Pasak VšĮ Antakalnio poliklinikos moterų konsultacijos vedėjos Reginos Genės Mekienės, menopauzė – tai toks moters gyvenimo tarpsnis, kai kiaušidės, išsekus jų funkcijai, nustoja gaminti hormonus, todėl sumažėja kiaušidžių išskiriamų hormonų (estrogenų ir progesterono), išnyksta mėnesinės ir prasideda vadinamasis klimakterinis laikotarpis.

Būtent dėl sumažėjusio šių hormonų lygio prasideda įvairūs nemalonūs simptomai. Kiekviena moteris šį laikotarpį išgyvena skirtingai. „Jei moterys nedirbtų ir sėdėtų namie, ji pajustų visus klimakteriniam laikotarpiui būdingus simptomus, - teigė gydytoja. - Tačiau aktyviai gyvenančių moterų kiaušidės nuolat stimuliuojamos. Tad daugeliui jų klimaksas gerokai nutolsta“.

G.Mekienė tvirtina, kad šiais laikais menopauzė prasideda ne 45 metų moterims, o gerokai vėliau – apie 50 ar 55 metus, o kartais – ir vėliau. Tai laikoma norma. Tuo tarpu jaunesnei moteriai prasidėjęs klimaksas laikomas priešlaikiniu ir gydomas. Pastebėta, kad menopauzė anksčiau aplanko jautresnes moteris. Tačiau nereikėtų užmiršti ir genetikos, kuri turi gana didelės įtakos menopauzės pradžiai bei eigai.

Menopauzė, kuri tęsiasi vienerius metus, yra laikoma stabili, todėl šiuo laikotarpiu moters hormonų lygis taip pat tampa menopauzinis, t.y. jis susireguliuoja pagal tam tikrą ritmą ir prasideda ilgas nevaisingumo laikotarpis – gyvenimo ruduo. Daugeliui šiuolaikinių moterų taip nutinka apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus.

Pila karštis

Ankstyvieji menopauzės pradžios pranašai – nereguliarios mėnesinės. Tai gali pasireikšti ilgesniais negu įprasta ciklais arba laikinu mėnesinių dingimu.

Tris iš keturių moterų menopauzės metu pila karštis. Paprastai jis prasideda kaip tam tikras spaudimas galvoje, vėliau po visą kūną pasklinda karščio banga. Išpylus raudoniui, moteris jaučia diskomfortą, ji susinervina, o kartais ir išprakaituoja. Taip gali atsitikti ir dienos, ir nakties metu, net 10 kartų per parą. Kai kurios moterys karščio bangų nejaučia ir yra patenkintos savo būsena, todėl nemato reikalo atvykti pas gydytoją pasikonsultuoti.

Be to šiuo laikotarpiu padidėja dirglumas, ima kamuoti nemiga. Tačiau, pasak G.Mekienės, apie 20 proc. moterų patenka į išrinktųjų sąrašą, nes minėtų nemalonių menopauzės reiškinių apskritai nepatiria.

Siekiant palengvinti menopauzės laikotarpį, peržengusioms keturiasdešimties metų amžiaus slenkstį moterims rekomenduojama vartoti kontraceptikus. Pasak G.Mekienės, juos geriančioms moterims švelniau praeina ir klimakterinis laikotarpis. Tačiau ne mažiau svarbu šiuo laikotarpiu išvengti nepageidaujamo nėštumo. Štai pernai Moterų konsultacijoje lankėsi dvi besilaukiančios 48 metų moterys. Jos, beje, sėkmingai išnešiojo ir pagimdė sveikus kūdikius.

Vis dėlto pasaulyje ryškėja klimakterinio laikotarpio gydymo, o ne hormoninių kontaceptikų praktika. Gydytoja sako, kad tam įtakos turi žinių stoka apie tai, kas tie hormonai iš tikrųjų yra, be to, galvojama, kad medikai kontraceptikus dalija į kairę ir į dešinę. Tačiau realybė – visai kitokia. Paprastai geriau jaučiasi tos moterys, kurios vartoja kontraceptines piliules nei gydosi pakeičiamąja hormonų terapija.

Kontraceptikai ar hormonų terapija?

Pakeičiamąją hormonų terapiją (PHT) gydytojas pacientei skiria tam, kad menopauzės laikotarpiu nebegaminantis estrogeno ir progesterono organizmas juos gautų su preparatais. Svarbu akcentuoti tai, kad PHT sudėtyje yra tų pačių hormonų, kaip ir kontraceptinėse tabletėse, tačiau jų pobūdis iš esmės skiriasi. PHT preparatai – sudaryti iš mažų natūralių estrogenų dozių, o kontraceptinėse tabletėse – didelio stiprumo sintetiniai estrogenai.

Paprasčiau tariant, pakaitinėje terapijoje naudojami natūralūs hormonai, pakeičiantys kiaušidžių veiklą, o kontraceptikai kiaušides „išleidžia atostogų“. Be to, kontraceptikai duoda greitą efektą, o augaliniai preparatai gerai toms, kurių klimakterinio laikotarpio požymiai nelabai išreikšti arba vyresnio amžiaus moterims.

Kadangi laiko atgal pasukti neįmanoma, sveikata reikia pradėti rimčiau rūpintis pasireiškus pirmiesiems klimakso požymiams. Tikėtis, kad kančios – natūralus ir laikinas dalykas, nevertėtų. Mat vėliau, pasak gydytojos, dėl estrogeno stygiaus gali išsausėti makšties gleivinė, pradėti mažėti kaulų masė, vis dažniau varginti sąnarių bei nugaros skausmai ir kt.

Pavyzdžiui, pasitaiko moterų, kurias karštis per dieną išpila iki 10 kartų, tačiau jos pagalbos niekur neieško. Tuo tarpu kentėti nereikėtų, nes yra daugybė augalinių preparatų, tinkamų vartoti vietoj hormonų. Juk toli gražu ne visos moterys dėl įvairių sveikatos problemų gali vartoti kontraceptikus. Jų gerti negalima ir dūmą užtraukti mėgstančioms moterims.

„Menopauzė – ne liga, o tik laikotarpis, kurio metu iš vieno gyvenimo tarpsnio moteris pereina į kitą būseną“, – teigė G.Mekienė.

Tad ir šį, ne itin malonų, laikotarpį galima padaryti lengvesnį. Kaip tai padaryti? Nieko nauja nepasakysime - reikia sveikai gyventi ir maitintis, gerai išsimiegoti, nuolat užsiimti fizine veikla.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“