Medžioklės instinktas ir geriausi Europos paukštšuniai

 (16)
Anglų seteris medžioja laukuose (F.Garanzini nuotr.)
Anglų seteris medžioja laukuose (F.Garanzini nuotr.)

Šunų grožio konkursai jau tapo įprastu gyvenimo reiškiniu, vis daugiau mūsų šalies šunų mylėtojų sėkmingai pasirodo tarptautinėse šunų parodose. Tačiau šunų darbinių, medžioklinių savybių varžybos mūsiškiams dažnai tebėra terra incognita. Todėl smagu, kad pasitaiko išimčių. Vienas iš jų – seterių ir pointerių gerbėjas Fabio Garanzini, gyvenantis Kaune.

Jis ne tik propaguoja aukštos klasės veislinius medžioklinius šunis, bet nuosekliai domisi medžioklinėmis jų savybėmis.

– Su savo augintiniais neseniai pasirodėte tarptautinėse medžioklinių šunų varžybose. Tik žodis pasirodyti, ko gero, nelabai tinka?

Taip, pasirodyti – tik maža dalis pastangų, kurias paukštšuniai demonstruoja varžybose. Mano šunys šį pavasarį patyrė tikrą maratoną: kovo 16-17 d. vyko Europos pointerių čempionatas, 18-19 d. buvo analogiškas anglų seterių čempionatas. Taip pat kovo 20-21 d. spėjome sudalyvauti „Europos taurėje (anglų veislės: seteriai ir pointeriai)“. Visos varžybos vyko Serbijoje, Nišo miesto apylinkėse.

– Kokius savo šunis vežėtės į varžybas?

Vežiausi seterį Radentis Milano ir pointerius Agata di Montale Serbo, Indio del Nocino. Esu visų trijų šunų savininkas ir treneris.

– Ar dažnai Europoje vyksta tokios šunų varžybos?

Varžybos vyksta kasmet, 2011-aisiais jas organizuos Belgijos kinologai. Serbijoje buvo labai palankios sąlygos, ten daug tinkamų žemės plotų, kuriuose gausiai gyvena kurapkos. Varžybų esmė – paukščių paieška dideliame plote, medžioklė be šautuvo, naudojamas tik garsinis pistoletas. Taigi šuo per ribotą laiką turi aptikti kurapkas, pageidautina kuo greičiau, po to atitinkama poza jis turi pranešti apie aptiktą laimikį.

– Kaip sekėsi jūsiškiams?

Europos seterių čempionate maniškis Radentis Milano abi dienas pasirodė gerai, bet pirmą dieną paliko su savo kompanija vieną kurapkų porą. Antrą dieną per 15 minučių (laiko maksimumas) nieko nerado, bet gavo teisę varžybų pabaigoje dar kartą pasirodyti.

– Kiek dalyvių susirenka į tokio lygio varžybas?

„Europos taurėje“ dalyvavo Italijos, Prancūzijos, Gibraltaro, Serbijos, Ispanijos, Graikijos, Bulgarijos, Lietuvos, Belgijos, Austrijos, Kipro, Monako kunigaikštystės, Danijos, Vokietijos, Šveicarijos atstovai, iš viso 15 šalių. Aš, kaip jau supratote, atstovavau ne Italijai, o Lietuvai. Kiekviena komanda daugiausia galėjo turėti 4 šunis, aš atsigabenau 3. Teisėjų brigada – Attimonelli iš Italijos, Nargaud iš Belgijos ir Ponireas iš Graikijos – buvo labai reikli.

– Ar tokios varžybos šunims – rimtas iššūkis?

Šunims tai ir sportinis azartas, ir instinktų prabudimas, ir talento demonstravimas. „Europos taurė“ vyksta nuo 1950 metų. Šios tradicijos labai senos, todėl kasmet susirenka vis stipresni, patyrę varžovai. Konkurencija auga. Šiųmetiniai rezultatai rodo tą pačią tendenciją: lyderiai sunkiai užleidžia pozicijas. Šiemet Europos taurę „nuskynė“ italų šunys, surinkę 4 taškus. Antri – Gibraltaro (3 tšk.), o treti – Graikijos atstovai (2 tšk.). Lietuva, tiksliau, aš su savo šunimis, drauge su Ispanija, Prancūzija, Šveicarija pelnėme po tašką.

Gaila, kad vyriausiasis teisėjas ne viską tiksliai pastebėjo. Mano pointerė Agata dirbo puikiai, aptikusi kurapką, ne vieną, o du kartus apie tai signalizavo. Jeigu tai būtų buvę pastebėta laiku, galėjome laimėti 3 vietą. O seteris Radentis Milano gavo įvertinimą „puikiai“ iškart po pirmojo bandymo, tai mane maloniai nustebino. Savo šunis galiu tik pagirti.

– O kas toliau?

