Medžioklės instinktas ir geriausi Europos paukštšuniai

 (16)
Anglų seteris medžioja laukuose (F.Garanzini nuotr.)
Anglų seteris medžioja laukuose (F.Garanzini nuotr.)

Šunų grožio konkursai jau tapo įprastu gyvenimo reiškiniu, vis daugiau mūsų šalies šunų mylėtojų sėkmingai pasirodo tarptautinėse šunų parodose. Tačiau šunų darbinių, medžioklinių savybių varžybos mūsiškiams dažnai tebėra terra incognita. Todėl smagu, kad pasitaiko išimčių. Vienas iš jų – seterių ir pointerių gerbėjas Fabio Garanzini, gyvenantis Kaune.

Jis ne tik propaguoja aukštos klasės veislinius medžioklinius šunis, bet nuosekliai domisi medžioklinėmis jų savybėmis.

– Su savo augintiniais neseniai pasirodėte tarptautinėse medžioklinių šunų varžybose. Tik žodis pasirodyti, ko gero, nelabai tinka?

Taip, pasirodyti – tik maža dalis pastangų, kurias paukštšuniai demonstruoja varžybose. Mano šunys šį pavasarį patyrė tikrą maratoną: kovo 16-17 d. vyko Europos pointerių čempionatas, 18-19 d. buvo analogiškas anglų seterių čempionatas. Taip pat kovo 20-21 d. spėjome sudalyvauti „Europos taurėje (anglų veislės: seteriai ir pointeriai)“. Visos varžybos vyko Serbijoje, Nišo miesto apylinkėse.

– Kokius savo šunis vežėtės į varžybas?

Vežiausi seterį Radentis Milano ir pointerius Agata di Montale Serbo, Indio del Nocino. Esu visų trijų šunų savininkas ir treneris.

– Ar dažnai Europoje vyksta tokios šunų varžybos?

Varžybos vyksta kasmet, 2011-aisiais jas organizuos Belgijos kinologai. Serbijoje buvo labai palankios sąlygos, ten daug tinkamų žemės plotų, kuriuose gausiai gyvena kurapkos. Varžybų esmė – paukščių paieška dideliame plote, medžioklė be šautuvo, naudojamas tik garsinis pistoletas. Taigi šuo per ribotą laiką turi aptikti kurapkas, pageidautina kuo greičiau, po to atitinkama poza jis turi pranešti apie aptiktą laimikį.

– Kaip sekėsi jūsiškiams?

Europos seterių čempionate maniškis Radentis Milano abi dienas pasirodė gerai, bet pirmą dieną paliko su savo kompanija vieną kurapkų porą. Antrą dieną per 15 minučių (laiko maksimumas) nieko nerado, bet gavo teisę varžybų pabaigoje dar kartą pasirodyti.

– Kiek dalyvių susirenka į tokio lygio varžybas?

„Europos taurėje“ dalyvavo Italijos, Prancūzijos, Gibraltaro, Serbijos, Ispanijos, Graikijos, Bulgarijos, Lietuvos, Belgijos, Austrijos, Kipro, Monako kunigaikštystės, Danijos, Vokietijos, Šveicarijos atstovai, iš viso 15 šalių. Aš, kaip jau supratote, atstovavau ne Italijai, o Lietuvai. Kiekviena komanda daugiausia galėjo turėti 4 šunis, aš atsigabenau 3. Teisėjų brigada – Attimonelli iš Italijos, Nargaud iš Belgijos ir Ponireas iš Graikijos – buvo labai reikli.

– Ar tokios varžybos šunims – rimtas iššūkis?

Šunims tai ir sportinis azartas, ir instinktų prabudimas, ir talento demonstravimas. „Europos taurė“ vyksta nuo 1950 metų. Šios tradicijos labai senos, todėl kasmet susirenka vis stipresni, patyrę varžovai. Konkurencija auga. Šiųmetiniai rezultatai rodo tą pačią tendenciją: lyderiai sunkiai užleidžia pozicijas. Šiemet Europos taurę „nuskynė“ italų šunys, surinkę 4 taškus. Antri – Gibraltaro (3 tšk.), o treti – Graikijos atstovai (2 tšk.). Lietuva, tiksliau, aš su savo šunimis, drauge su Ispanija, Prancūzija, Šveicarija pelnėme po tašką.

Gaila, kad vyriausiasis teisėjas ne viską tiksliai pastebėjo. Mano pointerė Agata dirbo puikiai, aptikusi kurapką, ne vieną, o du kartus apie tai signalizavo. Jeigu tai būtų buvę pastebėta laiku, galėjome laimėti 3 vietą. O seteris Radentis Milano gavo įvertinimą „puikiai“ iškart po pirmojo bandymo, tai mane maloniai nustebino. Savo šunis galiu tik pagirti.

– O kas toliau?

