Ketvirtos siuvėjų kartos atstovė šiandien sukasi daugybės projektų sūkuryje. Ji ne tik yra keleto prekės ženklų kūrėja, dirba kultūros paveldo srityje, yra konservavimo ir restauravimo chemijos specialistė, o po kelių savaičių ketina ginti ir daktarės laipsnį. Kviečiame susipažinti su „meniška tiksliuke“.
- Erika, ar galima sakyti, kad esate labai ryški, emocionali asmenybė.
- Aš atrodau taip, kaip jaučiuosi. Kadangi dažniausiai jaučiuosi puikiai, o ir geros nuotaikos man netrūksta, tai tas ryškumas gaunasi toks savaiminis. Vaikštau ir šypsausi visa spalvota. Taip, esu emocionali, labai aktyvi, intensyvi asmenybė, todėl net kartais žmones išgąsdinu (nusijuokia). Kai įsliuogiu į kambarį, tai tos energijos ir manęs būna pilna, tuomet kažkaip automatiškai gaunasi, kad atsiduriu dėmesio centre. Natūraliai aplink mane susiformauoja intensyvi, gyva atmosfera. Esu toks energijos kamuoliukas (nusišypso).
- Pažvelgus į jūsų kuriamus drabužius, akys džiaugiasi dėl spalvų gausos. Ką jums reiškia spalvos?
- Spalvos taip pat atspindi mano nuotaiką. Jos padeda atskleisti momentą – ar nori būti ryškus, ar tamsus, ar klasikinis, ar raštuotas, ar pilkas. Spalvomis aš spalvinu pasaulį. Jei man tądien trūksta kažkokios spalvos – ja apsirėdžiusi einu į universitetą ar darbą. O kai patys esame ryškūs, spinduliuojame šypsenomis ir geromis nuotaikomis, visiems būna gera. Nuo pat paauglystės džiaugdavausi, kai į mane žiūrėdami žmonės šypsodavosi. Galima sakyti, kad spalvos man yra geros nuotaikos atspindys, mano nuotaikos veidrodis.
Juokingiausia, kad dažniausiai mano nuotaika turi mėlyną atspalvį, nes beprotiškai jį mėgstu. Kai pradėjau kurti drabužius, pati iš savęs juokdavausi, kad kiekvienas rūbas mėlynas. Todėl šios spalvos mano kuriamuose rūbuose daug. Kai peržvelgiu naujai sukurtą kolekciją, net juokas ima – visur vien mėlyni atspalviai ir tos spalvos, kurios tinka prie mėlynos. Žinoma, stengiuosi ir kitokių spalvų įpinti. Juk nuobodu, kai garderobas tik vienos spalvos ar atspalvio – reikia įvairovės (nusišypso).
- Kas formavo jūsų skonį, stiliaus pajautimą?
- Mano skonį formavo mane supanti aplinka, draugų ratas, žmonės, kuriuos matydavau ir kurie mane įkvėpdavo savo stiliumi, skoniu. Tad kažkaip natūraliai gavosi, kad nuo vaikystės savęs ieškojau. Kuo aš tik nebuvau! Buvau ir pilka pelyte – netiko, buvau hip hop‘erė - taip pat greitai atsibodo, buvau beveik panke, o pas mus gimtąjame mieste tokius kaip aš vadindavo dar ir „banglais“.
Nuo pat paauglystės buvau alternatyvi. Ieškojau to, kas mano širdžiai būtų miela. Ir per visus tuos ieškojimus, per subkultūras atsirinkau tai, kas man gražu, kas sava. Dabar mano skonis labai įvairus, stilius – taip pat. Neturiu jokių rėmų, nes vieną dieną galiu būti visiška pankė, o kitą – avėti aukštakulnius. Turbūt todėl ir mano kuriami drabužiai skirtingi, tarsi eksperimentinėje stadijoje. Nes aš labai labai mėgstu eksperimentuoti (nusišypso).
- Kada pradėjote siūti?