Dabar gavome teisę organizuoti panašias varžybas ar Lietuvoje, ar kur nors kitur, viskas priklauso nuo pagrindinio organizatoriaus – Tarptautinės kinologų federacijos komisijos sprendimo.

Apėmė didelis noras tobulėti, vėl dalyvauti rimtose varžybose. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje sukursime anglų seterių ir pointerių mylėtojų klubą, bus daugiau bendraminčių.

Kadangi sėkmingai atstovavome Lietuvai, dabar galime įtvirtinti teisę organizuoti čia paukštšunių darbinių savybių bandymus, treniruotes ir varžybas. Jūsų krašte pati gamta siūlo puikias sąlygas tokioms treniruotėms.

Bet man rūpi ne vien šunys. Daug svarbiau, kad augtų medžioklės kultūra ir keistųsi žmonių požiūris. Ir nereikia manyti, kad šunys sudrums paukščių ramybę ar kažkaip kitaip jiems pakenks. Atvirkščiai. Elgiantis civilizuotai, kurapkų ir kitų laukinių paukščių populiacija tikrai nenukentės.

– Fabio Garanzini, šunys ir Lietuva – nušvieskite šį „meilės trikampį“.

Lietuvoje aš nuo 2004-ųjų. Man buvo 20 metų, kai susirgau „anglų medžioklinių šunų liga“. Dabar 41-eri, o „ligos“ simptomai tik stiprėja. Turiu šunų veislyną „Amūras“, kuriame veisiu seterius ir pointerius. Iš viso laikau 18 veislinių šunų.  Manau, kad šunys, kaip ir žmonės, per savo gyvenimą gali pasiekti tam tikrų karjeros aukštumų. Parodos, medžioklė, vikrumo varžybos, lauko bandymai ir daugelis kitų sričių, kur seteriai ir pointeriai gali atskleisti gražiausias savo savybes, būtinai turi būti organizuojamos, nes šie šunys to verti.

Lietuvos kinologų draugija
 
16
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Istorijos

V. Kaminskaitė: grįžti į Lietuvą – šventė (5)

2014 balandžio mėn. 16 d. 00:01
V. Kaminskaitė: grįžti į Lietuvą – šventė
Asmeninio archyvo nuotr.
Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti operos solistė Viktorija Kaminskaitė gegužės 1, 2, 4 dienomis vėl džiugins žiūrovus ir klausytojus, kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pasirodydama spektakliuose „Visos jos tokios“.

Kinijos tradicijos lietuvės akimis: pagimdžiusiai moteriai negalima praustis 30 dienų ligoninėse ir poliklinikose mokama už kiekvieną žingsnį (28)

2014 balandžio mėn. 14 d. 14:29
Lietuvė Laimutė Ramoss, prieš 7 metus išvykusi į Kiniją, ten sukūrė savo verslą, atidarė du biurus Šanchajuje ir Honkonge. Be to, su verslininku ispanu Antoniju Ramossu sukūrė šeimą ir susilaukė sūnaus. Per tiek laiko Laimutė ne kartą susidūrė su kinų medicina – tiek privačia, tiek valstybine, atsikratė alergijos ir saugiai pagimdė sūnų. Ji mielai pasidalino įspūdžiais.

Romoje gyvenančių lietuvių itališkos pamokos: kaip arti viena kitos mada ir virtuvė (25)

2014 balandžio mėn. 10 d. 14:48
Romoje gyvenančių lietuvių itališkos pamokos: kaip arti viena kitos mada ir virtuvė
"Šeimininkės" nuotr.
Žurnalistai, mados ir gastronomijos ekspertai Jurga ir Paulius Jurkevičiai Romoje gyvena jau du dešimtmečius. Per tą laiką sava jiems tapo ne tik Italijos sostinė, bet ir italų gyvenimo būdas, tradicijos, virtuvė. Per tą laiką sukauptomis žiniomis ir patirtimi pora pasirengusi pasidalyti su lietuviais.

Gintaras Visockis: mano gyvenimas – šokis (4)

2014 balandžio mėn. 9 d. 16:32
Balandžio 11 d. Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės solistas Gintaras Visockis kviečia ištikimiausius gerbėjus ir teatro žiūrovus kartu paminėti savo kūrybos dvidešimtmetį.

Sėkmės istorija: dėl svajonės darbą banke iškeitė į fotografiją (11)

2014 balandžio mėn. 9 d. 10:00
Sėkmės istorija: dėl svajonės darbą banke iškeitė į fotografiją
Asmeninio archyvo nuotr.
Imantas Sėlenis - fotografas iš pomėgio su teisininko diplomu. Kartais prisistato kaip John'as, nes gyvena Londone. Universitete studijavo teisę, nes buvo baisu baigus mokyklą nieko neveikti, tad reikėjo rinktis ir spręsti greitai.