M. Papinigis: filmuose niekada nevaidinu – aš toks esu

 (12)
„Aš netgi vaidinti nemoku, tiesiog šneku taip, kaip šneku“, – tikina aktorius ir televizijos laidų vedėjas Mindaugas Papinigis (33 m.), serialuose dažnai įkūnijantis „blogiukus“.
Mindaugas Papinigis
© DELFI / Andrius Ufartas

Daugelis jus žino ir pažįsta kaip aktorių, tačiau tai nėra pagrindinė veikla?

– Aš turiu profesinį išsilavinimą, esu verslo vadybininkas, rinkodaros srities specialistas.

Kaip tuomet atradote aktorystę? Gal tai buvo viena vaikystės svajonių?

– Vaikystėje svajojau būti daktaru, bankininku, mokytoju, lakūnu ir netgi kosmonautu. Iš tiesų daug vaikiškų svajonių buvo. Tačiau, kai susiduri su gyvenimu ir pamatai, kad, pavyzdžiui, iš tikrųjų reikia šviesą išjunginėti ar vandens čiaupą užsukti, nes visa tai kainuoja, gyvenimas priverčia ką nors jame daryti. Man pasisekė, kad aš užsiimu mėgstama veikla. Ir tikiuosi, kad galėsiu kaip įmanoma ilgiau tai daryti.

Tik vaidindamas nesugebėtumėte susikurti gero gyvenimo?

– Yra tokių aktorių, kurie gali sau leisti prabangą užsiima tik rimtomis veiklomis. Tačiau kuo tu daugiau turi veiklos, tuo daugiau turi pajamų. Ir galbūt fantazijoje tu gali lyginti mūsų aktorių pragyvenimo lygį ir kokio nors užsieniečio, pavyzdžiui, kad ir lenko ar ruso. Tačiau tai yra rinkos klausimas. Pas mus jos niekada nebuvo ir nebus. Nes mes esame suvaržyti nedidelio gyventojų skaičiaus.

Bet ne viskas į pinigus remiasi. Dažniausiai žmonės nori save realizuoti, siekti profesinių aukštumų. Yra daug tokių, kurie, galima sakyti, skursta, bet vis tiek stengiasi kurdami vaidmenis. Ir ne su tokia viltimi, kad vieną dieną jis bus kaip Robertas De Niro ar Alas Pačino, bet su tokia, kad padarys taip gerai, kaip tik jam išeina.

Ar per aktoriaus karjerą jau suvaidinote vaidmenį, kuris paliko didžiausią įspūdį, kurį net norėtumėte pakartoti?

– Man labai patinka dirbti su režisieriumi Emiliu Vėlyviu. Taip pat mėgavausi vaidmeniu internetiniame seriale pavadinimu „Serialas“, kuriame dar vaidino Marius Čižauskas, Olegas Šurajevas, Gabrielė Malinauskaitė. Vėlgi patiko dirbti ir seriale „Pasmerkti“. Manau, kad šie trys vaidmenys yra labiausiai įstrigę. Žinoma, įdomu būtų pabandyti suvaidinti kaip įmanoma įvairesnius personažus, pavyzdžiui, kokį taksi vairuotoją, bilietų kontrolierių, pardavėją ar sportininką. Manau, kad vieno svajonių vaidmens nėra. Ir jeigu koks aktorius sako: „norėčiau Hamletą suvaidinti“, jis to nori tuo metu, o jau po savaitės galbūt norėsis suvaidinti, pavyzdžiui, Šuriką arba terminatorių.

Dažniausiai įkūnijate „blogiečius“. Ar ir gyvenime toks esate?

– Čia yra visiškas mano atspindys. Nusprendžiau nemulkinti visuomenės ir meluoti, kad nesu į juos panašus. Esu visiškas tų žmonių atspindys. Ir aš netgi vaidinti nemoku, tiesiog šneku taip, kaip šneku. (juokiasi)

Galbūt kuriate kokius nors naujus vaidmenis?

