Ji - Jurgita Jurkutė

 (78)
Jurgita Jurkutė
© "Express Mada" (D.Tarėlos nuotr.)

Grožis puikiai dera su nuoširdumu. Akimirksniu sužavi šiltas tonas, o kelios ištartos frazės įtikina, kad mergina verta Baltosios gulbės epiteto. Ne veltui JI – grožio karalienė, sužavėjusi visus savo paprastumu.

JI laiminga, nes gyvenime stengiasi išnaudoti kiekvieną akimirką. JI stipri, nes siekia savo užsibrėžtų tikslų. JI svajotoja, o juk tų, kurie svajoja ir tiki, svajonės išsipildo... JI stilinga ir labiausiai už viską vertina žmogiškumą. JI – tai Jurgita Jurkutė - žinomas modelis ir „Mis Lietuva 2007”.

- Jurgita, atrodai labai natūraliai. Ar visuomet tau reikia tiek nedaug makiažo?

Nemėgstu ryškiai dažytis, todėl kasdien užtenka tik blakstienų tušo, veido skaistalų ir blizgesio. Dabar stengiuosi visiškai apsieiti be pudros, nes tiesiog gaila veido odos. Namie guli net trys nenaudojami pudros buteliukai. Nors šiaip jau kosmetikai tikrai skiriu nemažai dėmesio, kartais prisiperku įvairių spalvų šešėlių, kurių galbūt niekada ir nepanaudosiu.

Pastebėjau ir tai, kad dabar dažausi kur kas mažiau nei anksčiau. Seniau eidama į vakarėlius prie veidrodžio užtrukdavau gerokai ilgiau. Dabar, kai einu į klubą šokti, žinau, kad sušilsiu, o pudra užteptas veidas nekvėpuoja, todėl saugodama odą stengiuosi kuo mažiau ją varginti.

- Kaip manai, ar „Mis Lietuva“ titulas Tave įpareigoja visuomet nepriekaištingai atrodyti?

Vis dėlto šiek tiek įpareigoja, nes juk tai ne šiaip koks titulas, o „Mis Lietuva“. Vadinasi, mane išrinko kaip gražiausią, todėl ir turiu pateisinti šį man suteiktą titulą. Privalau būti tarsi pavyzdys kitoms merginoms ir moterims, todėl turiu visada gerai atrodyti.

Bet, aišku, juk ir man būna dienų, kuomet visiškai nenoriu imtis grožio priemonių, kuomet kankina bloga nuotaika ar būnu suirzusi – visa tai normalu ir žmogiška. Bet kai girdžiu kitus sakant, jog juos vargina dėmesys, galiu drąsiai teigti, kad manęs tokios problemos nekamuoja. Jeigu jau dėmesys iš tikro erzina, neverta brautis ten, kur jo neišvengsi. Man tai visiškai nekliudo, nes nuo vaikystės esu pripratusi prie scenos ir dėmesio.

- Ar domiesi Lietuvos ir užsienio drabužių dizainerių darbais ir naujomis kolekcijomis?

Tikrai negalėčiau pasakyti, kad labai domėčiausi lietuvių ar užsienio žinomų dizainerių darbais. Aišku, man patinka pavartyti madų žurnalus, pasisemti originalių idėjų, bet perku tik tai, kas man pačiai patinka, visiškai nepaisydama, ar tas rūbas madingas šį sezoną, ar ne. Juk kartais daiktas, kuris yra pats madingiausias, gali visiškai netikti – štai kodėl, mano nuomone, gatvėse tiek daug neskoningų žmonių. Niekaip nesuprantu tų, kurie perka rūbą tik todėl, kad jis tuo metu yra „in fashion“.

Aš visada žiūriu, kad drabužis man tiktų. Geriau nusiperku paprastesnį rūbą negu vardinį, bet žinau, kad jis man tinka ir patinka ir visada galiu kažką naujo apsivilkti. Nereikia su ta pačia suknele visur vaikščioti.

