I. Stonkuvienė: dirbu visą parą ir be atostogų

 (215)
Aktorė Indrė Stonkuvienė įsitikinusi, kad motinystė ir vaikus auginanti moteris dažnai yra nuvertinama.
Indrė Stonkuvienė
Indrė Stonkuvienė
© A. Žieniaus nuotr.

„Dažnai tenka išgirsti klausimą: nu jo, tu augini vaikus, o ką šiaip veiki gyvenime? Tarsi tai nebūtų rimtas užsiėmimas, reikalaujantis visiško atsidavimo ir viso tavo laiko“, – sako du mažylius auginanti jauna moteris.

DELFI su Indre kalbasi apie tai, kas svarbiausia jos gyvenime ir

Kas, Jūsų manymu, yra stipri moteris?

– Kadangi pati dabar jau esu mama, auginu du vaikus, tai man stiprios moterys yra tos, kurios užaugina daug vaikų, kurios sugeba įskiepyti jiems vertybes, tinkamai sudėlioti prioritetus.

Stirpi moteris iškelia šeimą aukščiau visko. Juk tai yra labai svarbu, nes mes išėję iš geros šeimos, kuriame savo šeimas ir toliau perduodame tas vertybes.

Karjeristės, daug pasiekusios darbe man neatrodo stiprios. Kas iš to, kad pasiekusios aukštumų darbe jos grįžta į tuščius namus ir būna vienišos, neturi kuo rūpintis.

Stipri moteris yra ta, kuri sugeba išlaikyti šeimą, sukurti jaukius namus, į kuriuos visi nori grįžti. Juk kai namuose viskas gerai, tuomet daug lengviau siekti visų kitų gyvenimo tikslų, karjeros ir pinigų. Nuoširdus artimųjų palaikymas yra geriausias užnugaris ir stimulas judėti į priekį, siekti savirealizacijos.

Kitas svarbus dalykas – meilė sau. Kaip tu gali mylėti aplinkinius, jei nemyli savęs. Visos moterys, auginančios vaikus, pritars man, kad kai gimsta vaikas, savo poreikius tenka nustumti į antrą ar trečią planą. Apie minutes sau ar grožio procedūras tenka tik pasvajoti, tačiau vis dėlto savęs nereikėtų pamiršti.

Kas yra Jūsų stipraus žmogaus idealas?

– Kai galvoju apie stiprią moterį, galvoju apie savo mamytę. Ji niekada nebuvo nei verslininkė, nei milijonierė, bet ji turtinga kitais dalykais. Ji paskyrė savo laiką, savo gyvenimą šeimai: man, sesei, savo vyrui. Mano mamytė visada sako, kad tas šurmulys namuose, daug žmonių, šeima ir yra didžiausia vertybė.

Manau, kad visuomenėje moteris mama ir jos vaidmuo yra šiek tiek nuvertinimas. Dažnai tenka išgirsti klausimą: „Nu jo, tu augini vaikus, bet o ką šiaip veiki gyvenime?“. Taip atrodo, kad auginti vaikus, kurstyti šeimos židinį ir rūpintis namais yra tokie savaime suprantami dalykai. Bet juk vaikų auginimas yra pats sunkiausias ir atsakingiausias darbas, kuris vyksta visą parą be atostogų.

Mano mamytė visada buvo pasišventusi šeimai, grįždavome namo ir visada rasdavome pietus pagamintus, namus sutvarkytus, ji užsiimdavo su mumis, kartu piešdavome, žaisdavome. Juk to vaikui ir reikia, kad jis užaugtų geru žmogumi.

Ar pati save galėtumėte pavadinti stipria moterimi?

– Net nežinau. Nemėgstu kraštutinumų, esu viduriuko žmogus, manau, kad esu įvairiapusė. Vieną dieną stipri, kitą – silpna, vieną dieną noriu būti su kerzais, kitą – su aukštakulniais. Ar esu pakankamai stipri ir gera, turbūt po kokių 20 metų galės pasakyti mano vaikai. Turiu gerą pavyzdį – savo mamytę, tad manau, kad einu ta linkme.

Džiaugiuosi kiekvienu savo gyvenimo etapu, nes yra taip, kaip turi būti. Viskas praeina, tad reikia prisitaikyti prie situacijos. Su Cecilija atsėdėjau namie, o kai gimė Pranciškus, supratau, kad man reikia veiklos, reikia kurti, dalyvauti. Be to, juk tai yra per didelė prabanga tik sėdėti namie ir auginti vaikus, reikia užsidirbti pinigų.

Kokios, Jūsų manymu, yra stiprios moters taisyklės, gyvenimo principai?

– Mylėti save, nes kai myli save, tuomet gali suteikti meilės ir kitiems.

Tikėti savo jėgomis, pasitikėti savimi, tikėti, kad tu gali. Kai tiki savimi, tikės ir aplinkiniai.

Mėgti ir tikėti tuo, ką darai. Kai moteris gali realizuoti save, ji yra laiminga.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Amžius – ne riba: 89-erių rusė keliauja po pasaulį, o 89-erių britas įsidarbino restorane (11)

Manote, kad amžius – tai kliūtis mėgautis pilnaverčiu gyvenimu? Tikrai ne. Tai įrodo pasaulį sužavėję senoliai – 89-erių keliauninkė rusė ir tokio paties amžiaus nuobodžiauti nemėgstantis britas, susiradęs darbą restorane.

Sūrio ir kumpio sąjunga (1)

Pateikiame ištrauką iš tarptautinio bestselerio „Druska: pasaulio istorija“. Knygos autorius yra Mark Kurlansky – amerikiečių žurnalistas, rašytojas, vertėjas, 29 knygų suaugusiesiems ir vaikams autorius.

Slaugytojai iš Lietuvos – aukščiausias šveicarų įvertinimas (12)

„Sprendimas išvykti nebuvo spontaniškas. Man patinka mano specialybė, tad nusprendžiau pasinaudoti galimybe įgyti naujos patirties, realizuoti turimas žinias. Be to, žinojau, kad gausiu tokį atlyginimą, kuriuo galėsiu įgyvendinti ir savo, ir šeimos poreikius“, - įvardijo pagrindines išvykimo priežastis Anna Varnelo, jau ketverius metus triūsianti Šveicarijoje, Saanen mieste įsikūrusiuose slaugos ir senelių namuose.

Druskos istorija – kartu ir pasaulio istorija (1)

Mark Kurlansky pasakoja druskos istoriją, perkeldamas skaitytoją į priešistorinę Kiniją, Senovės Egiptą (kur balzamuojant kūnus taip pat buvo neapsieinama be druskos), toliau – viduramžių Europa, kur pasninko dienomis valgyta sūdyta banginio mėsa, ir Šiaurės bei Pietų Amerika, kur nepaliaujamai vyko karai dėl druskos…

Šuniukų prieglaudos įkūrėja I. Pileckienė: augintinis nėra vienkartinis žaislas (14)

Indrė Pileckienė yra suplotasnukių šunų prieglaudos „Dogspotas“ įkūrėja. Dažnai vadinama „Suplotasnukių mamyte“. Pati šios vietos niekada nevadina prieglauda. Sako, kad tai yra pilnaverčiai šuniukų namai.