Į Egiptą dirbti iškeliavęs lietuvis: čia daug sunkiai suvokiamų dalykų

 (9)
„Aš tokiose sąlygose, šortuose, bepučiant vėjui iš vandens tik ką išlipęs“, – kompiuterio ekrane man šypsosi vyras išmargintu veidu, o fone – Egipto paplūdimys. Kelis ateinančius mėnesius čia yra Edgaro Martinėlio biuras, iš kurio jis dirba.
Edgaras Martinėlis
© Asmeninio albumo nuotr.

Susisiekti su šiuo pašnekovu nebuvo labai paprasta, minutė telefonu skambinant iš Lietuvos kainuotų 3 Eur, tad visas mūsų pokalbis būtų atsiėjęs maždaug 180 Eur. Pagrindinė tokiems pokalbiams naudojama programa „Skype“ Egipte – blokuojama, tad galų gale susiskambinome per „Facebook“, tačiau ir šis pokalbis privertė įvertinti internetą Lietuvoje, nes ryšys nutrūkdavo kas keletą minučių.

„Labai daug šioje šalyje yra dalykų, kurie sunkiai yra suvokiami. Man teko būti čia, kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis nukritus Rusijos lėktuvui, vyko evakuacija. Jausmas nebuvo pats geriausias, kai žmones išveždavo, buvo skelbiama, kad nerekomenduojama vykti į Egiptą.

Bet nesu susidūręs su kokiu nors pavojumi, pajautęs, kad kažkas būtų blogai. Turistinės zonos niekada nebuvo paliestos. Mums bekalbant gyvenimas čia labai gražus, saugus ir viskas yra gerai“, – pasiteiravus apie saugumo padėtį Egipte sako E. Martinėlis.

Hobį pavertė darbu

DELFI tęsia straipsnių ciklą „Mano drąsi istorija“ apie žmones, kurie savo laimę susikūrė patys ir vardan jos nepabijojo drąsių pokyčių.

Šiuo metu E. Martinėlis įsikūręs Egipte, čia jo biuras bus iki gegužės mėnesio. Su dviem kolegomis jis yra įkūręs „WindTrain“ jėgos aitvarų mokyklą, kuri siūlo unikalią galimybę – Raudonosios jūros pakrantėje priima atvykstančius lietuvius ir organizuoja jiems ekstremalų laisvalaikį.

Edgaras Martinėlis
Edgaras Martinėlis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Esu aktyvių kelionių organizatorius. Tokia mano profesija paskutinį penkmetį. Esu kelionių vadovas, gidas, jėgos aitvarų instruktorius. Dabar įkūrėme Egipte jėgos aitvarų mokyklėlę, kurioje bazuojasi lietuviai instruktoriai, tautiečiai gali nusipirkti kelialapį, pasitinkame juos oro uoste, o atvykę čia gali mokytis šio sporto gimtąja kalba.

Į Egiptą atvažiuoja nemažai lietuvių. O kertinė priežastis, kodėl pasirinkome šią šalį – labai patogus skrydis, susisiekimas, geras kainos ir kokybės santykis, o sąlygos užsiimti tuo sportu, kurį propaguojame – puikios, daug vėjo, šiltas oras, dabar yra 27 laipsniai, vandens temperatūra – 22“, – šypsosi pašnekovas.

Su kelionėmis E. Martinėlis savo gyvenimą sieja jau nuo jaunystės, 32-ejų vyras pirmą kartą su jomis susidūrė vos baigęs vidurinę mokyklą, tada išvyko į Angliją padirbėti viešbutyje.

„7 mėnesius ten dirbau viešbutyje ir priiminėjome grupes. Po to grįžau į Lietuvą ir ten taip pat padirbėjau viešbutyje. Prieš 9-erius metus pradėjau dirbti pirmame kelionių organizatoriuje. Taip susidėliojo, kad nuėjau į darbo pokalbį ir gavau darbą. Ten reikėjo užsakinėti viešbučius, gidus, kelionių vadovus užsieniečiams Lietuvoje. Man viskas labai patiko, vadyba, komunikacija su žmonėmis, jaučiausi radęs save“, – prisimena ekstremalas.