- Negi dirbdama užsienyje modeliu ir dabar nuvykusi į vieną ar kitą šalį neužsuki į garsiųjų dizainerių parduotuves?

Man tai nėra svarbu ir visiškai to nesureikšminu, nes nematau prasmės pirkti daiktų, kurie kainuoja žvėriškus pinigus. Kartą nusipirkau firminę „Gucci“ rankinę ir piniginę, bet tada taip norėjau. Paskui, tiesą sakant, net šiek tiek gailėjausi. Juk net tūkstančius kainuojantys daiktai susidėvi.

Nesu priklausoma nuo etikečių ir nemanau, kad tai pasako daugiau negu sugebėjimas bendrauti su žmonėmis, negu mokėjimas vienaip ar kitaip elgtis tam tikrose situacijose. Juk žmogus puošia rūbą, o ne atvirkščiai. Mada – tik laikinas dalykas. Vieną dieną daiktas madingas, kitą – jau ne.

- Kaip įvardintum savo stilių? Koks jis?

Taikliausiai būtų pasakyti, jog mano stilius toks jaunatviškai moteriškas. Jis nėra ekstravagantiškas ar iššaukiantis, bet kartu su elegancijos prieskoniu, kartais šiek tiek sportinis. Kaip apsirengsiu, dažnai priklauso nuo nuotaikos. Man apskritai daugelis dalykų priklauso nuo nuotaikos – netgi spalvos.

Labai mėgstu šviesius rūbus – tuomet, atrodo, ir veidas tarsi šviečia kitaip nei dėvint niūresnių spalvų drabužius. Vis dėlto balta ir juoda spalvos man labiausiai patinka, tai – klasika. Tačiau mano spintoje galima rasti įvairiausių spalvų drabužių ir visokių stiliaus detalių.

- Dauguma moterų ir merginų turi silpnybę gražiems daiktams. Kas tau susuka galvą ir kam negali atsispirti?

Tiesa. Aš tiesiog dievinu batus, šią vasarą jų tiek prisipirkau, kad jau net nebetelpa į lentyną. Stovi sustatytos šešios dėžės (juokiasi – aut. past.). Taip pat labai sunku atsispirti auskarams ir kvepalams. Pastaruoju metu kvepalų pamažinau, nes jau pačiai nusibodo toks žaidimas su daiktais, kai kvepalų buteliuko spalvas pradėjau derinti prie drabužių spalvos. Gal taip yra dėl to, kad vis neatrandu to savo vienintelio kvapo!?

- Ar turi kokią vieną dominuojančią stiliaus detalę?

Labai patinka kaspinėliai. Net mano piniginė yra su kaspinėliu, jų turi būti net ir ant batelių – man tai labai moteriška ir subtilu. Tiesa, niekur negaliu išeiti be rankinės, atrodo, tiesiog privaloma ją turėti. Nesvarbu, eitum į miestą, klubą ar vakarėlį. Neįsivaizduoju, kaip merginos gali ateiti į klubą kažkur įsikišusios lūpų blizgesį ir kitas moteriškas smulkmenas. Man taip nepriimtina.

- Grožio salono paslaugos Tau priimtinos? Ar dažnai užsuki pasilepinti grožio procedūromis?

Anksčiau eidavau veido valymo procedūroms, bet man labai skauda, todėl stengiuosi veido odą prisižiūrėti pati. Antakius patikiu kosmetologei, bet makiažo imuos savarankiškai ir plaukus susitvarkau pati, kad ir kur ruoščiausi eiti, nes žinau, ko man reikia ir kas man tinka. Plaukus kerpa mano kirpėja Mažeikiuose, nes žinau, kad ji nukirps taip, kaip aš noriu, todėl bijau ir nesiryžtu eksperimentuoti su kitais kirpėjais.

