Moterų karjeros pasirinkimo galimybės koncepcija atrodo būtų labai modernus dalykas, tačiau situacija Senovės Egipte rodo ką kitą. Egiptologijos specialistė Joanna Fletcher (Joana Flečer), tyrinėjanti archeologines Egipto iškasenas ir konsultuojanti muziejus, mano, kad kokius tris tūkstančius metų moterys, gyvenusios ant Nilo upės krantų, naudojosi tokiomis pat teisėmis kaip ir vyrai.
Nefertitė
Lyčių lygybė

Kad būtų lengviau suprasti, kaip buvo įmanoma tokia lyčių lygybė senovės laikais, reiktų priminti, kad egiptiečiai visatą įsivaizdavo kaip vyro ir moters susijungimą (dualumą). Lygsvaros, tvarkos ir lygybės deivė-moteris buvo Maat, kuri simbolizavo kosminę harmoniją, o pastaroji nustatė tvarką, pagal kurią valdė faraonai.

Egiptiečiai pripažino moterų jėgą visose gyvenimo srityse, mene valdovės buvo vaizduojamos puolančios priešus, baudžiančios kalinius, leidžiančios strėles į priešininkus vyrus. Nekilmingos moterys nupieštos kovojančios su įsibrovėliais, užkariautojais. Tokios scenos dažnai suvokiamos kaip neįmanomos, na, galbūt ritualinės, tačiau literatūrinius ir archeologinius įrodymus sunku nuginčyti.

Visgi valdovės vaizduojamos karo sumaištyje, o paprastos moterys – besiveliančios į įvairius konfliktus. Silpnosios lyties atstovės kėlė rimtą nerimą šalies priešams, o per visus tris tūkstančius metų Egipto istorijos moterų kapuose buvo gausu ginklų.

Žinoma, Amazonių gentis, jų gebėjimas kovoti ir kontroliuoti savo jėgą buvo nesuvokiami senovės pasauliui, tačiau legendos apie jas padarė tokią įtaką visai kultūrai, kad iki šiol tikima, jog stiprios moterys negali būti geros žmonos ar mamos. Visgi kaimyninės šalys buvo šokiruotos Egipto moterų laisvumu, skleisdamos pasakojimus, kaip jos „eidavo į turgų ir ten sėsdavosi prekiauti vietoj vyrų, o pastarieji likdavo namie ir dirbdavo“. Graikų istorikas Herodotas tikėjo, kad egiptiečiai lyčių pareigybes suvokia atvirkščiai.

Moterys buvo labai daug kur vaizduojamos šalia arba vietoj vyrų, tiek vadovaujančios ritualinėms apeigoms, tiek dirbančios vyriškus darbus. Štai viena egiptietė vaizduojama vairuojanti krovininį laivą, o vyras atneša jai maisto. Moterys vyrą pasitinka su žodžiais: „Neužstok man vaizdo, kol nepasiekėme kranto“ (paprastais žodžiais sakant, “netrukdyk man, kol aš darau kažką svarbaus”).

Egiptietės moterys taip pat džiaugėsi finansine nepriklausomybe, turėdamos savo sąskaitas ir kontraktus, kurie rodo, kad moterų ir vyrų alga už tą patį darbą buvo vienoda – to šiais laikais dar nepasiekė net Didžioji Britanija. Kilmingos moterys kontroliuodavo iždus, turėjo savo nekilnojamo turto ir dirbtuvių, nekilmingos moterys kaip laisvos pilietės taip pat galėjo turėti nekilnojamo turto, pirkti ir parduoti jį, surašyti palikimus ir netgi pasirinkti, kuris vaikas tai paveldės.

Moterys ir laisvalaikis

Egiptietė

Dažniausiai sutinkamas moters apibūdinimas „namų šeimininkė“ reiškia, kad moteris tvarko namus, rūpinasi vaikais, tačiau Egipte visų klasių moteriškos lyties atstovės buvo pirmiausia įvardijamos kaip mamos ir žmonos. Turtingesnės moterys, kurioms nereikėdavo susilaukti kuo daugiau atžalų kaip potencialios darbo jėgos, galėdavo rinktis karjerą.