- Abu mano tėvai siuvėjai. Taip, teisingai, abu! Taigi, siūti mane pradėjo mokyti dar vaikystėje. Viena mano močiutė – batsiuvė, kita močiutė visuomet pasisiūdindavo sau tai, ko norėjosi, nes tais laikais, kaip ji sako, kažką nusipirkti išskirtinio būdavo sunku. Mano prosenelė – taip pat siuvėja. Galima sakyti, kad siuvimas yra mano šaknyse. Tačiau pats procesas manęs nesužavėjo, nors esu pasiuvusi ir prijuostę, ir pagalvės užvalkalą, ir sijoną ar dar kažką, bet siuvimas – ne man. Reikia būti labai kruopščiai, o aš turiu per daug energijos, kad ilgai sėdėčiau vienoje vietoje. Taigi, aš kuriu drabužius, o siuvimą palieku ilgametę patirtį turintiems artimiesiems.
- Papasakokite, prie kokių projektų, susijusių su drabužiais, šiuo metu dirbate?
- Vieno darbo dirbti aš nemoku, o ir vienu projektu apsiriboti man yra sudėtinga – veiklos per mažai (nusijuokia). Taigi, turiu kelis skirtingus projektus, kuriuos sieja tai, jog drabužiai yra gaminami apgalvotai, atsakingai, su meile, karpomi, dėliojami ir siūnami rankomis. Kokybiškai ir atsakingai. Visi projektai susiję su drabužiais, tačiau labai skirtingi.
Šiuo metu dirbu su „Second ME“, „P o m p i d u“, „Le Vau!“ ir „MIYOGI“. Jie jau išvydo dienos šviesą ir žengia mažus, bet tvirtus žingsnius pirmyn. Kuriu dar du naujus, tad greitu metu tikrai apie juos išgirsite (nusišypso).
- Kuo kiekvienas iš jų yra ypatingas?
- Kiekvienas iš projektų, su kuriais dabar dirbu, mano gyvenime atsirado tada, kai to labiausiai reikėjo. Arba po to, kai reikėjo, bet kažko neradau... Arba tiesiog natūraliai, labai nesistengiant, tinkamu metu atsirado žmonių, su kuriais pradėjome dirbti kartu.
Turime nedidelę siuvyklėlę „P o m p i d u“. Tai buvo pirmasis mano projektas. Čia padedame tiems, kuriems reikia siuvimo paslaugų – nuo siuvimo įvairiems prekių ženklams iki kelnių pasiaurinimo, patrumpinimo ar individualaus palto sukūrimo.
„Second ME“ – tai rūbai, kurių man trūksta, kurių nerandu, o norisi... Čia rasite visko – nuo vyriškų arba unisex, laisvalaikio kelnių iki šilto megztinio. Nuo šilto žieminio palto iki suknelių, kurios puikiai gali būti dėvimos tiek pas močiutę kaime, tiek prašmatniame vakarėlyje. Yra ir praktiškų aksesuarų, be kurių aš neįsivaizduoju nė dienos.
Tai yra mano erdvė kurti, mano kūrybiškoji asmeninė pusė. Kitaip tariant, mano dvynys, mano antrasis aš. Džiaugiuosi, kad klientai įvertina rūpestį ir meilę, kuriuos įdedu į kiekvieną kurtą rūbą, į bendravimą, nuoširdumą ir vieną kartą įsigiję rūbą, grįžta dar ir dar. Tai pats geriausias įvertinimas, rodantis, kad judu tinkama linkme!
Prieš kelerius metus mano gyvenime „nutikus“ meilei (nusišypso), organizavau mūsų vestuves bei ieškojau vestuvinės suknelės. Neradau... Teko siūtis. Galiausiai su nauja pažįstama, o dabar ir puikia drauge, pasiguodėme apie problematišką situaciją vestuvinių suknelių rinkoje. Net nepastebėjome, kaip atsirado „Le Vau !“. Dabar kartu kuriame proginius rūbus mažoms ir didelėms šventėms: vestuvines sukneles, kostiumus, frakus, aksesuarus, krikštynų rūbelius ir viską viską, ko tik gali prireikti šventei. Džiaugiamės, kad nors ir neilgai gyvuojam kaip „Le Vau !“, o jau spėjom nemažai klienčių ir klientų papuošti svarbiausioms šeimų šventėms.
