Drugelių maršrutai
K. Vyšniauskas drugelius kolekcionuoja jau 25 metus. Trapiam ir spalvingam pomėgiui neliko abejinga ir Viktorija. Prieš 14 metų sutuoktiniai pirmąsyk kartu išvyko į drugelių „medžioklę“. Rusijoje, Primorės krašte, praleido du mėnesius ir vietoj suvenyrų atsivežė pilnus krepšius drugelių kolekcijos pradžiai.
„Kasmet išvažiuojame į vieną ar dvi keliones, kurios trunka ne trumpiau kaip mėnesį. Paprastai važiuojame žiemą, kai nėra darbo gėlininkystės ūkyje. Kelionėse ne tik ieškome drugelių, bet ir fotografuojame, filmuojame turistinius objektus, augalus“, – pasakoja Kęstutis.
Kaip gaudomi drugeliai? Dieną – tinkleliu, o naktį priviliojami stipria šviesa. Prieš įžiebtą stiprią lempą ištiestas audinys aplimpa šimtais ar tūkstančiais drugių. Telieka juos surinkti. Peteliškės užmigdomos ir sudedamos į vokelius. Dar apibarstomos chemikalais, nes tropikuose iš margasparnių liktų tik dulkių dėmė – termitai juos sunaikintų per kelias minutes.
Parvežti namo drugiai palaikomi ant drėgnos servetėlės ir išskleidžiami. Kiekvienas įdedamas į specialius rėmelius, sparneliai užfiksuojami juostelėmis.
Mokslinės vertės kolekcija
Prieš kelionę ir grįžę namo Viktorija ir Kęstutis varto enciklopedijas (namuose turi sukaupę vertingą biblioteką), ieško informacijos apie drugius. Vienos rūšies drugelius kolekcionuoja po kelis ar keliolika egzempliorių, nes pasitaiko spalvinių variacijų. Kartais kolekcionieriams sunku nustatyti, kokią peteliškę pagavo, nes rūšių skirtumai yra vos pastebimi. Bent pusė drugelių rūšių iš viso nėra moksliškai ištirta.
„Mūsų kolekcija yra mokslinio pobūdžio, prie kiekvieno egzemplioriaus parašytas lotyniškas rūšies pavadinimas, drugio sugavimo data ir vietovė. Be šių duomenų kolekcija būtų bevertė“, – sako Kęstutis.
Reikia išmanyti ir kaip saugoti jau surinktą kolekciją. Drugiams kenkia saulės šviesa, todėl kambario, kuriame sukabinta kolekcija, langai visą laiką uždengti žaliuzėmis. Drugeliai jautrūs ir drėgmei, tad lietingomis vasaros dienomis tenka pašildyti kambarius.
„Paprastai kolekcijos laikomos specialiose dėžėse, kurios sudėtos į stalčius. Mes pakabinome ant sienos, kad galėtume nuolat grožėtis. Žmogus tokio meno nesukurtų“, – šypsosi Viktorija.
Pavojai, tykantys džiunglėse
Apžiūrinėjant egzotiškus, milžiniško dydžio, plaukuotus drugius, net kyla klausimas: ar juos gaudant nekyla pavojus? Juo labiau kad svetainę puošia ir keli grėsmingai dideli skėrių egzemplioriai... Kęstutis juokiasi, kad drugeliai tikrai nesikandžioja. Jie minta vien nektaru arba iš viso nesimaitina. Pavojingas tik naktinių drugių gaudymas, nes šviesa privilioja visus kitus vabzdžius, kurie iš tiesų gali pridaryti nemalonumų.
Vykdami į egzotiškas šalis, sutuoktiniai pasiskiepija tik nuo geltonojo drugio ir hepatito. Nuo maliarijos reikia gerti vaistus, tačiau jie labai gadina kepenis.
