Mergina, prieš dvejus metus įkūrusi internetinę svetainę Kristina Goes West jau antrą kartą Londono centre atvėrė duris visiems, panorusiems iš arčiau apžiūrėti Baltijos šalių dizainerių drabužius, batus, papuošalus ar rankines.
Pirmosios dienos vakare, po beveik 7-ias valandas trukusio darbo, kruopštaus parinkimo kokius dizainerių kūrinius publikuoti, kokioje šviesoje gražiausiai žibės papuošalai, mergina lengviau atsipučia, pavaišina taure vyno ir sutinka papasakoti apie save daugiau.
Stebint pro šalį skubančius žmones, Kristina su šypsena sutinka kiekvieną, kuris įtariai nužvelgdamas vitrinos langą, užsuka pasidairyti ar tiesiog pasivaišinti vyno taure. Tokių smalsuolių netrūksta - vieni tik žvalgosi, kiti įsigyja apyrankę, o treti išklauso ir asistentės pasakojimą apie suknelės sukūrimo istoriją.
Besišnekučiuojant jaukioje aplinkoje natūraliai kyla klausimas, kaip šovė tokia mintis - Baltijos šalių dizainerius pristatyti kur kas platesnei rinkai, o ypač čia - Londono madų širdyje?
Atsiradimo istoriją Kristina pasakoja visai paprastai, lyg tai būtų įprasta tarp lietuvių: „Kristina Goes West save pristatė 2011-ų metų rudenį. Pati jau gyvenau čia, D. Britanijoje, kuomet ir gimė idėja sukurti internetinį portalą, populiarinantį lietuviškąją madą.
„Antroji Kristina“ (Kristina Lisauskė) prisijungė netrukus po to, kai susipažinome- visai netikėtai geriausių draugų būryje išsišnekėjome apie ateities viziją ir rodės, jog abi kalbame viena kalba. Tad nuo praėjusių metų mes esame dvi Kristinos, kurios eina vakarop (šypsosi). Darbais nesunkiai pasiskirstėme labai natūraliai,- pati parduotuvė, jos plėtra, dizaineriai- yra mano atsakomybė, o mano kolega atsakinga už naujus produktų sukūrimą, jų gamybą“.
Idėja kilo iš meilės madai
Pati idėja, kaip pasakoja Kristina, kilo iš „natūralios traukos mados naujienoms“, nes, kaip pati pasakoja, jau paauglystėje mada domėjosi labiau nei jos bendraamžės. Susiformavęs draugų ratas leido siekti kur kas daugiau, o gyvenime naujovių nebijanti mergina nepabijojo Londone būti pirmąja, kuri pristatys lietuvių dizainerių kūrinius.
„Vieną niūrų vakarą su drauge, tikriausiai gurkšnodamos vyną, šnekučiavomės su mus aplankiusiomis dizainerėmis Dovile Gudauskaite ir Sandra Straukaite. Natūraliai pokalbiuose nuklysdavome į mados tendencijas, idėjas. Tuo metu čia (D.Britanijoje) gyvenau jau 7-erius metus, ir neretai praeiviai ar kolegos žavėdamiesi domėjosi, iš kur pirkau tam tikrus drabužius ar aksesuarus.
Neslėpsiu, kelis kartus kolegoms teko aiškinti ir kur yra tokia Lietuva (šypsosi). Tą lemtingą vakarą, tinkamoje kompanijoje, ir kilo idėja - o kodėl gi nepabandžius pažįstamų dizainerių kūrinius pristatyti čia?
Sandra, galima sakyti, ir buvo pirmoji iniciatorė, palaikiusi tokią idėją. Vėliau viskas ėmė klostytis labai natūraliai“.
Dabar merginų sukauptoje kolekcijoje - 18-kos dizainerių darbai, tarp kurių vis tik daugiausiai lietuvių, penki latviai ir vienas estas. Mergina džiaugiasi, nes pradžia išties nebuvo lengva. Rodos, tokia mergina turėtų būti itin garbinama tarp lietuvių, negalinčių, tačiau siekiančių savo kūrinius „išvežti į platesnius vandenis“. Tačiau Kristina sako, kad neretai tenka nusivilti - lietuviai nori visko, čia ir greitai.
