žmona Jūratė.

„Taigi reikėjo šeimai pagaminti baldų, kad viengungio bute būtų jaukiau gyventi“, – atšauna Stanislovas ir užsikvatoja jam vienam būdingu skardžiu juoku.

Mintį pakišo radinys prie jūros

S. Bagdonavičius sako, kad imtis dabar jau hobiu tapusio užsiėmimo jį paskatino… jūra.

„Vyko kasmetinis šalies fotografų pleneras Nidoje. Vaikščiodamas pajūriu ir ieškodamas tinkamo kadro nuotraukai netikėtai pamačiau ant kranto išmestą keistą daiktą. Priėjęs arčiau pamačiau, kad tai greičiausiai kokios senos spintos stalčius. Kai pradėjau jį atidžiau apžiūrinėti, netekau žado – kokia išraiškinga mediena, kokie nuostabūs sūraus vandens ir smėlio nugludinti jos raštai atsivėrė man prieš akis.

Glostydamas delnu paviršių jutau gamtos apdorotame medyje slypinčią galią, šilumą ir, rodos, gyvybę. Pagalvojau, kokius stebuklus gali sukurti gamta“, – pribloškiančius įspūdžius prisiminė S. Bagdonavičius.

Klevas pasidavė sendinimui

Grįžęs į namus vyras vėl nėrė į dirbtuves. Jis nutarė pabandyti sukurti kažką panašaus į nuostabųjį savo radinį.

Šeimai kaip tik reikėjo lentynų susikaupusiam kalnui knygų sukrauti. „Pagalvojau, reikia padaryti kažką įdomiau. Iš parduotuvėje pirktų paprastų pušinių lentų suveržiau lentynas, o po jomis nutariau iš klevo padaryti tokią tarsi mažą komodytę su stalčiukais“, – pasakoja Stanislovas, rodydamas pirmąjį savo rankomis pagamintą baldą.

Tikrai sunku patikėti, kad šis dirbinys – ne antikvarinis. Tenka pripažinti, kad pasendinti klevą S. Bagdonavičiui nuostabiai pavyko.

„Technologija paprasta. Paviršių šlifuoju elektriniu šlifuokliu, kad atsivertų natūralūs medienos raštai, rievės. Tada nudažau ir, siekdamas sendinimo efekto, pašvitrinu, padengiu laku ir vėl šlifuoju. Šonus apkausčiau žalvariu, pritvirtinau blusų turguje pirktas rankenėles, ir darbas baigtas“, – savo kūrybos paslaptimis mielai dalinasi baldžiaus amatą įvaldęs fotografas.

Beje, jis patyrė, kad bene sudėtingiausia rasti baldui tinkamas rankenėles. Parduotuvėse gaminamos serijiniu būdu dažniausiai būna baisios, tad tenka gerokai paplušėti naršant po sendaikčių turgų.

Tokią pat sendinimo technologiją meistras pritaikė ir gamindamas komodą, ant kurios pastatė akvariumą.

Vietoj bulvių nusipirko spintą

Kai kurie Bagdonavičių šeimos baldai pirkti iš sendaikčių prekeivių ir paties rankomis restauruoti bei prikelti naujam gyvenimui.

Štai prie šiluma spinduliuojančios pušinės spintos Stanislovas kelis mėnesius darbavosi kartu su žmona. Šio baldo atsiradimo istorija – itin įdomi. Vyras išvyko į turgų pirkti bulvių, nes šeima užsigeidė pasilepinti cepelinais. Tačiau kaisti puodų Jūratei neteko, mat Stanislovas į namus parbogino ne maišą bulvių, o spintą. Ir dar tokią baisią, dažytą aliejiniais dažais.

Kai žmona iš nustebimo neteko amo, vyras paaiškino, kad tai – pati nuostabiausia pasaulyje pušinė spinta, tik reikia nuskusti tuos šlykščius dažus. Darbo ėmėsi abu kartu.

„Stiklo šukėmis spintą gramdėme gal tris mėnesius“, – prisimena sutuoktiniai. Taip paruošto baldo šonus Stanislovas apkalė dailiomis, nuo lubų atlikusiomis eglės lentelėmis, ir dabar šeima negali atsidžiaugti savo kruopštaus triūso rezultatais.

