- Jau pusantrų metų kaimynai mato jus plušančią prie naujo namo. Nešiojate akmenis, skaldote malkas. Taip elgiatės, nes...
Buto niekada nemėgau - jame tiesiog dusau. Nebenorėjau girdėti, kai kaimynas atsikėlęs aštuntą ryte kosėdamas eina į tualetą. Gal, kad augau nedideliame miestelyje ir savo namuose. Man reikia darželio, medelio, noriu savo uogą nusiskinti, savam tvenkiny žuvį pasigauti. Mėgstu visus buities darbus, todėl ir nesisamdau firmos, kuri už nemenką pinigų sumą gali įrengti ir išpuoselėti namus.
Viską su Gediminu darome patys. Mačiau, kaip tvarkėsi namuose tėvai, o ko nežinau, išsiaiškinu skaitydama. Nusipirkau didžiulę karališką sodininkų enciklopediją, kur surašyta viskas - nuo dirvos purenimo iki šiltnamių statymo. Skaitau ir mokausi po truputį. Labai įdomu.
- Kas jūsų namuose buhalteris ir ūkvedys?
Manau, kad taupyti pinigus - kvaila. Jei juos uždirbi, reikia protingai ir išleisti. Pirmiausiai atsidedu bankiniams įsipareigojimams, mokesčiams, o po to žiūriu, kaip pagerinti buitį. Gediminas, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, retai būna namuose. Todėl man rūpi viskas - kaip apšiltinti namą, kokį drenažą padaryti, kokio traktoriaus reikia.
Glaistyti moku, plyteles, laminatą dėti taip pat. Kurdamiesi namuose išsivertėme be dizainerio. Nusipirkau krūvą žurnalų ir atsirinkau, kas mums tinka. Man patinka ieškoti. Pervažiuoju per parduotuves, palyginu kainas ir tą patį dalyką nusiperku kelis kartus pigiau. Kad ir užuolaidas, kurių metras per išpardavimą vietoje 50 kainavo tik 5 litus. Užtat niekuomet netaupau technikai ir ilgai tarnaujantiems dalykams - kastuvą ir šakes pirkau geros firmos ir brangius.
- Pasikeitė jūsų išorė, o vidus ir įpročiai?
Kai svėriau 136 kilogramus, visuomet galvojau, kad ateis momentas, kai jausiuosi graži. Dabar be 60 kilogramų gyvenu pustrečių metų. Kai pasižiūriu į anksčiau darytas nuotraukas, matau kitą žmogų. Betgi dūšioje to skirtumo nejaučiu. Esu ta pati Laima, su taip pačiais įpročiais. Nors... atėjo moteriškumo pajautimas.
Seniau komplimentus sakė tik Gediminas, o svetimi - tik dėl profesinių dalykų, kad gerai vedu renginį, gražiai dainuoju. O dabar jų susilaukiu ir dėl išvaizdos. Moteriai, pasirodo, jie be proto malonūs. Ir dar vienas dalykas - rūbai. Taip pat visiškai kiti. Gal kam šie moteriški mažmožiai ir atrodo nereikšmingi, bet mane jie labai džiugina.
Einu tik į kirpyklą. Bet jokių manikiūrų ar pedikiūrų salonuose. Viską susitvarkau pati. Veido procedūroms naudoju dieninį ir naktinį kremus, bet dažniausiai ką į save, tą ir ant savęs tepu. Valgau varškę, kodėl gi iš jos nepasidarius kaukės veidui. O kokį puikų soliariumą turiu kieme, ypač kai pakaitina saulutė. Mano profesija nėra turtingo vyro žmona. Todėl batų už 500 litų tikrai neperku. Jokios bėdos man nuvažiuoti į Gariūnus. Jei reikia drabužių scenai ar renginiui, taip pat nesivaikau vardinių. Nejaučiu malonumo sakydama, kad suknelė kainuoja 3000 litų. Juk ne tai atneša laimę...
- O santykiai su Gediminu. Ar liko tie patys?
Numetus svorio prasidėjo pavydo scenos. Aršios. Pradžioje niekaip nesupratau, kas jam darosi. Kartą prirėmiau prie sienos, tai išdrožė: pavargau, juk tave visi valgo akimis. Bet aš juk su tavimi, ir jau 10 metų - atsakiau ramindama. Turiu žmogų, kuris man labai dažnai sako “myliu”. O tai šiais laikais tikra retenybė. Kai kas nors manęs paklausia, ar yra koks nors amžinos meilės receptas, visuomet atsakau - kiekvieną dieną mes įsimylime vienas kitą iš naujo.
Seniau Gediminui niekada nepriekaištaudavau dėl svorio. Dabar kaip kokia širšė vis lendu zvimbdama dėl tų nereikalingų kilogramų. Žinau per didelio svorio pasekmes, kokios stuburo problemos kamuoja, kaip skauda kojas, streikuoja širdelė. Gediminas gal ir nesipriešintų per daug, jei ne viena bėda. Sako, kad labai skaniai gaminu. O man gaminti be proto patinka...
- Kuo ypatinga jūsų dieta?
Nebevalgau degalinėse pirktų sumuštinainių, koka kolos....Užtat atradau negazuotą mineralinį vandenį. Klausdami apie prarastus kilogramus, žmonės kartais nesupranta, kad mitybą reikia derinti prie asmeninio laikrodžio. Ir sportą taip pat. Tik tuomet bus rezultatas. Mano dieta yra tik mano. Ir netiesa, kad visuomet būtina valgyti pusryčius. O ką man daryti, jei nenoriu keltis anksti ryte jų valgyti? Juk miegoti einu antrą nakties. Tai kaip galiu nepavalgyti 8 ar 9 vakare?
O ir kodėl ne - iki miego man dar geros keturios penkios valandos. Ir dar - gal kam patinka cepelinai, o aš mėgstu kopūstus, kurių kiti nė į burną neima. Man skanu špinatai su ridikėliais, bet tai nereiškia, kad juos turi valgyti kiekvienas. Svarbiausia susirasti skanius ir tinkančius “gerus” produktus ir iš savo raciono išmesti visus “blogus”. Be to, valgymui reikia skirti laiko. Anksčiau visą laiką kramčiau. Prie televizoriaus, kine, kavinėje. Ir niekaip nesuprasdavau, kai tėtis sakydavo - jei neturi laiko, geriau iš viso nevalgyk.