„Kartais liūdina sukurtas stereotipas, kad madų sostinėje Londone visi aptekę pinigais, ir naujus produktus akimirksniu graibsto iš parduotuvių vitrinų. Būna akimirkų, kuomet išties sunku, bet tokiais vakarais, kaip šiandien, patikiu stebuklu - patį pirmąjį vakarą nustebino į parduotuvę užsukęs Latvijos ambasados darbuotojas, kuris itin domėjosi mūsų verslu. Pažadėjo, kad kontaktais ir informacija būtinai pasidalins su verslo asociacijomis. Toks trumpas pokalbis buvo neapsakomai malonus, nors ir labai nustebinęs. Nepakartojamas jausmas, kai tokio susidomėjimo sulauki iš kitataučių“, - sako ji.
Kristina didžiuojasi, jog parduotuvėje ji siūlo tik unikalius ir kokybiškus kūrinius. Neretai ir pati dėvi dizainerių kurtus drabužius, ir kaip pati juokauja „tenka pabūti vaikščiojančia pakaba“. Mergina pasakoja, kad buvo tokių, kurie norėjo, jog Kristina Goes West parduotų ir jų kūrinius, tačiau taisyklė griežta- dizaineris turi būti genetiškai susijęs su Lietuva ar kitomis Baltijos šalimis: „Kelioms kompanijoms, net iš Kinijos, teko sakyti griežtą ne!“ (šypsosi).
Visada besidominti mados tendencijomis, Kristina anksčiau ir pati į rankas paimdavo adatą su siūlu. Kaip pati pasakoja, jau paauglystėje svajojo tapti dizainere. Tačiau pasirinkusi su tuo nieko bendro neturinčias politikos studijos, ir Lietuvoje, ir Londone vėliau „duoną užsidirbdavo“ dirbdama marketingo srityje.
Kaip dabar pasakoja Kristina, slapčia pavydėjo laisvai samdomiems darbuotojams. Ne itin mylimas, o kartu ir alinantis, stresą keliantis darbas, vertė siekti daugiau. Mergina dar dabar netveria džiaugsmu, kad ištarė „ne“ ir pasikeitusios gyvenimo aplinkybės ir darbo pobūdis, gyvenimą Londone nudažė kur kas gražesnėmis spalvomis. Šiuo metu Kristinos kasdienybėje daugiausiai dėmesio reikalauja mados verslas, tačiau tai puikiai pavyksta suderinti su laisvai samdomos reklamos srities specialistės darbu.
Dabar, nepraėjus nei dviems metams, abi Kristinos gali pasigirti dar vienos brandintos idėjos rezultatu: „Taip dirbdamos išvien šiandien su Kristina jau galime pasigirti savo pirmąja rankine! Tai bus pirmasis mūsų abiejų produktas, turintis mūsų dizainą ir logo. Į pirmąjį kūrinį norėjosi sudėti atsakingiausiai rinktas detales, pateikti jį kuo tobuliau, tad natūraliai šiek tiek uždelsėme pristatyti jį pavasario kolekcijos pradžioje. Esame labai juo patenkintos, ir tai tik visko pradžia“, - šypsosi Kristina.
Ištiesė pagalbos ranką
Londone jau antrą kartą atidaroma Kristina Goes West parduotuvė prisiglaudė po Pop Up Britain stogu - organizacija, skatindama jaunų, pradedančių verslininkų idėjas, teikia nuolaidas jau įsteigtų parduotuvių nuomai. Kompanija įsteigusi keletą parduotuvių D. Britanijos prabangiausių rajonų gatvėse (angl. High Street), kuriose atrinktiems kandidatams dviems savaitėms suteikiamos patalpos populiarinti savo produktus.
Kol Kristina pasakoja apie Pop Up Britain pagalbą, įsiterpia jos sužadėtinis Luke, - pasakodamas, kaip pats stebėjo britų požiūrį į lietuvius ir kaip stipriai jis pasikeitęs dabar. Vyras neslepia, kad buvo smagu, kai pamažu „sugriovėme jų nuomonę, kad lietuviai atvyksta ne tik dirbti statybose, ar garsėti žiauriai nusikaltimais“.
„Jie negali atsistebėti, kokie talentingi ir kūrybingi yra rytų europiečiai, ir vis dažniau natūraliai įtraukia juos į savo aplinką,- nebėra sienų, barjerų, visi priimami už tai, kuo jie yra, o ne iš kur kilę“, - sako jis.