Vienas kitą išvadino „svoločiais“

Įsitikinęs, kad vertingi tik natūralaus medžio baldai, Stanislovas tokį pagamino net garų rinktuvą. „O ką, garus puikiai sutraukia ir prie virtuvės komplekto dera“, – savo sumanymą komentuoja meistras.

Jam prieštarauti tikrai negaliu ir, ranka braukdama per originalių virtuvės baldų paviršių, jau iš anksto nujaučiu juos taip pat turint ne mažiau įdomią istoriją.

Ir neapsirinku. Šeimininkas pasakoja, kad šį senovinį baldą jo savininkas pardavė kaip pušinį svetainės bufetą. Tačiau kai parsigabenęs į namus Stanislovas ėmė gramdyti nuo jo rudus dažus, paaiškėjo, kad tai – tikrų tikriausias ąžuolas. Todėl bufete įtaisytam veidrodžiui teko pirkti tokius pat apvadus.

„Man tie nauji apvadai kainavo beveik tiek pat, kaip visas esą pušinis bufetas“, – iš pardavėjo nemokšiškumo juokiasi S. Bagdonavičius. Kai buvęs baldo savininkas sužinojo, kad jo svetainės bufetas virto virtuvės baldais ir vienoje spintelėje buvo išpjauta skylė kriauklei įdėti, baisiai supyko.

„Koks tu „svoločius“, kad supjaustei medį“, – prapliupo pykčiu jis ant S. Bagdonavičiaus.

„O aš jam atšoviau – tu pats „svoločius“, kad ąžuolą nudažei rudai“, – savo nepakartojamu skardžiu juoku prapliumpa žodžio kišenėje neieškantis Stanislovas.

Originalios idėjos gimsta ir tualete

Kad kūrėjas nestokoja originalių sumanymų, įsitikinau ir jo tualete. Šioje mažytėje patalpėlėje prie vienos maždaug pusantro metro pločio sienos įrengtos lentynos nustatytos jo pagamintomis medinėmis dėžutėmis. Jose laikomi šeimos narių batai: ant apatinių lentynų – sūnelio Ugniaus, ant viduriniųjų – žmonos Jūratės, o aukščiausiai, pačioje palubėje, – Stanislovo.

Kai kurios dėžutės aptrauktos nuo senovinės kėdės nuimtu gobelenu, kai kurios pagamintos pagal Stanislovo pamėgtą sendinimo technologiją, o viena aptraukta siuvinėtu indišku šilku. Pastaroji daili, žinoma, Jūratės.

Kaip kilo mintis padaryti tokią neįprastą batų laikyklą? Į šį klausimą meistras vėl pirmiausia atsako juoku.

„Labai paprastai. Sėdžiu kartą ant klozeto, svajoju, o akys remiasi į tuščią nišą. Staiga šovė mintis – o kodėl čia neįrengus batų lentynos? Pas mus, skirtingai nei standartiniuose butuose, koridoriaus nėra, tad, pamaniau, batus galėtume laikyti lentynoje tualete, tik reikia padaryti gražias medines dėžutes“, – intymioje vietoje gimusių minčių vingius dėsto menininkas.

Originalu, netikėta, gražu, bet kažin, ar praktiška? Gerai, kad tokių savo abejonių neišdėsčiau garsiai – mat jos akimirksniu išnyko pamačius, kaip rūpestingai savo dėžutę atidengia ir joje sudėtus batukus su pasididžiavimu rodo mažasis Ugnius.

Būdamas tik antrokas, jis jau dabar mato, kad santykis su mus supančiu pasauliu gali būti ne tik vartotojiškas, bet ir gilesnis – dvasingas. Kad ir daiktai gali turėti savo gyvenimą, skleisti vidinę gyvybę ir šilumą. Mokėti pajusti šį bendrabūvio grožį – visos Bagdonavičių šeimos savybė, kurią įkvėpė auksarankio Stanislovo kūrybiškumas ir meilė medžio darbams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (4)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (107)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (31)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...