2011 m. pasklido žinia, kad mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotas karves, kurios duoda motinos pieną. Jo sudėtis labai panaši į moterų pieną, kuris stiprina mažylio imunitetą bei nervų sistemą. Tikimasi, kad jis atsidurs prekybos centrų lentynose ir taps išsigelbėjimu motinoms, negalinčioms žindyti atžalų.
2011 m. lapkritį Kinijos mokslininkams pavyko sukurti ryžius, kurių sudėtyje yra organizmui itin svarbaus proteino albumino. Iki šiol ši medžiaga buvo išgaunama iš kraujo plazmos. Tikimasi, kad ateityje nereikės kraujo donorystės, nes ją pakeis genetiškai modifikuoti ryžiai. Manoma, kad pavyks šiuos augalus priversti gaminti ir kitas žmogui naudingas medžiagas, pavyzdžiui, hemoglobiną, insuliną ir kt.
Vajomingo universiteto mokslininkai sukūrė naują gyvūną, kurį būtų galima vadinti ožkos ir voro hibridu. Iš tiesų tai įprastai atrodanti genetiškai pakeista ožka, kurios piene yra didelis kiekis šilko baltymų. Norint to pasiekti, į gyvūno genomą buvo įtrauktas voro genas. Šilko baltymas naudingas atkuriant akių ir veido formas.
Tikriausiai dauguma yra girdėję apie „Mirties angelu“ vadinamą nacių gydytoją J. Mengele. Jis Aušvico koncentracijos stovykloje atliko genetinius bandymus, nes siekė sukurti tobulą arijų rasę. Kai 1945 m. sovietų armija užėmė stovyklą, J. Mengele pabėgo į Braziliją, kur toliau tęsė šiurpius eksperimentus.
Sakoma, kad būtent dėl jo bandymų iki šiol Kandido Godoi mieste gimsta neįtikėtinai daug dvynių. Jų susilaukia viena iš penkių gimdyvių. Dažniausiai mažyliai būna šviesiaplaukiai žydraakiai, kas visiškai nebūdinga tam kraštui.
ĮDOMU
DNR struktūra atrasta 1953 m.
Apie 70 % žemaūgių turi geną, lemiantį žemesnį intelektą.
99,9 % žmonių DNR yra identiška, todėl vieni nuo kitų skiriamės tik 0,1 %. Tačiau būtent ši maža dalis lemia skirtingą išvaizdą, paveldimas ligas, talentus ir kt.
Ankstyvas vyrų plikimas gali būti paveldimas. Jį lemiančius genus gali perduoti abu gimdytojai.
Paveldima ne tik išvaizda, bet ir mimikos. Mokslininkai pastebėjo, kad šeimos nariams būdingos panašios veido išraiškos. Tai būdinga ir akliems šeimos nariams.
Anot Kembridžo universiteto mokslininkų, kiekvieno žmogaus genuose yra apie 60 mutacijų. Tai reiškia, kad gimęs vaikas į šį pasaulį atsineša ką nors tokio, ko neturėjo nė vienas tėvų.
Apie 98 % žmogaus DNR sutampa su šimpanzės, o 40–50 % – su salotos.
Žmogus turi uodegos geną, tik jis nėra aktyvus.
Manoma, kad kol kas yra atrasta tik pusė žmogaus genų.
