- Kunigas ar tikintis žmogus, kai nežino, ką daryti, prašo Dievo atsakymo. Jūs turbūt taip pat prašote atsakymo. Kaip Dievas jums jį atsiunčia?
- Prieš kiekvieną svarbesnį gyvenimo įvykį kiekvienas krikščionis tikriausiai meldžiasi. Žinoma, Dievas neapsireiškė, neatėjo, jokio angelo neatsiuntė, kad pasakytų – stok į seminariją. To nebuvo, bet buvo situacijos, kai daliniesi su draugais ar kunigais. Kaip suprasti, kuo tu esi? Dažniausiai reikia kitų pritarimo, tokio patvirtinimo – tai yra artimieji, kunigai, sesės, šiaip žmonės, kurie pasako, kad tu turi kažką tokio – troškimą, meilę kitiems. (...) Tai matosi, kada žmogus yra laimingas, ką darydamas, su kuo būdamas yra laimingas.
- Tikintieji sako, kad Dievas siunčia ženklus, bet kartais sunku atskirti, kur yra ženklas, o kur išbandymas. Pavyzdžiui, jaunuolis nori stoti į mediciną, bet iš pirmo karto neįstoja. Tai ar čia ženklas, kad jam nereikia stoti į mediciną, ar išbandymas?
- Jeigu jis tą norą turi, tai jis turi į jį atsiliepti. Gali būti išbandymas, kai yra kliūčių, o kartais noras nesutampa su tomis dovanomis, kurias aš turiu. Kartais būna talentingas muzikantas, menininkas, kuris nori būti teisininku ar gydytoju, nors tam visiškai neturi gabumų.
Kaip atpažinti, kad esi kviečiams būti tuo arba tuo? Turi turėti ir norą, ir dovaną tai daryti, turi mokėti tai daryti. Ne dėl to, kad tai prestižinis darbas, o dėl to, kad man išeina ir tai patinka daryti. Jeigu aš stoju ir man neišeina įstoti todėl, kad nesugebu, tai gal mano pašaukimas yra kitoks ir aš jo dar neatradau?
- Pakalbėkime apie išpažintį. Per ją žmonės visą savo purvą palieka jums. Turėtų būti psichologiškai labai sunku to klausytis, ar taip nėra?
- Taip, žmonės ateina su nuodėmėmis, sunkumais. Kartais gali atrodyti, kad esi visų tų bėdų prislėgtas, bet žiūrint į žmogų kiekvienas kunigas nori padėti. Jis neprivalo užsikrauti tomis visomis bėdomis, bet yra tam tikra pagalba.
Kartais žmogus išsikalbėjęs pats atranda tam tikrų sprendimų, o kunigas juk nėra, kad atleidžia nuodėmes ar duoda kažkokį receptą, atsakymą. Jis yra tarpininkas tarp žmogaus ir Dievo.
Kai žmogus ateina, išsipasakoja, ir kunigas vieną kitą žodį pasako ir nepagalvoja, kad tas paprastas žodis gali būti toks svarbus to žmogaus gyvenime. Čia ir yra tas slėpinys, kad Dievas žmogui kalba. Kartais kunigas nieko nepasako, tik išklauso tas bėdas, o žmogus pats randa atsakymą, pajaučia išgydymą.
- Kaip manote, koks žmogus yra geras, koks blogas? O gal visi žmonės geri, tiesiog darbai būna blogi?
- Visi žmonės gyvenime įvairiais būdais siekia laimės. Tam, kad patirtume laimę, kartais galime siekti jos pasinaudojant kitais ar kitus įžeidžiant. Tai jis siekia laimės, tik ne visada priemonės yra geros.
- Tai ar yra geri ir blogi žmonės?
- Kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, dėl to jis yra geras, būtent dėl to laimės troškimo. Tik ne kiekvienas moka ar žino, kaip reikia pasielgti tam tikroje situacijoje ir kaip tą laimę pasiekti.
- Ką patartumėte žmogui, kuris nežino, ko nori iš gyvenimo?
- Ieškoti tos laimės, atsiliepti į tam tikrus iššūkius, kas jam yra siūloma. Drąsos priimti tai, ką siūlo gyvenimas. Aš manau, kad būtinai atsiliepiant į situacijas, įvykius, žmogus atras, ko jis nori ir kas jam patinka, tik jis dar to nežino.
Tad drąsiai sakykite „taip“ artimiesiems, draugams, kurie kažką siūlo, nes jeigu siūlo, tai reiškiasi, kad mato, kad tu gali tą realizuoti. Turime ženklų, turime draugų, aplinką, kuri mus supa ir tikrai duoda daug įvairių nuostabių dalykų, bet duoda ir išbandymų.
Visą laidos „Jaunas ir talentingas“ įrašą klausykite čia.
