Ne paslaptis, kad merginos vaizdo klipai, nenusileidžiantys užsienio produktams, tiek Lietuvoje tiek ir Anglijoje tapo sensacija. Niekas negali patikėti, kad ta jaunutė (jau dabar 18-os metų) kukli mergina – lietuvaitė Greta Jančytė. Ji puikiai valdo publiką dainuodama ir grodama gyvai. Puiki garso kokybė ir skardus, vinguriuojantis GJan balsas pamalonino ne vieno čia atėjusio ausį.
GJan išgarsėjo praėjusiais metais, kuomet įkėlė savo dainos "Not afraid" klipą į YouTube kanalą. Šiuo metu jis surinkęs daugiau nei 3mln. peržiūrų. Be šios dainos populiarios ir kitos GJan dainos, tokios kaip „Tatoo“ ar naujausioji - „I need your love“.
- Tai buvo pirmas pasirodymas Londone. Kokios emocijos aplankė po pasirodymo?
Labai smagu buvo pamatyti, kad žmonės atėjo į koncertą manęs palaikyt ir išgirst. O dar smagiau buvo, kad po koncerto priėję žmonės dėkojo man už koncertą. Kelias dienas prieš koncertą smarkiai susirgau ir bijojau, kad ant scenos susimausiu, todėl stengiausi atiduot kuo daugiau savęs, per didelius skausmus teko dainuoti...
- Panašu, kad rezultatas vis tiek buvo puikus. Na, o gal galima palyginti, kur publika šiltesnė: Lietuvoje ar užsienyje?
Visur publika šilta. Tik štai nežinojau kaip bendrauti su publika užsienyje, nes užsieniečių mano koncertuose būna labai mažai. Praktiškai vieni lietuviai, todėl sunku atskirti, kur lietuvis, kur ne ir kaip šnekėti, kad visi viską suprastų, dėl to truputį pasimečiau.
- Kokie artimiausi Jūsų planai?
Dabar tai noriu tik pasveikti. O vėliau žiūrėsiu, kur gyvenimas nuves, ką po mokyklos veiksiu. Iš tikrųjų labai norėčiau studijuoti kažką susijusio su gyvūnais, pavyzdžiui, šunų psichologiją, bet Lietuvoje šių studijų nėra, o užsienyje studijų kainos „kosminės“. Jei ką, reiks ieškotis kitų alternatyvų, gal ką su menais.
- Na, ir mūsų pokalbio pabaigai šiek tiek filosofijos. Toks išpopuliarėjimas atrodo tarsi svajonės išsipildymas. Ar GJan lengva įgyvendinti svajones?
Taip atrodo, kad ieškojau savo kalno, kurio viršūnę pasiekti norėjau ir jį radau - muzika. Bet pradėjus juo kopti tik pamačiau, kad viršūnė vis tolsta ir tolsta, ir aš jos niekada nepasieksiu. Bet ne dėl to, kad nenoriu ar, kad pasiduodu, o tiesiog todėl, kad kuo aukščiau lipi, tuo aukštesni tikslai atsiranda. Kuo labiau stengiesi, tuo viskas darosi sunkiau.
