Visi mes susižavėję stebime, kaip šou verslo žvaigždės ir Holivudo dievaitės šiandien egzotiškiausiuose pasaulio kampeliuose susiranda pamestus įvairių tautybių vaikus ir juos įsivaikina. Ir mažai kas žino, kad jos turi ne mažiau garsias pirmtakes, tačiau gyvenusias tais sudėtingais laikais, kai viešpatavo rasiniai, socialiniai, religiniai ir kiti barjerai.
Pearl Buck
© Corbis

Kaip galima buvo surizikuoti puritoniškoje ir konservatyvioje trisdešimtųjų Amerikoje įsivaikinti iš karto devynis skirtingų tautybių vaikus (pirmiausia išeivius iš azijietiškų šalių)? Ir tuo pačiu dar tapti pirmąja moterimi Amerikos istorijoje, kuriai pavyko pelnyti Nobelio premiją?

Ši moteris buvo Pearl Sydenstricker Buck. Šalis pamena, kad būtent Pearl knygos Didžiosios depresijos metais padėjo amerikiečiams išsaugoti tikėjimą savimi, rašo „Ženskije Strasti“.

Pearl gimė daugiavaikėje presbiterionų misionierių šeimoje. Vis dėlto jos tėvų negalima pavadinti konservatyviais, susitelkusiais tik ties religinėmis dogmomis žmonėmis. Jie buvo labai išsilavinę, kultūringi, plataus akiračio. Sydenstickerių šeima gyveno Kinijoje. Dėl susiklosčiusių aplinkybių būtent Pearl tapo vienintele iš šešių vaikų, gimusia Amerikoje.

Kitų gimimo vieta tapo Kinijos provincija, be to, misionieriai rinkosi tuos šalies rajonus, kur buvo mažai užsieniečių. Iki penkiolikos metų Pearl mokėsi namie padedama motinos ir vietinio kinų mokytojo konfucianisto. Savo literatūrinį talentą mergina paveldėjo veikiausiai iš motinos. Mergaitė jau nuo vaikystės kurdavo trumpas istorijas ir apybraižas apie Kinijos gyvenimą. Amerikiečių koledže Pearl net gavo dvi literatūros premijas.

Pearl taip gerbė motiną ir ją mylėjo, kad po jos mirties moteris nusprendė parašyti jos biografiją.

Tuo laiku jos pačios šeima, kurioje gimė dukra, jau persikėlė į didelį Kinijos miestą Nankiną, kur abu sutuoktiniai dėstė vietos universitete. Dvidešimtųjų pradžioje šeima neilgam persikėlė į JAV, kad tęstų mokymąsi vieno universitetų aspirantūroje. Deja, Amerikoje išaiškėja, kad jų dukra serga silpnaprotyste.

Veikli Pearl prigimtis reikalavo kokių nors ryžtingų veiksmų. Juodu su vyru ne tik įsivaikino Amerikoje paliktą mergaitę, bet Pearl gilinosi į šeimų, auginančių protiškai atsilikusius vaikus, problemas, stengėsi kaip nors palengvinti jų padėtį. Vėliau ji parašė knygą „The Child Who Never Grew“ („Vaikas, kuris niekuomet neužaugo“), siekdama padėti tokioms šeimoms. Dvidešimtųjų pabaigoje grįžę į Kiniją, sutuoktiniai pateko į patį pilietinio karo epicentrą.

Kol jų nebuvo, namas Nankine buvo apvogtas, be to, vienu didžiausių praradimų Pearl tapo jos pirmojo romano, kurį ji rašė kelerius metus, rankraščio dingimas. Galiausiai šeimai teko bėgti iš pradžių į Šanchajų, o paskui į Japoniją.

Nuo to laiko Pearl Buck paskyrė savo gyvenimą literatūrinei ir visuomeninei veiklai.

„Geroji žemė“

Palikdama Kiniją, ji užbaigė savo pirmąjį romaną „East Wind, West Wind“ („Rytų vėjas, Vakarų vėjas“). Toli gražu ne iškart jį sutiko išspausdinti amerikiečių leidėjai. Nepaisant to, kad iš principo tai buvo tradicinis meilės romanas, kuriame atskleidžiami ir tėvų bei vaikų santykiai, jo herojais buvo paprasti kinai. Leidėjai buvo tikri, kad tai nesudomins amerikiečių publikos.