Edgaras Martinėlis
Edgaras Martinėlis
© Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto įprastų kelionių pašnekovui buvo maža. Nuo vaikystės fizinė veikla jam buvo nesvetima, o maždaug prieš 8-erius metus su draugais atrado snieglenčių sportą, po to ir jėgos aitvarus. Tada kilo mintis, kad šias pramogas galima padėti atrasti ir kitiems.

„Pradžioje žmonės rinkosi vangiai, sekėsi gana sunkiai. Buvo po 10 – 12 žmonių, važiuodavome į labai paprastas, netolimas vietas, Baltarusija, Latvija, kol dar neturėjom atnaujinto Liepkalnio. O tada augom ir augom, kol galėjome išlaikyti save vien iš aktyvių kelionių.

Toks atostogų formatas, aktyvus, kitoks – turizmo ateitis ir mano siekiamybė suteikti žmonėms kitus pojūčius ir ekstremalias atostogas. Požiūris pamažu keičiasi, manau, kad žmonės atsigulėjo ant gultų, kur viskas įskaičiuota. Žmonės ieško alternatyvų“, – pasakoja E. Martinėlis.

Edgaras Martinėlis
Edgaras Martinėlis
© Asmeninio albumo nuotr.

Pašnekovas priduria, kad dabar pas juos atvykę šeši žmonės, mūsų pokalbio metu jie Kaire grožisi piramidėmis, o ryt planuojama nardyti.

„Viena įmonė užsakė šią kelionę savo darbuotojams. Tai kaip toks naujoviškas komandos formavimas“, – sako E. Martinėlis.

Lietuva – arčiausiai širdies

Dirbdamas vyras yra išnaršęs nemažai pasaulio. Iš pradžių su žmonėmis jis važinėjo po Lietuvą, o pirmasis rimtas iššūkis – dviejų savaičių kelionė po Jungtinių Amerikos Valstijų vakarų pakrantę.

„Vieta į kurią visada norėčiau grįžti būtų JAV vakarų pakrantė su visais savo kanjonais ir gamtos grožiu. Į Japoniją tai pat su malonumu grįžčiau. Egipte esu buvęs gal 14-a kartų, čia visada gera“, – mėgstamiausias šalis vardina E. Martinėlis.

Paklaustas, kokių savybių reikia norint dirbti tokį darbą, pašnekovas sako, kad visų pirma svarbu kalbų mokėjimas, be anglų ir rusų išsiversti neįmanoma.

„Taip pat reikia mokėti spręsti problemas, kritinis mąstymas, nes visada kažkas iškyla, ypač jei turi dideles grupes, yra tekę lydėti 70 – 100 žmonių grupes. Tad reikia vadybos, kad surastum bendrus sprendimus“, – pasakoja E. Martinėlis.

Edgaras Martinėlis
Edgaras Martinėlis
© Asmeninio albumo nuotr.

Pašnekovas planuoja Egipte dirbti iki gegužės mėnesio, tada jėgos aitvarų mokykla grįš į Lietuvą. E. Martinėlis paprastai užsienyje per metus praleidžia 3 – 5 mėnesius, tačiau tikina, kad į tėvynę visada grįžta su dideliu džiaugsmu.

„Labai myliu Lietuvą, labai ją vertinu. Turbūt nėra tobulesnės vietos gyvenimui nei Lietuva, ypač vasarą. Dabar, kai nebeturime žiemų, o turime ilgą rudenį, šiek tiek pavargsti ir norisi pabėgti ten, kur yra saulytė. Todėl visada rekomenduoju, kad ir turint savaitę atostogų, tą padaryti. Bet Lietuva man namai, visada gera čia grįžti, kad ir iš kokių gražių ar turtingų vietų, Lietuvoje man yra geriausia“, – pasakoja E. Martinėlis.

Vyras atskleidžia, kad yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, išklausė bazinį kursą Rukloje, o kai gali savaitgaliais vyksta į pratybas.

Edgaras Martinėlis
Edgaras Martinėlis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Kai vyko visiems žinomi įvykiai kaimyninėse šalyse, iškėliau sau tokį klausimą, kas būtų jeigu būtų. Supratau, kad esu nepasiruošęs XXI a. žmogus, kuris su karyba neturi nieko bendro. Pradėjau domėtis, atradau galimybę atlikti pareigą Krašo apsaugos savanoriuose. Turiu priskirtą ginklą ir imčiau į rankas, jei to prireiktų“, – sako E. Martinėlis.