Po maudynių, depiliacijos ir saldžių parfumų vonių valdovės ir nekilmingosios kantriai sėdėdavo kirpėjo kėdėje, tačiau darbo būdavo ir perukų gamintojams. Turtingieji samdydavo manikiūrinines ir netgi visažistes moteris , kurios buvo vadinamos „burnų piešėjomis“. Dažniausia makiažo forma, kuri, beje, mėgta ir vyrų, tai akių apvedžiojimas juodai, kuri atrodydavo tikrai neblogai.

Buvo madinga rengtis įvairiausiais rūbais iš lino – nuo aptemptų suknelių (2686-2181 m. pr. Kr.) iki ilgų puošnių apdarų (1550-1069 m.pr.Kr.). Drabužio vertę nulemdavo lino kokybė, kuris buvo dažomas įvairiausiom spalvom, siuvinėjamas ir daigstomas. Galutinis rezultatas neapsieidavo be rankų darbo juvelyrikos papuošimų. Moterys puošdavosi apyrankėmis, auskarais, vėriniais, žiedais, diržais iš aukso, brangių akmenų ir karoliukų.

Kadangi “Namų šeimininkė” vilkėdavo puikiu, siuvinėtu linu, puošdavosi kalnais blizgučių, dažydavosi veidą ir dėvėdavo perukus – tiek vyrai, tiek moterys vergai turėdavo jai padėti. Jie prižiūrėdavo vaikus, tvarkydavo namus, ruošdavo maistą, taip pat skalbdavo (tai dažniausiai darydavo vyrai).

Laisvos moterys galėdavo džiaugtis visais laisvalaikio teikiamais malonumais – klausytis muzikos, mėgautis maistu ir gerti gerą vyną. Štai viena moteris puotautoja užsakė aštuoniolika ąsočių vyno, nes jos svečiai buvo išdžiūvę kaip šiaudai. Mene moterys buvo taip pat vaizduojamos žaidžiančios su savo gyvūnais, žaidžiančios stalo žaidimus, besigrožinčios gėlėmis ar savo valdomis. Keliaujama paprastai būdavo upėmis, trumpesni atstumai įveikiami neštuvais, o kartais ir pačios moterys vairuodavo vežimus.

Moterys aukštuomenėje

Statusas ir privilegijos, kuriomis naudojosi turtingieji, tiesiogiai priklausė nuo jų ryšių su valdovu ir gebėjimo padėti valdyti šalį. Dauguma tokių žmonių buvo vyrai, tačiau kartais ir moterys užimdavo aukštas pareigas. Štai valdant faraonei Heteferai II, kuri buvo Moterų reikalų tvarkytoja, tarp jos pavaldinių – teisėjų, valdytojų, buvo ir moterų ministrių pirmininkių. Tai buvo antras titulas po faraono, o pastarasis suteiktas moteriai mažiausiai šešis kartus.

Pirmoji Egipto faraonė moteris buvo paslaptingoji Neithikret (2148-2144 m.pr.Kr.), žinoma kaip gražiausia ir drąsiausia to laiko moteris. Sekanti faraonė buvo Sobeknefru (1787-1783 m. pr.Kr.), kuri buvo vaizduojama dėvinti faraono rūbus ant moteriškų apdarų. Panašus pavyzdys vėl iškyla po trijų amžių, kai faraone tampa Hatshepsut. Per penkiolika jos valdymo metų (1473-1458 m.pr.Kr.) ji sėkmingai dalyvavo viename kare ir buvo daugelio žymių statinių „krikštamotė“. Hatshepsut iškilmingai palaidota Deir el-Bahari.

Aišku, kad Hatshepsut sostą paveldėjo būdama faraono dukra, tačiau kitų moterų kelias į aukščiausią valdžią nėra toks aiškus. Ypač daug nesusipratimų kyla dėl gražiaakės Nefertitės. Ji aktyviai dalyvavo savo vyro Echnatono veikloje, mene ji vaizduojama su valdovės atributika, baudžianti svetimšalius kalinius, o kai kurie Egipto tyrinėtojai tiki, kad ji buvo savarankiška valdovė po savo sutuoktinio mirties 1336 m.pr.Kr.

O štai faraonė Tawosret po vyro Seti II mirties 1194 m.pr.Kr. pasiskelbė valdove ir buvo paskutinė faraonė moteris iki tol, kol garsioji Kleopatra VII atstatė Egipto šalį ir valdė jį iki savižudybės 30 m.pr.Kr., kas atvedė Senovės Egiptą į sužlugimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (747)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (259)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (208)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (8)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...