Kadangi esu aktyvi, labai mėgstu išsikrauti sportuojant. Tad visai neseniai atradau jogą, o su ja – nuostabią mokytoją, draugę, kolegę, su kuria turime projektą „MIYOGI“. Tai – lietuviškas jogos, sporto ir aktyvaus laisvalaikio drabužių ženklas. Su juo žengiame pirmuosius žingsnius ir džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių atranda „MIYOGI“ ir savo užsibrėžtų tikslų siekia kartu su mumis!
- Jus nuolat galima pamatyti su skirtinga šukuosena, akį traukiančiais auskarais ar ryškiais drabužiais. Jums svarbu išsiskirti?
- Man nėra svarbu išsiskirti, aš tiesiog mėgstu įvairovę ir eksperimentus. Mėgstu kaip įmanoma dažniau atrodyti kitaip, paįvairinti kasdienybę. O eksperimentuoju aš dažnai, todėl ir susidaro toks įspūdis, kad šukuosenos dažnai skirtingos ar rūbai, aksesuarai išsiskiriantys. Labai nemėgstu ilgų plaukų, tad dažnai lankausi pas kirpėją, kuriam tiesiog leidžiu eksperimentuoti. Aš nebijau, kad mane nukirps per trumpai ar šukuosena atrodys negražiai – tuomet galėsiu nusiskusti galvą plikai ir vis tiek atrodysiu kitaip, nei man įprasta. Eksperimentuoju ir su spalvomis, ir su auskarais – visa savo išvaizda. Nemėgstu ilgai atrodyti taip pat. Kiek gi gali žmogus žiūrėti į veidrodį ir matyti tą patį visus 30 metų (mirkteli).
- Ar drabužių kūrimas yra jūsų profesija?
- Tiesą sakant – ne. Visuomet buvau kūrybiška, o mokykloje labiausiai sekėsi chemija. Man ji buvo vienas įdomiausių ir lengviausių dalykų. Norėjau stoti į su menu susijusias studijas, tačiau niekuomet nemokėjau piešti. Tad pasirinkau chemiją. Šiuo metu esu paskutiniųjų metų VU Chemijos fakulteto doktorantė ir už kelių savaičių planuoju gintis daktaro laipsnį. Esu meniška tiksliukė! O kol studijavau, radau menišką chemijos sritį, kurioje save realizavau.
Esu konservavimo ir restauravimo chemijos specialistė. Dirbu kultūros paveldo srityje, vadovauju laboratorijai, kurioje atliekame cheminius nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimus ir padedame restauratoriams tirdami, kokios objektuose naudotos medžiagos, kokia technika atlikta tapyba ar išlieti, pavyzdžiui, altorių lipdiniai. Rekomenduojame medžiagas, kurios atitinka arba neprieštarauja senosioms technologijoms.
Taip, mano aktyvus gyvenimo būdas man neleidžia nuobodžiauti, tad vis atsiranda įvairių papildomų veiklų, kurias be šiuo metu turimų projektų, mokslų, darbo apsiimu kuruoti ar organizuoti. Neseniai praūžė Sostinės dienos, kuriose kuravau pirmą kartą organizuotą Dizaino skverą V. Kudirkos aikštėje. Tokio pobūdžio renginio organizavimas – didžiulė patirtis. Oi, koks buvo intensyvus metas! Dabar šiek tiek ramiau, bet yra naujų projektų, kuriais reikia intensyviai rūpintis.
- Jūsų vyras – fotografas. Ar dažnai patenkate į jo objektyvą?
- Su vyru dažnai organizuojame fotosesijas. Gal ne taip dažnai, kaip norėtume, bet stengiamės laisvalaikiu kuo daugiau fotografuoti. Kadangi mūsų laisvalaikis pakankamai sudėtingas, tai ir nuotraukų galbūt ne tiek, kiek norėtųsi. Bet į mane pro objektyvą vyras žvelgia dažnai, nes su manimi imti ir kažkur išvažiuoti fotografuotis yra daug greičiau, nei visą fotosesiją organizuoti, modelius kviesti.
