Jurgita yra surengusi dvidešimt personalinių parodų, taip pat prisidėjusi prie kelių grupinių parodų visame pasaulyje. Menininkė ji nuo pat vaikystės: Jurgitos močiutė Petronėlė buvo viena žymiausių ir labai vertinamų menininkių Lietuvoje – savamokslė, tapytoja ir kilimų siuvinėtoja, įtraukta į „Pasaulio naiviojo meno enciklopediją“. Jos kūriniai yra sulaukę tarptautinio pripažinimo. Jurgitos tėvas – Pranciškus Gerlikas – tapytojas portretistas, o mama – menotyrininkė Nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje.

- Jurgita, kada atvykote į Londoną?

- Į Londoną atvykau 2011 metais, po poros metų praleistų Dubajuje, kur dirbau prie vieno iš savo kūrybinių projektų – Dubajaus miesto ciklo. Londone su broliu Darijumi tais metais atidarėme meno ir dizaino galeriją Islingtone. Pristatėme atrinktus Lietuvių dizainerių ir menininkų kūrinius, taip pat Jungtinėje Karalystėje kuriančių menininkų darbus.

Tai buvo labai įdomi patirtis, kadangi mes abu su broliu esame menininkai, o mūsų šeimoje – net trys menininkų kartos. Galėjome pasižiūrėti į šią paslaugų ekonomikos sritį visiškai iš kitos perspektyvos. Tai suteikė žymiai įvairiapusiškesnį, gilesnį menininko bei jo situacijos suvokimą, tiksliau, žvilgsnį iš kitos pusės – galerijų, agentų darbą ir apskritai, ekonominių svertų supratimą. Ir kad tiek vieniems, tiek kitiems nėra lengva išgyventi.

- Pasilikote Londone. Ar ilgam? Kodėl?

- Jungtinėje Karalystėje gyvenu jau beveik penkerius metus. Pasilikau Londone, nes norėjau sukurti Londono kūrinių ciklą. Pradėjau nuo Parlamento rūmų, simbolinės karalienės rezidencijos, bet dabar mano darbų ciklas apima įvairias Londono vietoves. 2013 metais surengiau savo darbų retrospektyvinę parodą Lietuvos ambasadoje Londone.

- Ką kuriate šiuo metu?

- Šiuo metu dirbu prie kiek kitokios temos. Ji apima tiek Lietuvą, tiek Jungtinę Karalystę. Ši tema labai aktuali, tai – migracija. Migracija ne tik žmonių, bet ir kultūros, idėjų migracija. Mane labai suintrigavo danų architekto Bjarke Ingels mintis apie tai: Migracija yra vienas iš pagrindinių veiksnių Darvino evoliucijoje. Natūraliai dauguma elementų išsivysto viename kontekste, bet atranda savo tikrąją sėkmę kitame. Manau, kad visuomet turi būti idėjų migracija, tipologijų migracija, tai sukuria derlingą aplinką kūrybingumui.

Migracijos tema yra nepaprastai sudėtinga ir talpina savyje daugelį aspektų: tautiškumo, „socialinės savižudybės“, bešaknystės ir tapatybės praradimo, integracijos, ekonomikos, politikos, žmogaus teisių, teisėtvarkos ir kitus. Ji yra aktuali visame pasaulyje ir ypač šiuo metu.

Šį procesą nagrinėsiu per konkrečių žmonių istorijas. Stebiu lietuvių, ypač jaunų žmonių, pastangas išvykti ir išgyventi kitoje aplinkoje, taip pat atvykėlius į Lietuvą ir jų nerimą. Jau daugelį metų keliauju ir daug bendrauju su Lietuvos ir kitais emigrantais Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse ir su atvykėliais į Lietuvą.

Girdžiu vietinių atsiliepimus ir reakcijas į migrantus. Sutiktų žmonių istorijos, jų atvirumas ir užsimezgę ryšiai leidžia ne tik artimai juos pažinti ir suprasti, bet uždega noru išsakyti šias patirtis meno kūriniuose. Siekiu išreikšti man įdomiausius – išgyvenimo, gajumo, kūrybos ir sėkmės bei nesėkmės aspektus. Tai menininko žvilgsnis į emigrantus ir migracijos fenomeną.