Dabar gavome teisę organizuoti panašias varžybas ar Lietuvoje, ar kur nors kitur, viskas priklauso nuo pagrindinio organizatoriaus – Tarptautinės kinologų federacijos komisijos sprendimo.

Apėmė didelis noras tobulėti, vėl dalyvauti rimtose varžybose. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje sukursime anglų seterių ir pointerių mylėtojų klubą, bus daugiau bendraminčių.

Kadangi sėkmingai atstovavome Lietuvai, dabar galime įtvirtinti teisę organizuoti čia paukštšunių darbinių savybių bandymus, treniruotes ir varžybas. Jūsų krašte pati gamta siūlo puikias sąlygas tokioms treniruotėms.

Bet man rūpi ne vien šunys. Daug svarbiau, kad augtų medžioklės kultūra ir keistųsi žmonių požiūris. Ir nereikia manyti, kad šunys sudrums paukščių ramybę ar kažkaip kitaip jiems pakenks. Atvirkščiai. Elgiantis civilizuotai, kurapkų ir kitų laukinių paukščių populiacija tikrai nenukentės.

– Fabio Garanzini, šunys ir Lietuva – nušvieskite šį „meilės trikampį“.

Lietuvoje aš nuo 2004-ųjų. Man buvo 20 metų, kai susirgau „anglų medžioklinių šunų liga“. Dabar 41-eri, o „ligos“ simptomai tik stiprėja. Turiu šunų veislyną „Amūras“, kuriame veisiu seterius ir pointerius. Iš viso laikau 18 veislinių šunų.  Manau, kad šunys, kaip ir žmonės, per savo gyvenimą gali pasiekti tam tikrų karjeros aukštumų. Parodos, medžioklė, vikrumo varžybos, lauko bandymai ir daugelis kitų sričių, kur seteriai ir pointeriai gali atskleisti gražiausias savo savybes, būtinai turi būti organizuojamos, nes šie šunys to verti.

Lietuvos kinologų draugija
 
16
Registruoti (0) Anonimiški (16)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Istorijos

Detektyvas, vertas Q. Tarantino filmų: kaip „galvų medžiotojas“ pats tampa medžiojamuoju (2)

2015 kovo mėn. 3 d. 11:44
Rogeris Braunas – geriausias visoje Norvegijoje darbuotojų paieškos ir atrankos guru, profesionalus „galvų medžiotojas“. Deja, net ir puiki karjera jam neleidžia jaustis finansiškai laisvam – prabangus namas ir mylimos žmonos Dianos įnoriai jau senokai Rogerį verčia gyventi ne pagal išgales.

Londone gyvenanti lietuvė – atvirai apie santuoką su alžyriečiu (273)

2015 kovo mėn. 2 d. 15:15
Londone gyvenanti lietuvė – atvirai apie santuoką su alžyriečiu
Asmeninio archyvo nuotr.
„Daug kas klausia, koks gi tas mano gyvenimas su musulmonu. Tik pabendravę žmonės pamato, kad aš iš tikrųjų esu, kokia esu, – nei linkusi labiau į kurią religiją, nei šiaip esanti kažkuo kitokia“, - sako už alžyriečio ištekėjusi lietuvė Daiva Doukhane. Londone gyvenanti moteris atvirai pasidalijo stereotipus laužančia patirtimi bei atskleidė, ką iš tiesų reiškia gyventi su užsieniečiu ir kitatikiu.

Į logistikos verslą ir tėvystę pasinėręs D. Baumila: dabar yra viskas gerai (77)

2015 kovo mėn. 2 d. 13:50
„Kastaneda“ grupės narys Donatas Baumila (32) iš aktyvios muzikinės veiklos pasitraukė. Tačiau apie asmeninį gyvenimą, ypač santykius su žmona Daine Baumile (33), kalbos ilgai nenutilo. Į darbus ir tėvystę pasinėręs vyras sako, kad dabar viskas gerai.

Stipresnis už mirtį ilgesys: kai šaukia kraujas (1)

2015 kovo mėn. 4 d. 00:00
Psichologė Edita Čekuolienė sako: „Knygą „Vogti šokoladą“ pavadinčiau genetiniu detektyvu. Tai įgalina jo esminė idėja, kad nežinantiems arba nepakankamai žinantiems apie savo biologines šaknis lemta nenurimti tol, kol susiras savo gentainius. Ypač tuos, su kuriais sieja artimiausias ryšys.

Labai paini vienos šeimos istorija (6)

2015 kovo mėn. 3 d. 00:00
Kraujo ryšys. Ar jis būtinas, kad jaustumeisi artimas? Ar iš tiesų kraujas šaukia? Visus? Beka ilgisi sūnaus, kurio neturi teisės vadinti sūnumi. Dylanas ieško sesers, kurios nėra matęs. Laura myli savo šeimą, nors nė su vienu jos nariu nėra biologiškai susijusi. Istorijos susipina, suartina ir supriešina, iškelia tokių klausimų, kurie daugumai skaitytojų nė nekiltų.