Šioje meilės istorijoje vardų neminėsiu ir tikrai nesigirsiu savo gyvenimo stebuklu (mylimu vyru). Susipažinome internetiniame portale. Bendravome internetu mėnesį, vėliau pasikeitėm telefono numeriais, bendravom daug, patikom vienas kitam trykštančiu humoro jausmu. Rimtai nieko neplanavom ir tikrai negalvojom, kad galėtų gautis iš mūsų pora.
Vieną dieną susitarėm susitikti. Jis netryško noru, nes buvo kaime ir šventė savo gimimo dieną, bet sutiko, kai grįš į Vilnių, susitikti. Susitikom, jis buvo dar šiltas nuo gimtadienio šventimo. Susižavėjusi visai nebuvau jo tokia būsena.
Praėjo pora savaičių mes ir vėl susitikome, jo draugo namuose, pasikvietė mane, nes jam buvo nuobodu, jis buvo tuose namuose paliktas prižiūrėti draugo šunį, jis buvo nupirkęs šampano, šokolado, kurį labai mėgstu. Pabuvau iki vakaro ir paskutiniu autobusu važiavau namo. Grįžau namo po poros valandų gavau žinutę: „Ar gali grįžti, taip gera buvo su tavimi”.
Aš net neabejodama išsikviečiau taksi ir grįžau pas jį. Žiūrėjom televizorių, nieko nekalbėjom, tiesiog buvome kartu. Bet tai tik buvo todėl, kad Vilniuje dar nieko nepažinojo. Jokių kėslų blogų neturėjo, tiesiog norėjo būti ne vienas.
Po poros mėnesių mes pradėjom draugauti, nebegalėjom viens be kito. Supažindinau su savo tėvais, mano mama liko nustebusi, nes jis iš išvaizdos iš savo ramaus būdo buvo panašus į mano tėtį jaunystėje. Dabar jau yra 2 metai, kaip kartu gyvename ir džiaugiamės vienas kito meile:)