Vis dėlto jų rizika pasiteisino. Sklandus, visiems suprantamas pasakojimas apie įprastus žmogiškus santykius per trumpą laiką buvo perleistas tris kartus ir pelnė didžiulį populiarumą. Todėl kito Pearl romano jau laukta su nekantrumu. Jis pasirodė 1931 metais ir tapo svarbiausia jos gyvenimo knyga. Tai buvo žymusis epinis romanas „The Good Earth“ („Geroji žemė“).

Jis buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų, ne vieną kartą perleistas, išėjo didžiuliu bendru tiražu ir buvo ekranizuotas.

Už šį romaną Pearl Buck pelnė prestižinę Pulitzerio premiją (ir tapo jos savininke kur kas anksčiau nei kiti žymūs amžininkai – Williamas Faulkneris ir Ernestas Hemingway).

Pearl neskubėdama ir smulkiai pasakojo dviejų kinų šeimų, Van Lun ir Chuan, kelių kartų istoriją. Romanas „Geroji žemė“ parodė, kaip reikia išgyventi, nepaisant problemų; kur ieškoti stiprybės; kaip kurti gyvenimą esant tragiškiausioms aplinkybėms.

Skaitytojai tiesiog užmiršdavo, kad kalbama apie kinų valstiečius; siužetas tapo bendražmogišku ir net savotiškai „bibliniu“, kaip jį apibūdino vienas populiarių kritikų.

Vienas žymus kritikas taip įvertino šį romaną: „Genijaus kūrinys... Perskaičiau šią knygą vienu įkvėpimu... Nuo pirmųjų puslapių pamiršau, kad skaitau apie kinus. Buvo toks jausmas, lyg aš visą gyvenimą pragyvenau su šiais žmonėmis, kurie skyrėsi nuo mūsų tik šalies pavadinimu ir apsirengimo būdu“.

Užtarnautas atlygis: Nobelio premija

Trisdešimtųjų pradžioje Pearl Buck daug rašė. Išleisti du romanai – „Sons“ („Sūnūs“, 1932) ir „A House Divided“ („Padalintas namas“, 1935), kurie tapo žymiojo romano tęsiniu ir sudarė trilogiją.

Be to, per šiuos metus ji parašė savo tėvų biografiją, kelis kitus romanus ir knygas vaikams.

Trisdešimtųjų viduryje P. Buck išsiskyrė su vyru ir antrą kartą ištekėjo – už savo leidėjo Richardo Valsho. Jie kartu gyveno ilgai ir laimingai iki pat Richardo mirties. Jų šeimoje daug įsivaikintų vaikų, o kartu sutuoktiniai dirbo asociacijoje Rytai-Vakarai, kuri užsiėmė kultūriniais ryšiais, taip pat ir labdaros fonde, kuris pagelbėdavo visiems norintiems įsivaikinti azijiečių-amerikiečių kilmės vaikus.

Būtent į šį fondą patekdavo didžioji Pearl honorarų dalis.

1938 metais „už daugiasluoksnį, išties epinį kinų valstiečių gyvenimą ir už biografinius šedevrus“ Nobelio komitetas jai skiria literatūros premiją. Pearl Buck tapo pirmąja moterimi Amerikos istorijoje, pelniusia Nobelio premiją. Beje, tai sukėlė didžiulę polemiką.

Daug kritikų manė, kad rašytojos talentas neatitinka tokio lygio apdovanojimo. Kiti tikino, kad premija buvo įteikta ne už literatūrinius pasiekimus, o veikiau už jos nuopelnus nugalint rasinius barjerus.

Vis dėlto dar ilgą laiką Pearl knygos turėjo didžiulį populiarumą. Jos plunksnai priklauso daugiau nei aštuoniasdešimt įvairių žanrų literatūros kūrinių.

Rašytoja mirė savo namuose Vermonto valstijoje, eidama aštuoniasdešimt pirmuosius. Ji gyveno trylika metų ilgiau už vyrą ir iki pat mirties buvo visuomenės dėmesio centre.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (42)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (177)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1395)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (5)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (3)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (7)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (77)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (42)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...