Mane labai domina ši tema, kuriu portretų seriją. Tai kol kas mažai pramintas kelias – per žmonių kūnus, jų aplinką, ypač veidus, stengiuosi išreikšti savo, kaip menininkės, požiūrį į emigrantus ir migracijos procesą. Šių idėjų sklaida yra ypač aktuali šiuo metu, kai ieškoma problemos sprendimo, reikalingas naujas požiūris ir kvietimas atvirai diskusijai.

- Jūsų darbai labai vitražiškai – juvelyriški. Kas padarė įtaką jūsų stiliui?

- Stilių formavo patys objektai, Londono architektūra, sutikti žmonės. Mano kūriniai tam tikra prasme yra mano atsakas jiems, bendravimas. Visi kūriniai buvo inspiruoti tam tikrų konkrečių žmonių, pastatų, vietų. Tai buvo ir labai intensyvaus Britų kultūros, istorijos, tradicijų studijų metas.

- Jūsų brolis Darijus taip pat menininkas?

- Darijus sėkmingai vadovauja „Darijaus galerijai“, juvelyrikos mokyklai Vilniuje, jau 10 metų moko juvelyrikos. Rugsėjo 25 dieną atšventė Juvelyrikos mokyklos 10-metį. Šiuo metu veikia paroda „VIP ONLY“ su mokinių darbais, kurie dalyvavo tarptautinėse parodose Rusijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje, pelnė žiuri prizus ir apdovanojimus. Eksponuojami darbai yra labai skirtingi, įvairių temų.

Darijus taip pat dirba su užsakovais Londone, kur dažnai ir apsilanko. Šiuo metu bendradarbiauja su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmais, daro autorines Renesanso laikotarpio žiedų kopijas, kurios reikalauja daug darbo ir didelės patirties. Žiedai labai meniški ir techniškai sudėtingi, su emale, brangakmeniais.

Juvelyro Darijaus Gerliko galerija yra įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, šalia Šv. Dvasios bažnyčios. Galerijoje galima sužinoti, kaip laikui bėgant kito brangakmenių formos, jų šlifavimo bei įstatymo būdai, susipažinti su juvelyro darbu, įrankiais ir mokymo procesu – papuošalų modeliavimu iš vaško, paviršiaus apdirbimu, brangiųjų akmenų įstatymu, florentietiškos mokyklos tradicija (Darijus juvelyro profesiją įgijo Italijoje bei trejus metus tobulinosi Leonardo Chilleri dirbtuvėse Florencijoje).

- Internete veikia jūsų galerija, kur galima įsigyti įvairių meno kūrinių „Creative Solutions Art&Design“. Papasakokite apie šią galeriją.

- Galerijoje galima įsigyti visus rodomus meno ir juvelyrikos kūrinius ir galima užsisakyti vienetinius darbus. Su šia galerija mes dalyvaujame vietinėje meno rinkoje taip pat atstovaujame Lietuvai.

Jurgitos Gerlikaitės projektas – Londonas, kokio jūs dar niekada nematėte. Tai – Londono meno serija „The London Art series“ – 20-ies skaitmeninių fotografijų koliažinė kolekcija. Rašytojui Stephen Drabin labai patiko Jurgitos Londono ciklas, savo straipsnyje jis rašo: „Londonas visada buvo prieštaringas ir kerintis miestas – didingas, nuspėjamas ir tuo pačiu novatoriškas bei laukinis. Klasikinis stilius dominuoja daugelyje pastatų bei kontrastuoja su postmoderniu naujųjų statinių stiklo dizainu. Turtinga ir Londono istorija, juk čia aptinkama net Romos imperijos palikimo.

Kolekcijoje daug elementų iš Londono įvairių vietų, istorijos, simbolių. Laukiniškumo bei prašmatnumo samplaika susilieja į jau pažįstamą ir kartu siurrealistinį vaizdą. Žvelgiant į Jurgitos kūrinius, norisi ieškoti prasmės kiekviename sluoksnyje, kuris atrodo lyg ir pažįstamas, bet tuo pačiu ir neužčiuopiamas.

Elementai, susiliejantys į vieną visumą, rodos, yra čia ir dabar, bet tuo pačiu ir tokie, lyg būtų nebe iš šio laiko ir nebe iš šio pasaulio. Juk tai, galų gale, ir yra viena didžiausių ir galingiausių savybių dailėje. Tuo pačiu meno kūriniai visada atspindi menininko asmenybę bei filosofiją. Toks neįprastas dalykų ir stilių derinys Jurgitos Gerlikaitės darbuose atmeta visus bandymus įterpti jos kūrinius į kažkokių žanrų rėmus.“