2009-aisiais lankantis Peru, Amazonės džiunglėse vieno vabzdžio įkandimas Kęstučiui buvo lemtingas: jis apsikrėtė leišmanijomis. Grįžęs namo vyras ant rankos pastebėjo žaizdelę, kuri vis plėtėsi. Gydytojai ilgai negalėjo nustatyti diagnozės, o kai ištyrė ligos sukėlėją, teko ilgai laukti vaistų, kurių nebuvo ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Kęstutį vargino aukšta temperatūra, jis iškentė operaciją (nes jau pradėjo irti audiniai aplink žaizdą) ir chemoterapijos gydymo kursą. Dar pasigavo ir infekciją, užsikrėtė auksiniu stafilokoku. Pasveiko tik po pusmečio.
„Man pasisekė, kad susirgau odos leišmanioze, kuri lengviau diagnozuojama, – džiaugiasi Kęstutis. – Jei ligos sukėlėjai pažeidžia vidaus organus, laiku nepaskyrus gydymo, ligonis dažniausiai miršta.“
Tačiau visa tai neatbaidė kolekcionieriaus nuo kelionių. Iš ligoninės į namus grįžęs praeitų metų pavasarį, rudenį susiruošė... į Keniją.
Sunku gauti leidimą
Visas keliones V. ir K. Vyšniauskai pradeda planuoti mažiausiai prieš pusmetį. Internete susiranda šalies, kur ketina važiuoti, vietines agentūras, per kurias gauna leidimus drugeliams gaudyti. Jų tenka ilgokai laukti. O dar ir brangiai mokėti. Tačiau, net gavus leidimą, reikia gerai išmanyti įstatymus, pažinti saugomas rūšis. Tarptautinė konvencija dėl prekybos retomis augalų, gyvūnų, vabzdžių, taip pat ir drugelių, rūšimis pateikia griežtus apribojimus. Jų nepaisymas gresia milžiniškomis baudomis.
Sparneliai – kaip mazgotė
Viktorija ir Kęstutis domisi ir lietuviškais drugiais. Juos gaudo ne tik netoli savo namų Raseinių rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Žemės ūkio universitete studijavusi agronomiją dukra Sigrida taip pat domisi drugiais. Ji bakalauro darbą apsigynė apie pelėdgalvius, kurių Lietuvoje yra net 400 rūšių. Sigrida prie namų pagavo 94 pelėdgalvių rūšis, tarp jų buvo 11 retų ir 5 labai retos drugių rūšys.
Lietuvoje yra žiemojančių drugių, kurie pavasarį padeda kiaušinėlius ir miršta. Kai kurių rūšių vystymosi stadija nuo vikšro ir lėliukės iki drugio trunka kelerius metus.
„Iš lėliukės drugelis išlenda visas susiglamžęs, sparneliai atrodo kaip mazgotė. Jie išsilygina, kai į gysleles priteka limfos“, – apie stebuklingą gamtos pasaulį šypsodamasi pasakoja Viktorija.
Vikšro virsmas drugeliu – įdomus ir jaudinantis procesas. Gamtininkai mėgėjai kai kuriuos drugius bando auginti namuose, tarsi jie būtų kokie naminiai triušiukai.
Gamta sparčiai nyksta
„Gamta labiausiai nukenčia ne dėl nelegalios prekybos retomis rūšimis, bet dėl masiškai kertamų tropinių miškų, – apgailestauja aistringi keliautojai. – Madagaskare labai graži gamta, bet sparčiai nyksta. Ja galima pasigrožėti tik nacionaliniame parke. Taip atsitiko dėl primityvaus žemės ūkio – medžius iškerta, nes labai vertinga mediena, plotus išdegina ir kelerius metus užsiima žemdirbyste pelenais patręštoje žemėje. Visur, kur važiuoji, baisu – matyti tik rūkstantys laukai. Kai žemę nualina, ją apsodina australiškais eukaliptais, bet jie apsaugo tik nuo dirvožemio erozijos. Jokios gyvybės tokiame miške nėra, liūtys viską išplauna, nes nėra augalijos. Jeigu ir nukrenta kokia nors sėklelė, liauną daigelį be jokio pavėsio tuoj pat nudegina karšta saulė. Tropinių miškų humuso sluoksnis yra labai plonas, jis formavosi tūkstančiais metų.“
Baugu pagalvoti, kad ateities kartoms su trapiu ir nuostabiu drugelių pasauliu gali tekti susipažinti tik žvelgiant į mokslinės vertės kolekcijas...