Vos pasitaikius progai pakalbinti Kristiną ir Luke kitomis temomis, neretai nukrypstama į jų planus vestuvėms, kurios vyks kitų metų rugpjūtį. Luke šypsodamasis skuba pažymėti, jog „vestuvės būtinai vyks Lietuvoje ir būtinai atvyks visi jo giminaičiai ir draugai iš Prancūzijos“.
Šešerius metus kartu praleidusios poros akys, rodos, dar labiau sužibsi paklausus apie pasirinktą vietą ar suknelę, tačiau Kristina sako, jog tokiai ypatingai dienai suknelės dar neieškojusi, nors modelį mintyse jau senai įsivaizduoja - „tad belieka atrasti dizainerį, kuris įgyvendins šią svajonę!”
Viso vakaro metu Kristinos sužadėtinis rūpinasi kūriniais, aplinka, neretai pakalbina besidominčius klientus, kartais net bandydamas pakartoti lietuviškus žodžius. Kristina pasakoja, kad rašyti mėgstantis sužadėtinis neretai padeda, kai pritrūksta įkvėpimo, ar tiesiog laiko. Luke tuo tarpu juokauja, kad kartais tenka paminti vyrišką savo būdą atrašinėjant Kristinos laiškus ir apsimetant pačia autore parodyti visas sukauptas žinias apie dizainerių kūrinius. Stebint porą, rodos, jog jie partneriai ne tik gyvenime, bet ir sparčiai besivystančiame mados industrijos versle.
Kristina džiaugiasi, jog žmonės noriai domisi iš kur atkeliavo suknelė, ar kaip buvo siuvama rankinė.
„Kiekvieną kūrinį atrenkame itin kruopščiai. Mums rūpi ne tik, ar jis bus populiarus, noriu išgirsti visą jo istoriją, idėją bei atlikimo būdą. Širdį paglosto, kai galiu visą tai perteikti ir susidomėjusiam pirkėjui. Tai nenutrūkstamas darbas, nuolat populiarinant Lietuvos vardą, pabrėžiant lietuvišką kokybę, dizainerių kruopštumą, išskirtinumą ir atsakingumą. Teko apsiginkluoti geležine kantrybe, aukščiau kilstelėti galvą ir nei sekundei nesuabejoti šio verslo išskirtinumu“. Kristina neslepia, jog dažnai teko keisti sukurtus mitus apie tolimas Baltijos šalis, - kad mes negyvename civilizacijos užmirštame krašte, nedėvime masiškai gaminamų vienodų drabužių.
Tai buvo ir vis dar yra didžiausias iššūkis. Tačiau vis lengviau galime atsipūsti, nes pristatomi dizainerių kūriniai tiesiog kalba patys už save- kokybė vis labiau vertinama.
„Neretai tenka stebėti nustebusius klientus, kai papasakojama drabužio, rankinės ar papuošalo istorija, ir dažnas nustemba, kad tai rankų darbas. Smagu griauti mitą, jog naudojame unikalias technologijas, kad tai ne masinė gamyba, o darbščių rankų kūriniai. Tas paskutinis prisilietimas prie drabužio, kai siuvama „made in Lithuania“ etiketė, taip maloniai paglosto širdį“, - nuoširdžiai šypsosi mergina.
Šiltą ir jaukų vakarą nepastebimai greit prabėgo pokalbis su Kristina bei jos sužadėtiniu. Jaukus parduotuvės kampelis vos įžengus prikausto nuolat skubančių londoniečių žvilgsnį. Kiekvieną įžengusį smalsuolį Kristina sutinka šilta šypsena ir nevengia papasakoti istoriją apie bet kurį dizainerių kūrinį. Galbūt būtent to ir trūksta žmonėms, nuolat skubantiems Londono high street gatvėmis ir ieškantiems visame pasaulyje išgarsintų dizainerių drabužių, o vėliau galop niekuo nesiskiriančių nuo „pagaminta Kinijoje“ įsigyto turguje?
Tokių, kaip Kristina,- vienetai, siūlančių mados gerbėjams kokybę ir išskirtinumą. Mergina, nepabūgusi šalia garsiausių pasaulio dizainerių vitrinų, pakabinti ir lietuvių dizainerių sukneles, praėjus dviems savaitėms, parduotuvės duris užveria tik laikinai.