– Tiesą pasakius, ši vasara nebuvo dosni vaidmenų. Turiu vieną kitą nedidelį, bet konkrečių darbų kol kas nėra. Neseniai buvau vieno serialo atrankoje, tačiau iš karto supratau, kad ten nebus rimto požiūrio į darbą. Tai šiek tiek nustebino bei nuliūdino toks prastas noras dirbti.

Laisvalaikiu ypač mėgstate važinėti motociklu. Jums tai neatrodo pavojinga?

– Iš tikrųjų važiuoti motociklu yra baisoka. Žmonės dažnai nepastebi gatvėje. Ir mano dar yra toks kvailas charakteris pabrėžti tokiam žmogui, kuris, pavyzdžiui, automobilį užkiša, kad jis neturėtų taip daryti. Bet pats važiavimas yra smagus. Stengiuosi važinėti lėtai. Man atrodo pats įdomumas ir yra, kad kaip koks karosiukas per tą visą eismą pravažiuoji. Man be galo smagu vairuoti motociklą.

Ką dar be motociklo važinėjimo veikiate laisvalaikiu? Galbūt sportuojate?

– Planuoju pagal specialią programą pradėti sportuoti su Ironvytu. Tiesiog susipažinome per filmavimus ir jis pasiūlė kartu sportuoti. Bandysiu prisiversti, nes nuo gero gyvenimo, kaip sakoma, užaugo pilvas, todėl dabar reikia jį numesti.

Greičiausiai teks ir mitybą reguliuoti?

– Prisipažinsiu, valgyti man patinka. Ypač mėgstu gaminti maistą. Todėl apskritai esu pats sau priešas – pasidarau ir valgau, valgau. Svarbiausia, jog nesu išrankus, valgau viską.

Kaip Mindaugas Papinigis įsivaizduoja, ką veiks maždaug po dvidešimties metų?

– Nuoširdžiai net neįsivaizduoju ir nelabai noriu tai daryti. Aš net negalvoju, kas bus po metų, juolab po dvidešimt. Žinau, kad planuoti yra gerai, bet man patinka netikėtumai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Neįtikėtina: greitasis maistas egzistavo jau viduramžiais (9)

Įprasta galvoti, kad greitasis maistas – naujas išradimas, sugalvotas visur skubančių ir niekur nespėjančių, šiuolaikinio gyvenimo tempo prispaustų žmonių. Miesto žmonių, nuolat bėgančių iš namų į darbą ir atgalios. Vis dėlto dvidešimtasis amžius ir Amerika čia niekuo dėti, greitasis maistas egzistavo ir Viduramžiais, ir dar seniau, Senovės Romos laikais.

Pabėgėlių šeima susidraugavo su vieniša senole Valentina (55)

Nors retai tenka pabūti liudininke, kai žmonės skiria savo asmeninį laiką pabėgėliams, viena iš tokių retenybių nutiko Valentinos, 82-jų metų Pabradės gyventojos, namo kiemelyje.

Lietuviško peizažo brangakmeniai (1)

Šie metai Lietuvoje paskelbti piliakalnių metais. Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Vytenis Almonaitis kviečia aplankyti bent vieną Lietuvos piliakalnį. Ne vienas jų mena Mindaugo valdymo laikus, bet iki šiol apaugęs krūmais ir virtęs šabakštynu laukia savojo atgimimo.

Pakliuvus į ligoninę rokeriui atsivėrė akys (16)

„Namuose buvau sukniubęs. Jau netgi prasidėjo alkoholinė epilepsija. Motina iškvietė greitąją pagalbą ir mane skubiai išvežė į ligoninę“, – atvirai kalba legendinės roko grupės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis Šarūnas Mačiulis–Šaras (58), skendėjęs alkoholizmo liūne, bet jau devynerius metus nebegeriantis nė lašo.

M. Papinigis: filmuose niekada nevaidinu – aš toks esu (12)

„Aš netgi vaidinti nemoku, tiesiog šneku taip, kaip šneku“, – tikina aktorius ir televizijos laidų vedėjas Mindaugas Papinigis (33 m.), serialuose dažnai įkūnijantis „blogiukus“.