I. Stonkuvienė: dirbu visą parą ir be atostogų

 (215)
Aktorė Indrė Stonkuvienė įsitikinusi, kad motinystė ir vaikus auginanti moteris dažnai yra nuvertinama.
Indrė Stonkuvienė
Indrė Stonkuvienė
© A. Žieniaus nuotr.

„Dažnai tenka išgirsti klausimą: nu jo, tu augini vaikus, o ką šiaip veiki gyvenime? Tarsi tai nebūtų rimtas užsiėmimas, reikalaujantis visiško atsidavimo ir viso tavo laiko“, – sako du mažylius auginanti jauna moteris.

DELFI su Indre kalbasi apie tai, kas svarbiausia jos gyvenime ir

Kas, Jūsų manymu, yra stipri moteris?

– Kadangi pati dabar jau esu mama, auginu du vaikus, tai man stiprios moterys yra tos, kurios užaugina daug vaikų, kurios sugeba įskiepyti jiems vertybes, tinkamai sudėlioti prioritetus.

Stirpi moteris iškelia šeimą aukščiau visko. Juk tai yra labai svarbu, nes mes išėję iš geros šeimos, kuriame savo šeimas ir toliau perduodame tas vertybes.

Karjeristės, daug pasiekusios darbe man neatrodo stiprios. Kas iš to, kad pasiekusios aukštumų darbe jos grįžta į tuščius namus ir būna vienišos, neturi kuo rūpintis.

Stipri moteris yra ta, kuri sugeba išlaikyti šeimą, sukurti jaukius namus, į kuriuos visi nori grįžti. Juk kai namuose viskas gerai, tuomet daug lengviau siekti visų kitų gyvenimo tikslų, karjeros ir pinigų. Nuoširdus artimųjų palaikymas yra geriausias užnugaris ir stimulas judėti į priekį, siekti savirealizacijos.

Kitas svarbus dalykas – meilė sau. Kaip tu gali mylėti aplinkinius, jei nemyli savęs. Visos moterys, auginančios vaikus, pritars man, kad kai gimsta vaikas, savo poreikius tenka nustumti į antrą ar trečią planą. Apie minutes sau ar grožio procedūras tenka tik pasvajoti, tačiau vis dėlto savęs nereikėtų pamiršti.

Kas yra Jūsų stipraus žmogaus idealas?

– Kai galvoju apie stiprią moterį, galvoju apie savo mamytę. Ji niekada nebuvo nei verslininkė, nei milijonierė, bet ji turtinga kitais dalykais. Ji paskyrė savo laiką, savo gyvenimą šeimai: man, sesei, savo vyrui. Mano mamytė visada sako, kad tas šurmulys namuose, daug žmonių, šeima ir yra didžiausia vertybė.

Manau, kad visuomenėje moteris mama ir jos vaidmuo yra šiek tiek nuvertinimas. Dažnai tenka išgirsti klausimą: „Nu jo, tu augini vaikus, bet o ką šiaip veiki gyvenime?“. Taip atrodo, kad auginti vaikus, kurstyti šeimos židinį ir rūpintis namais yra tokie savaime suprantami dalykai. Bet juk vaikų auginimas yra pats sunkiausias ir atsakingiausias darbas, kuris vyksta visą parą be atostogų.

Mano mamytė visada buvo pasišventusi šeimai, grįždavome namo ir visada rasdavome pietus pagamintus, namus sutvarkytus, ji užsiimdavo su mumis, kartu piešdavome, žaisdavome. Juk to vaikui ir reikia, kad jis užaugtų geru žmogumi.

Ar pati save galėtumėte pavadinti stipria moterimi?

– Net nežinau. Nemėgstu kraštutinumų, esu viduriuko žmogus, manau, kad esu įvairiapusė. Vieną dieną stipri, kitą – silpna, vieną dieną noriu būti su kerzais, kitą – su aukštakulniais. Ar esu pakankamai stipri ir gera, turbūt po kokių 20 metų galės pasakyti mano vaikai. Turiu gerą pavyzdį – savo mamytę, tad manau, kad einu ta linkme.

Džiaugiuosi kiekvienu savo gyvenimo etapu, nes yra taip, kaip turi būti. Viskas praeina, tad reikia prisitaikyti prie situacijos. Su Cecilija atsėdėjau namie, o kai gimė Pranciškus, supratau, kad man reikia veiklos, reikia kurti, dalyvauti. Be to, juk tai yra per didelė prabanga tik sėdėti namie ir auginti vaikus, reikia užsidirbti pinigų.

Kokios, Jūsų manymu, yra stiprios moters taisyklės, gyvenimo principai?

– Mylėti save, nes kai myli save, tuomet gali suteikti meilės ir kitiems.

Tikėti savo jėgomis, pasitikėti savimi, tikėti, kad tu gali. Kai tiki savimi, tikės ir aplinkiniai.

Mėgti ir tikėti tuo, ką darai. Kai moteris gali realizuoti save, ji yra laiminga.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Savanorystė atvedė į prestižinį Paryžiaus universitetą (4)

„Įprasti pamokų tipo užsiėmimai moksleiviams nuobodūs, o dalyvaujant įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje, jaunam žmogui suteikiama proga ugdyti tokias kompetencijas, į kurias mokykloje nekreipiamas didelis dėmesys − viešojo kalbėjimo įgūdžiai, skatinamas savarankiškumas, ugdomas atsakomybės jausmas, nuoseklesnis požiūris į karjeros planavimą, išmokstama išlipti iš mokyklinių kalbėjimo/rašymo/galvojimo šablonų ir į keblias situacijas pažvelgti kūrybiškai“, − teigia vienas iš Jaunimo Europos komandos (JEK) alumnų – Julius Litinskas, šiuo metu studijuojantis Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po Paris) ir aktyviai savanoriaujantis tarptautinėse organizacijose.

Baidarių žygis: labiau už įspūdingą gamtą įsiminė spalvinga kompanija (2)

Prieš 10 metų per Mindaugines plaukėm baidarėmis Šalčios upe. Po žygio gimė laiškas draugams, kurį tada skaitė tik keli žmonės:

Vestuvėms pasirinko karo istorijos temą (13)

Savaitgalį Ukmergėje vyko nepaprastos vestuvės. Savo meilę sutuoktuvėmis nusprendę įtvirtinti ukmergiškiai Karolina Spalgėnaitė ir Sergej Kornejev vienai didžiausių gyvenimo švenčių pasirinko devynioliktojo amžiaus temą.

Lietuvio sukurtame filme – karą išgyvenusių žmonių patirtys

Keliautojas ir kino režisūrą Jungtinėje Karalystėje studijuojantis Jonas Suchadolskas lankydamasis Kroatijoje sukūrė trumpą dokumentinį filmą „Portrait of Zagreb“ („Zagrebo portretas“).

Mirtina liga neatėmė, o grąžino gyvenimą (20)

Šiandien Vida – 65 metų moteris, trykštanti entuziazmu, energija, sveikata, gera nuotaika ir pozityviu mąstymu. Net sunku įsivaizduoti, kad kažkada jos kūnas buvo visiškai išsekęs nuo chemoterapijos, o dvasia palūžusi nuo gyvenimo smūgių ir ligos. Kaip jai pavyko grįžti į gyvenimą? Atsakymų ieškome šios moters gyvenimo istorijoje.