- Ar jūsų vyras formuoja jūsų skonį?
- Mano vyras yra pats geriausias mano patarėjas. Aš su juo tariuosi dėl drabužių derinių prieš išeinant, įvairių smulkmenų, kurios man atrodo svarbios, rodau naujausios kolekcijos drabužius. Man svarbi jo nuomonė, o ir skonį jis turi gerą. Tad tikrai taip, jis formuoja mano, o aš – jo skonį.
- Koks yra jūsų poilsis, kas padeda surasti pusiausvyrą?
- Visą dieną lakstau pirmyn atgal, sukuosi kaip vilkelis nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Natūralu, kad man būtina sustoti ir apie nieką negalvoti. Išsikrauti. Pabūti su savimi. Pamedituoti. Tik ta mano meditacija šiek tiek kitokia. Išsikrauti padeda fitboksas. Smūgiuojant kaire, dešine kojomis, tiesiog negali galvoti apie nieką kitą, nes praleisi smūgį. Puikus aktyvus poilsis nuo visko, kas susikaupia.
Taip pat atradau iyengar jogą, nors niekuomet nemaniau, kad tokiam aktyviam žmogui, kaip aš, ji tiktų. Dabar ji neatsiejama gyvenimo dalis. Bet ir čia man veiklos pasirodė mažoka (nusišypso). Šiais metais netikėtai susipažinau su oro joga, kuri man yra aktyvi meditacija, padedanti išsivalyti mintis, pasikrauti dienai ir atsipalaiduoti. Baigiau oro jogos instruktorių kursus ir tikiuosi netolimoje ateityje pradėti vesti užsiėmimus. Reikia tik šiek tiek luktelėti, kol pabaigsiu mokslus ir atsiras šiek tiek daugiau laisvo laiko.
- Esate sakiusi, kad rudenį visada su vyru atostogaujate. Kodėl?
- Kiekviena pora turi savo dieną, o mūsiškė yra būtent rudenį. Be to, visą vasarą mano vyras intensyviai dirba, nes jam būna pats darbymetis – vestuvės, krikštynos, asmeninės, šeimos fotosesijos. O ir aš klientams kuriu vestuvinius, krikštynų rūbus. Vasarą keliauti mes tiesiog negalime, tad ruduo yra mūsų atostogų metas! Labai mėgstame keliauti, o paskutinės minutės pasiūlymai būna ypač netikėti ir gundantys. Kiekvienais metais mūsų išvykos būna skirtingos ir viena už kitą įdomesnės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvome Maroke, o šiais metais skrendame į Jamaiką.
- Papasakokite apie įsimintiniausią kelionę.
- Viena įsimintiniausių kelionių buvo mūsų povestuvinė kelionė, vadinamas „medaus mėnuo“. Dažna pora savo antrajai pusei sako „su tavimi – nors ir į pasaulio kraštą!“. O mes su vyru tiesiog ėmėm ir ten nuėjom. Į pasaulio kraštą... Romėnų laikais buvo manoma, kad pasaulio kraštas yra Ispanijoje esantis Finisterre, už kurio siūbuoja tik Atlanto vandenynas. Tad mes iki to krašto nuėjome. Kartu... Šis kelias pasaulyje gerai žinomas Camino de Santiago vardu. Nuėjome daugiau nei po milijoną žingsnių, tad ir po pirmąjį milijoną savomis kojomis „užsidirbom“ (nusišypso).
- Kas jus labiausiai džiugina gyvenime?
- Kai mane supantys žmonės yra laimingi. Nieko nėra geriau nei matyti jų nuoširdžias šypsenas, iš laimės degančias akis, jausti geros nuotaikos kamuolius ore ir pozityvios energijos spinduliavimą. Kai žmonės aplink mane laimingi, laiminga ir aš. O jausti vidinę harmoniją, laimę ir meilę man yra svarbiausia... (nusišypso).
