Apie pradžią
Kamillos pirmoji pažintis su šokiais įvyko Libane: „Į Beirutą su mama nuvykome, kai man buvo 7 metai. Kadangi mama visuomet svajojo šokti, nuvedė į baleto mokyklą. Ją lankiau dvejus metus.“
Tačiau be persikėlimo merginos laukė ir kiti išbandymai – prieš pradedant eiti į mokyklą, jai reikėjo išmokti anglų bei arabų kalbos pagrindus, perprasti naują kultūrą. Dėl to, nieko keista, kad dešimties metų sugrįžus vasarai į Lietuvą, išvykti nebesinorėjo.
„Tiesiog pajutau, kad emociškai per sunku gyventi atskirai nuo draugų, senelių, gimtosios šalies. Nors ilgai dvejojome, bet nusprendėme apsistoti Lietuvoje. Mama ir vėl nuvedė į šokių būrelį – šįkart pramoginių šokių. Tiesa, pamažu pradėjau justi, kad tikrai noriu šokti, bet ne tai“, – pasakoja šokėja.
Pamažu ji pradėjo atrasti hip-hop'o pasaulį ir apsigyveno senelių buto virtuvėje, kurioje klausydavosi įrašų, stebėdavo šokių judesius „Youtube“ kanale ir filmuodavo save senu „Nokia“ telefonu. Kelių kvadratinių metrų erdvė nejučia tapo per ankšta, pramoginių šokių pamokos – praleidžiamos, tačiau Kamilla suprato – ji atrado savo šokio stilių.
Tuo pat metu blogėjo santykiai šeimoje, mergina natūraliai ėmė nuo jos tolti ir vis daugiau laiko praleisti gatvėje su draugais. Tačiau Kamilla Lil'K nenustojo šokti ir vis ieškojo galimybių tobulėti. Pramoginiams šokiams skirtus pinigus ji išleisdavo įvairiausiems gatvės šokių renginiams, pamokoms. Kiekviena galimybė šokti nemokamai buvo didžiulė vertybė, ypač, kai mokykloje prasidėjo gatvės šokių pamokos: „Kai brangu – mes pykstame, o kai nemokamai – nevertiname, o man tai buvo dar viena galimybė augti. Labai norėjau, kad žmonės pamatytų, kiek daug man reiškia šokis“.
Tačiau labiausiai ją glumino nepalaikymas iš aplinkos – visuomet buvo klausiama – ar tikrai nori šokti?
„Įsivaizduokime liniją – yra žmonių, kurie gali pranokti tą liniją, ir yra žmonių, kurie negali“. (Haruki Murakami. „ Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“)
Apie sprendimą
Visgi mergina turėjo tik vieną tikslą – šokti: „Kartais, kad būtų lengviau, tiesiog svajodavau, kad vieną dieną atsidursiu ant scenos ir galėsiu išreikšti viską, ką jaučiu. Vizijų kūrimas man padėjo siekti svajonės, nes tai buvo vienintelė galimybė pabėgti nuo realybės. O kai dabar apsidairau, suprantu, kad turiu žymiai daugiau. Turiu tikslą, kurio siekiu ir tai padeda išlaikyti balansą šioje srityje, kurioje prireikia ir psichologinės stiprybės, ir teisingų pasirinkimų, nes kelių yra ne vienas.“
Būdama 14 metų mergina pirmą kartą apsilankė Londone ir kelionė tapo atspirties tašku – ji suprato, kad turi čia grįžti.
Pirmiausiai šį norą Kamilla Lil'K išsakė draugams, vėliau ryžosi pasidalinti ir su tėvais. Palaikymo nebuvo daug – daugumai tai atrodė nerimti paauglės svaičiojimai. Tačiau tuo metu šokėjai tai atrodė vienintelis įmanomas sprendimas, nes situacija namie negerėjo, mokslų rezultatai ritosi žemyn.
„Pirmiausiai savo norą išsakiau mamai. Ji sureagavo tikrai jautriai, bet gerbiu už jos sprendimą suteikti man laisvę. Su seneliais santykiai buvo komplikuoti, tad parašiau laišką, kuriame viską atvirai išsakiau – mama norėjo šokti, močiutė nuostabiai piešė, o senelis – dainavo. Tačiau visi „paleido“ savo talentą. Galbūt, jei būtų vystę šias veiklas, jie jaustųsi laimingesni? Dėl to dar labiau norėjau įrodyti, kad galiu įgyvendinti savo svajonę. Neįtikėtina, bet šis laiškas tapo lūžiu mūsų bendravime – jis tapo šiltesnis ir būtent seneliai man nupirko lėktuvo bilietą.“
„Kaip jau anksčiau sakiau, man neegzistuoja vidurys. Manyje neegzistuoja dalykai per vidurį, o ten, kur neegzistuoja dalykai per vidurį, neegzistuoja ir vidurys“. (Haruki Murakami. „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“)
Apie sunkumus
„Į Londoną atvykau su žemėlapiu, kuriame buvau pasižymėjusi, kur eiti. Pirmiausiai apsigyvenau skvote. Ten supo žmonės, kurie dėl alkoholio tapdavo psichologiškai nestabilūs – lipdavo pro langus, juos ištikdavo įvairūs priepuoliai. Be viso to, ten dar buvo ir beprotiškai šalta – vienu metu buvau labai rimtai susirgusi.
