Ieškantiems neįprastos profesijos – ledų gamybos studijos Italijoje

Italija nuo seno garsėja kaip skaniausių ledų gamintoja. Vargu ar kas nors dar yra negirdėjęs itališko žodžio „gelato“. Bolonijos universitete galima studijuoti ledų gamybos specialybę.
© Shutterstock nuotr.

Taip pat mieste veikia „Carpigiani Gelato“ universitetas. Mokytis gaminti ledus į Boloniją plūsta studentai iš viso pasaulio. Kai kurie, baigę šiuos mokslus, tampa tikrais meistrais.

Ledai – lygiai toks pats itališkas patiekalas kaip pica ar spagečiai. Šiaurės Italijoje esančiame Bolonijos mieste kai kurios ledų parduotuvės veikia net žiemą. Pasiūla tiesiog pritaikoma prie vėsesnių orų.

Ledai čia gaminami iš tų vaisių, kurių galima gauti ir rudenį, ir žiemą.

„Šiuo metu siūlome granatmedžio vaisių, kurių sezonas prasideda rudenį, obuolių ir net viskio skonio ledų. Kai šalta, alkoholio turintys ledai sušildo“, – ledų rūšis vardija ledainės savininkas Lorenzo Bettini.

Bolonijoje galima nusipirkti ir meniškai dekoruotų ledų tortų. Miestas garsėja meistriškai pagamintais ledais ir jų gaminiais.

Netoli esantis „Carpigiani Gelato“ universitetas siūlo įvairius mokymus, kaip pagaminti aukščiausios klasės ledus. Studentai čia suvažiuoja iš viso pasaulio. Vieno iš seminarų tema – smulkūs konditerijos gaminiai. Pieniški ledai padengiami karštu šokoladu ir skaldytais lazdyno riešutais.

Karščiausia naujiena – ledų kanelės. Kepti pyragėliai pripildomi pieniškų ledų ir vadinami „fior di latte“. Iš Vokietijos atvykusiam studentui Stefanui Hanaueriui tai yra tikras atradimas.

„Gali tokius pardavinėti kaip šaldytus pyragaičius“, – sako studentas.

Kitoje universiteto laboratorijoje ledų meistras Christianas Bonfilglioli ką tik pagamino braškių skonio ledų. Visa gudrybė ta, kad reikia pakankamai cukraus ir poros papildomų ingredientų, kad atsiskleistų tikrasis braškių skonis.

Universiteto muziejuje pasakojama visa ledų gamybos istorija. Daugiau nei prieš 2 tūkst. metų Egipte buvo pradėti gaminti ledai iš vaisių sulčių. Arabai šią technologiją atvežė į Siciliją.

„Rašytiniuose šaltiniuose ledai pirmą kartą paminėti Florencijoje antroje XVI a. pusėje. XVIII a. pabaigoje daugybė italų emigravo į kitas Europos šalis ir ten paskleidė „gelato“ kultūrą. Visuose didžiuosiuose Europos miestuose ledus jie pardavinėdavo iš specialių vežimėlių“, – pasakoja „Carpigiani“ muziejaus direktorė Catherina Ghelfi.

Iš pradžių ledai būdavo patiekiami dailiose stiklo taurėse. Praktiški kartoniniai puodeliai ir valgomi vafliai atsirado tik XX a. Aštuntame dešimtmetyje ledai būdavo patiekiami ir metaliniuose indeliuose.

Visada paklausūs ledai ant pagaliuko. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tokius ledus pagaminti gana sudėtinga. Vaniliniai ledai atšaldomi iki 35 laipsnių šalčio, o šokoladas pakaitinamas iki 35 laipsnių. Tik taip du skirtingi sluoksniai gerai sulimpa.

„Kad tokius ledus būtų galima patiekti, reikia bent valandą palaukti. Ledai ant pagaliuko paprastai patiekiami atšaldyti iki 18 laipsnių“, – sako ledų meistras Ch. Bonfilglioli.

Gamindamas ledų tortą Ch. Bonfilglioli grietinėlę maišo su šokoladiniais ledais. Ledų masėje padaro ertmę ir užpildo ją aviečių įdaru. Ant viršaus dedamas plonas biskvitas ir viskas keliauja į šaldiklį. Italai ledų tortais mėgsta vaišintis per gimtadienius ar vestuves, todėl jų puošyba labai svarbi.

Ledų universitetas siūlo įvairiausius kursus ir visuomet ką nors naujo sugalvoja. Pavyzdžiui, šiuo metu itin populiarūs daržovių skonio ledai. Šiuo metu universitete galima paragauti burokų skonio ledų. Jie švieži, sveiki ir, kaip dabar ypač madinga, nėra saldūs.

„Turim, pavyzdžiui, parmezano ledų. Kartais pagaminame net krevečių ar aitriaisiais pipiriukais pagardintų pomidorų skonio ledų. Štai kodėl ledų pasaulis toks įdomus“, – aiškina „Caprigiani Gelato“ universiteto vadovas Kaori Ito.

Ledai atsirado kaip saldus vasaros desertas, o dabar jie bando prasibrauti į pikantiškos aukštosios virtuvės pasaulį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Stelmužės ąžuolas pateko tarp 13 gražiausių Europos medžių (5)

Europos Parlamente šią savaitę vyko kasmetiniais tapę Europos medžio apdovanojimai, rašoma pranešime spaudai. Už patikusį Europos medį buvo galima balsuoti visą vasario mėnesį, o konkurse pirmą kartą dalyvavo 13-ą vietą užėmęs ir Lietuvos Stelmužės ąžuolas.

Arūnas Sakalauskas: esame priklausomi vienas nuo kito (15)

Jis dėkoja jai už milžinišką kantrybę, ji jam – už pasaulių susidūrimą. Balandžio mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidai aktoriai Jolanta Dapkūnaitė (51 m.) ir Arūnas Sakalauskas (55 m.) per 25-erius bendro gyvenimo metus patyrė rojaus, pragaro ir skaistyklos būsenų – visa, kuo apdovanoja ir baudžia meilė. „Per tiek metų atsirado priklausomybė – viena nepavojingiausių“, – sako A. Sakalauskas žurnalistei Virginijai Majorovienei.

Renginių vedėjas papasakojo, kaip linksminasi lietuviai – ypač išsiskiria darbo vakarėliai (20)

Andrius Pieslikas su malonumu pasakojo apie besikeičiančias lietuvių vestuvių tradicijas, kuriozus, kurie atsitinka vedant renginius, o pokalbiui įsibėgėjus jis nustebino išsitraukdamas „Lego“ kaladėles ir paraginęs mane sukonstruoti ančiuką.

Milana Jašinskytė atskleidė, kas jai padeda įžvelgti laimę kasdienybėje (1)

Pastaruoju metu galima pastebėti, kad žmonės vis dažniau dalijasi apie vieną, gana paprastą, tačiau mažai kam žinomą įprotį, kuriam neabejingos ir įžymios Lietuvos moterys. Tai – dėkingumo įprotis, apie kurį kalba tiek sėkmingiausi pasaulio verslininkai, tiek įžymybės. Nieko nuostabaus, kad jis tampa žinomas ir Lietuvoje, sakoma pranešime spaudai.

S. Mykolaitytė: kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji (4)

Puikiomis kūno linijomis ir išvaizda pasigirti galinti manekenė Solveiga Mykolaitytė (31 m.) pripažįsta, jog norint gražiai atrodyti, reikia įdėti nemažai darbo. Todėl Solveigą galima dažnai sutikti ir sporto salėje. Šiuo metu nauja jos aistra – „CrossFit“ treniruotės.