Tiesiog esu tokia: jeigu prie kažko priprantu, labai sunku nutolti ar keisti. Plaukų niekada gyvenime nesu dažiusi – juos labai vertinu ir saugau. Daug kas stebisi kaip tiek metų dirbdama modeliu, niekada nebuvau pakeitusi natūralios savo plaukų spalvos. Jei ir norėdavau pasikeisti, tuomet kirpdavau, bet nedažydavau. Kartais net susimąstau: jeigu kada pasiūlytų darbą ir didžiulius pinigus už tai, kad pakeisčiau plaukų spalvą, turbūt dar gerai pagalvočiau, ar verta tai daryti.

- Kas Tau dar teikia didelį malonumą?

Beprotiškai mėgstu šokti salsą. Tiesiog šoku ir kaifuoju. Labai seniai patiko Lotynų Amerikos šokiai, susipažinau su žmonėmis, kurie šoka, jie pamokė ir aš užsidegiau noru šokti. Dabar su draugais susirenkame viename Vilniaus klube ir visi poromis šokame. Bet šokame taip, kad net vyno nereikia, nes nėra kada gerti (juokiasi – aut. past.).

Beje, mano visas draugų būrys yra patys artimiausi žmonės – pusbroliai ir pusseserės. Iš mūsų kiti net juokiasi, kad visur, kur tik einame – broliai, seserys, pusbroliai ir pusseserės. Tarp mūsų labai stiprus ryšys nuo vaikystės, jie – patys geriausi mano draugai.

Kiti galėtų pasakyti, kad esu egoistė, nes esu žmogus, kuris stengiasi daryti tai, kas teikia malonumą. Bet tai darau tik dėl to, kad noriu būti laiminga. Aš nemėgstu sportuoti, bet mielai šoku, todėl nereikia plušėti treniruoklių salėje, o šokis tampa geriausiu sportu.

- Modelio darbas iš esmės Tau atvėrė kelią į platesnius vandenis ir padėjo tapti tuo, kuo dabar esi. Ar tapti modeliu buvo tavo svajonė?

Ne, tai tikrai nebuvo mano tikslas, tik atsitiktinumas. Bet labai džiaugiuosi, nes teko daug keliauti, pamatyti pasaulį iš arčiau, galų gale – subrendau kaip asmenybė. Tos kelionės ir sutikti žmonės man padėjo tapti savarankiška, geriau išmokau anglų kalbos. Pabendravusi su žmonėmis iš viso pasaulio savaime tampau tolerantiškesnė, lankstesnė, pasikeitė požiūris į daugelį dalykų. Tačiau nors ir turiu galimybių dirbti užsienyje, noriu likti Lietuvoje. Galiu ir čia daugybę dalykų daryti gerai, tad kodėl turėčiau išvažiuoti iš Lietuvos? Juk ir taip tiek daug žmonių išvažiuoja. Aš už tai, kad žmonės save atrastų savo šalyje – Lietuvoje.

- Ar galėtum save pavadinti svajotoja?

Apskritai visada svajoju ir svajoju, gyvenu svajonėmis ir tos svajonės išsipildo. Gal dėl to, kad tikiu, jog gyvenime nėra nieko nepasiekiamo?

- Kaip manai, ar žmogaus išorė gali būti labai apgaulinga?

Labiausiai už viską vertinu žmogaus nuoširdumą ir paprastumą. Rūbas žmogui nesuteiks daugiau žavesio, nepridės proto, nei daugiau pinigų į kišenę, nuo to jis juk netaps geresnis. Tai, kad mėgstu pasipuošti, gerai ar stilingai atrodyti, yra viso labo tik išorė – toks mano pasirinkimas. Be abejo, išorė ir pirmasis įspūdis dažnai mus apgauna.

- Dalyvavai fotosesijoje su visame pasaulyje garsiu sportininku Dainiumi Zubrumi. Kokie įspūdžiai iš fotosesijos?

Buvo smagu dirbti. Iš tiesų Dainius gyvenime yra daug pasiekęs ir daugybė moterų turbūt dėl jo dėmesio alpsta ir Lietuvoje, ir užsienyje, galiu pasakyti, kad jis labai paprastas ir visiškai nesusireikšminęs vyras. Išduosiu mažą paslaptį: jis man pasirodė netgi nedrąsus.