Pašnekovas tikina, kad šiuo metu labai džiaugiasi savo gyvenimu ir nieko nekeistų: „Esu labai laimingas, nieko nekeisčiau savo gyvenime ir tęsiu šią veiklą, nes joje matau daugybę neišnaudoto potencialo“.

Jis priduria, kad sėkmingai gyvenime pildo savo svajones, jau prieš trejus metus su draugais sraigtasparniu yra pakilęs į Kaukazo kalnus Gruzijoje, ten leidosi snieglentėmis žemyn dar neliestomis bekelėmis ir šį nuotykį kartoja kasmet.

Edgaras Martinėlis
Edgaras Martinėlis
© Asmeninio albumo nuotr.

„O iš vasaros nuotykių, kartu su „SurfHouse“ komanda padarėme festivalį Egipte, į kurį išvežėme šimtą vėjagalvių, daugiau nei pusę lėktuvo lietuvių ir dešimt dienų turėjome daugybę renginių ir veiklų, siekėme Lietuvos rekordo, plaukėme pavėjui 5 km, 40 aitvarų. Buvo varžybos, lenktynės, vakarėliai“, – sako E. Martinėlis.

Jūs taip pat galite papasakoti apie drąsų savo žingsnį, kuris tapo tikru išsigelbėjimu nuo streso, įtampos ir blogos savijautos? Galbūt pavargote nuo miesto šurmulio ir iškeitėte viską, ką turėjote, į gyvenimą kaime? O gal dėl nuolatinės įtampos atsisakėte darbo ir pasinėrėte į kūrybą? Žengėte kitą drąsų žingsnį, kuris atvėrė duris į sėkmę, laimę ir gerą savijautą? Parašykite savo istoriją mums el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano drąsi istorija“ arba papasakokite savo istoriją apačioje teksto esančiame laukelyje! Galbūt jūsų patirtis įkvėps kitus pokyčiams ir padės nugalėti gyvenimą niokojantį stresą!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Maži stebuklai – tikros istorijos vaikų palatose (1)

Į ligoninę dažniausiai patenkame ne savo noru, o vaikai – itin jautrūs pacientai. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai jaučiasi nejaukiai.

Sunku patikėti, bet gandrai dar medžiojami ir valgomi (22)

Lietuvoje jau žalias ir veiklus pavasaris. Pagaliau galime sakyti, kad pasiekėme brandžiojo pavasario metą, kai kiekviena diena dovanoja dideles permainas, o mes niekaip nespėjame paskui jas. Nieko keista – juk viskas vykta iš karto...

Lietuvės ir afrikiečio šeima neigia mitus apie lietuvius (58)

Su iš Afrikos kilusiu amerikiečiu vyru Lietuvoje gyvenanti Diana Meyer įkūrė maisto tinklaraštį „Meyer Food Blog“. Šeima, dalydamasi egzotiškais ir tradiciniais receptais, pastebėjo, jog lietuviai atviri idėjoms ir neprieštarauja išmėginti kulinarines naujoves.

Lietuvos istorinė virtuvė – įdomesnė nei kiauliena su bulvėmis (10)

Klaidinga manyti, kad lietuvišką istorinę virtuvę sudaro kiauliena su bulvėmis, cepelinų kilmė – ne lietuviška, o vokiška. Taip LRT RADIJUI sako istorinės virtuvės puoselėtojas Tomas Rimydis.

Pavelas atsikratė 22 kilogramų: valgiau daug, bet ne bet ką (62)

Pavelo Archipovo sėkmės istorija pradžiugins kiekvieną, kuris nesiryžta keisti gyvenimo būdo bijodamas, kad teks mažiau valgyti ir bus per sunku atsispirti pagundoms. Šis vyras vos per 4 mėnesius atsikratė 22 kilogramų, o per tuos mėnesius negalėjo atsistebėti mitybos specialisto jam sudaryta programa: „Maisto buvo tiek daug, kad vos suvalgiau, o svoris krito“.