- Ko tikiesi iš pasirodymo „Eurovizijoje“?

- Turbūt to paties, ko ir visi likę tikisi iš mūsų pasirodymo. Apie tai, kokią vietą užimsime, per daug nediskutuojame – tiesiog norime paliesti žiūrovus, priversti juos nusišypsoti. Manome, jog Lietuvoje mums laimėti padėjo nuoširdumas, natūralumas, tad tikimės, kad tą patį pamatys ir visa Europa – juk būtent tai ir yra pagrindinė mūsų pasirodymo idėja.

- Jauti žmonių palaikymą?

- Tikrai jaučiu visos Lietuvos palaikymą. Džiaugiuosi, jog aplink mane yra tie žmonės, kurie tikrai nuoširdžiai linki sėkmės, pataria iš profesinės pusės. Kai reikia, pasako: „Viskas, Monika, užtenka repetuoti, laikas eiti miegoti“, arba tiesiog specialiai nukreipia pokalbio temas, kad visos mintys ir šnekos nebūtų vien tik apie „Euroviziją“.

- Ar nebaisu bus pasirodyti tiesioginiame eteryje prieš tokią didžiulę auditoriją?

- Šiek tiek baisu, bet, manau, kad tai – labai natūralus procesas. Tiesiog jaudiniesi, nes trokšti atiduoti visą save, nenori padaryti gėdos nei sau, nei kam nors kitam. Baisu, kad tas jaudulys nepakištų kojos, kad nepaskęstum toje didžiulėje scenoje – to turbūt labiausiai visi ir bijo. Na, bet du mėnesius dirbome tam, kad taip nenutiktų. Bus trys dienos repeticijų, per kurias spėsime apsišlifuoti ir eurovizinėje scenoje prieš tą vienintelį, svarbiausią pasirodymą. Tikėkimės, kad jų bus du (juokiasi).

- Ar per pasiruošimą kaip nors specialiai rūpinaisi savo išvaizda?

- Tikriausiai, kad ne – turbūt kitur buvo nukreiptos mintys. Ko negali padaryti makiažas, tą gali padaryti didesnis makiažas (juokiasi).

- Ar kasdien daug laiko praleidi prie veidrodžio?

-Ne. Kasdien išeidama iš namų dažniausiai naudoju kreminę pudrą, šiek tiek birios, galbūt šiek tiek tušu padažau blakstienas ir pasiryškinu antakius. Na, ir dar mėgstu matinius lūpdažius – tiek.

- Į parduotuvę išeiti nepasipuošus, be makiažo tau – ne problema?

-Oi, tikrai be problemų. Nesijaučiu dar tokia nuvarginta gyvenimo, kad negalėčiau žmonėms parodyti natūralaus veido (juokiasi).

- Neabejoju, jog žmonės tiek toje pačioje parduotuvėje, tiek gatvėje dabar daug dažniau tave atpažįsta...

- Taip, pajutau, kad, pradėjus ruoštis „Eurovizijai“, tapau labiau atpažįstama. Nors kai kas ir sako, kad šis konkursas jiems neįdomus, visgi, manau, taip nėra. Dėmesys tikrai malonus: netgi nuėjus į parduotuvę nusipirkti pieno, būna, pribėga, sako, kad labai palaiko, kad tiki mumis – tikrai labai nuoširdūs žmonės. O pikti...

- Pikti turbūt išsako nuomonę internete.

-Taip, matyt, jiems drovu išlįsti į viešumą (juokiasi).

- Grįžkime prie grožio temos. Ar kada nors gyvenime teko laikytis dietų?

- Ne. Tiesiog elementariai suvokiu, kad, jei „McDonald‘s“ maistą kasdien kimšiu sau į kūną, tai nei gražiai atrodysiu, nei sveikai jausiuosi. Visgi nėra nė vieno produkto, kurio atsisakyčiau valgyti dėl jo kaloringumo, riebumo. Esu tiesiog saldumynų fanatikė, tad negalėčiau apsieiti be šokolado ar torto. Tiesiog apskaičiuoju galimybes – vienu kartu nesukertu didžiausio „Milkos“ gabalo. Nuo persivalgymo dar atbaido ir tai, jog po to kokias tris valandas jaučiuosi apsunkusi, tiesiog nieko negaliu nuveikti, o dabar tai yra pakankamai didelis laiko tarpas.

- Teko matyti, kaip vienoje laidoje gaminai firminį keksą. Mėgsti ruošti maistą?

- Pakankamai mėgstu šį procesą, bet nelabai tam lieka laiko. Dažniausiai visa mano darbinė veikla sukasi miesto centre, o pati esu įsikūrus kiek toliau, tad pietauti tenka mieste. Na, o vakare kartais pasigaminu salotų ar ką nors panašaus.

- O kaip sportas?

- Nesportuoju. Vaidas visus tuos du mėnesius mane „ėdė“ šiuo klausimu (juokiasi). Tiesiog tenka rinktis vieną iš dviejų: arba sportuoti, arba išsimiegoti. Renkuosi pirmąjį variantą. Dabar toks metas, kuomet poilsis yra labai svarbus, o nemiegotas valandas tenka kompensuoti penkiais puodeliais kavos. Yra žmonių, kuriems užtenka pamiegoti 4-5 valandas. Aš nesu iš jų. Stengiuosi miegui skirti bent jau 7 valandas, tuomet būnu žvali, veikli ir gerai jaučiuosi.

- Minėjai, jog neištvertum be šokolado. Ko dar gyvenime negalėtumei atsisakyti?

- Negalėčiau atsisakyti miego, gerų filmų, knygų, išmintingų žmonių šalia savęs. Visa tai, be ko negalėčiau gyventi, yra labiau ne materialaus pavidalo, nes su daiktais anksčiau ar vėliau tenka atsisveikinti. Tam tikri žmonės, jų elgesys, išmintingi patarimai – kai to netenki, būna sunku. O prie viso kito galima prisitaikyti. Nepaminėjau muzikos? Na, tai savaime suprantama (juokiasi).

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!