Žurnale "Express Mada" skaitykite:

666-ios rudens/žiemos nuodėmės;

Tamsiai mėlyna nuo sniego (LANVIN mados namai);

Valanda su Dainiumi Zubrumi;

Ne tik velnias dėvi PRADA.

 
78
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Istorijos

I. Valinskienė: didžiausias mano įgyvendintas tikslas – protingi vaikai (54)

2014 spalio mėn. 24 d. 10:21
Aktyvi visuomenės ir pramogų pasaulio veikėja, Inga Valinskienė, neseniai sublizgėjo naujame amplua – spalio 26 d. londoniečiams pristatomame spektaklyje „Bus sunku…“. Daug interviu nedalijanti Lietuvos garsenybė „Info ekspresui“ atvirai papasakojo apie savo norus, pasiekimus ir dailios figūros paslaptis.

3 tūkst. Lt Tailande uždirbantis alytiškis: galiu normaliai išgyventi (22)

2014 spalio mėn. 23 d. 11:06
38-erių aly­tiš­kis Vil­man­tas Ki­lins­kas yra re­tas sve­čias pas tė­vus nuo pat vi­du­ri­nės mo­kyk­los bai­gi­mo. Jau­nas vy­ras Lie­tu­vo­je bai­gė moks­lus, bet po jų sa­vo at­ei­tį sie­jo tik su už­sie­niu. Ne vien dėl di­des­nio at­ly­gi­ni­mo. „Man no­rė­jo­si gy­ven­ti di­de­lia­me mies­te. Pa­tin­ka šur­mu­lys, žmo­nių mi­nios ir kar­tu ga­li iš­lik­ti in­di­vi­du­a­lus, kur­tis ne­pri­klau­so­mą gy­ve­ni­mą“, – sa­ko Vil­man­tas.

Knygoje „Kelionė su Oskaru Koršunovu“ – režisieriaus kuriamas teatro pasaulis iš arti (1)

2014 spalio mėn. 22 d. 16:42
Kas vyksta scenoje, paskutinį kartą nusileidus uždangai ir įsijungus šviesoms? Kaip vyksta spektaklių kūrimas? Kaip režisieriui gimsta mintys, personažai, mizanscenos? Atsakymus į daugeliui teatro žiūrovų rūpimus klausimus knygos „Kelionė su Oskaru Koršunovu“ puslapiuose pateikia rašytoja Dovilė Zelčiūtė. Šią savaitę visi norintys galės ne tik susipažinti su leidyklos „Alma litera“ išleista knyga, bet ir susitikti su knygos autore bei pačiu režisieriumi knygos pristatyme.

Dainininkas E. Chrebtovas: galiu pasidžiaugti, kad numečiau nemažai kilogramų (14)

2014 spalio mėn. 21 d. 14:01
Eugenijus Chrebtovas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
32-ejų dainininkas Eugenijus Chrebtovas – jaunosios kartos operos solistas, dar žinomas kaip vaikinų trijulės „el Fuego“ narys, - po repeticijų skuba į bokso treniruotes. Pasirodo, boksavimasis dar ir kaip praverčia dainininko kelyje...

J. Melnikas. Moters siela – bedugnė, kuri mane traukia (3)

2014 spalio mėn. 20 d. 15:59
Jaroslavas Melnikas – rašytojas, kurio trumpoji proza išversta į daugiau negu dešimtį kalbų ir įtraukta į užsienyje išleistas lietuvių literatūros antologijas, rašydamas knygas gilinasi į žmogaus sielos bei laisvės gelmes. Būtent už tokį gilinimąsi jo distopinis romanas „Maša, arba Postfašizmas“ nominuotas šiemetiniuose „Metų knygos“ rinkimuose Suaugusiųjų kategorijos penketuke. „Sklandus, griežtas ir žiaurus pasakojimas preciziškai tiksliai apnuogina juodžiausius žmogaus sielos užkaborius“, - rašo „Metų knygos“ ekspertų komisija.