Tačiau ieškojau kelių, kaip išgyventi – tai buvo esminis tikslas. Požeminėje perėjoje atradau šokių susibūrimus, kuriuose pradėjau tobulinti šokį, ėmiau dirbti restorane ir galiausiai po metų įstojau į šokių koledžą“, – apie emigracijos realybę pasakoja šokėja.
Vienu metu mergina net nebeturėjo kur miegoti – apsistodavo ten, kur pažįstami, draugai priglausdavo. Dienos ritmas prasidėdavo studijomis, vėliau sekdavo šokių judesių tobulinimas, o galiausiai – darbas. Nieko keista, kad greitai ji pasijuto visiškai išsekusi, ypač, kai trūkdavo maisto.
„Bet man niekada netrūko tikėjimo, kad darau tai, ką turiu daryti. 18-19 metų atsirado stabilumo – turėjau pajamų nuomotis būstą, baigiau mokslus, dalyvavau vis daugiau šokių turnyrų, kuriuose pradėjau sulaukti įvertinimo – pamažu įdėtos pastangos ėmė atsipirkti“, – džiaugėsi Kamilla Lil'K.
„Viskas gerai! Juk dar truputį pakentėjus tai praeis“. (Haruki Murakami. „ Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“ )
Apie grįžimą namo
Prieš 5 mėnesius Kamilla Lil'K grįžo į Lietuvą. Dabar ji veda šokių pamokas ne vienoje šokių studijoje, tarp jų – ir „Skillz“, kurios įkūrėjas-šokėjas Dmitrijus Fofonovas buvo vienas iš tų, kurie palaikė šokėjos sprendimą išvykti į Londoną.
„Pajutau, kad man kažko trūksta ir, kad pakankamai „palikau“ savęs Anglijoje. Be to, dabar esu kviečiama ne tik šokti, bet ir teisėjauti visoje Europoje, tad supratau, kad atėjo metas kažką duoti ir Lietuvai. Juk savo šalyje būti įvertintam – svarbiausia. Dabar vedu pamokas, organizuoju seminarus, renginius, toliau keliauju, Ir jau antrus metus iš eilės aktyviai prisidedu prie jau šį šeštadienį įvyksiančio šokių festivalio „Vilnius Street Battle“, – dalijasi mergina.
Mergina šoka visuomet – ir kai jai gerai, ir kai blogai. Kiekvienas jos šokis – tarsi istorija. „Pirmiausiai šoku dėl savęs, noriu išreikšti savo meilę šokiui, pasidalinti, kuo gyvenu, tačiau didžiausia dovana – jei žmonės, kurie stebi mane šokančią, šypsosi. Žinoma, tam tenka daug paaukoti. Jei tą pačią dieną ir renginys, ir šeimos susibūrimas – tenka rinktis šokį. Bet toks jau mano pasirinkimas. Šoku ne tam, kad nugalėčiau, o tam, kad įrodyčiau pati sau, kad galiu įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir būti stipresne nei vakar. Noriu parodyti, kad būnant savimi galima laimėti ne tik šokių varžybose, bet apskritai gyvenime“, – pokalbį užbaigia talentingoji šokėja.
„Man kaip žmogui mano gyvenimui, kažko trūksta. Kažkas yra prarastas. Ir ta dalis badauja, džiūsta“. (Haruki Murakami. „ Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“)
Daugiau informacijos apie „VILNIUS STREET BATTLE 2017“: Jau vasario 25 d. (šeštadienį) penktą kartą mūsų šalyje įvyks gatvės šokių kovos – „Vilnius Street Battle 2017“! Jas išvysti galėsite muzikiniame teatre „Legendos klubas“. Dvi scenos, du vedėjai, du diskžokėjai ir šeši pasaulinio lygio teisėjai – Caleaf (Amerika), Bboy Kuzya (Lenkija), Bboy Wing (Pietų Korėja), Franqey (Prancūzija), Bgirl AT (Suomija), Martha (Uganda) žada intriguojančias šokių kovas ir nepamirštamą gatvės šokių vakarėlį! O turnyro žiūrovai išvys ne tik įnirtingas kovas, bet ir specialų merginų „Golden age“ iš „X faktoriaus“ pasirodymą.
