Garsi režisierė neįsivaizduoja savo gyvenimo be kelionių, lagaminą ji krauna kaskart, kai tik atsiranda laisvo laiko. Savaitgalio kelionė į parodą, spektaklį Romoje, Berlyne ar kitame Europos didmiestyje – jos kasdienybė. Tačiau kartą per metus ji išsiruošia į didelę, mėnesio trukmės kelionę po tolimą šalį – Indiją, Taitį ar Afrikos žemyną.
Liepos pabaigoje režisierė su savo vyru išskris į Borneo salą padirbėti savanoriais pas Birutę Galdikas, nykstančių beždžionių, orangutangų, globotoją. Borneo salos džiunglėse lietuvių kilmės mokslininkė turi reabilitacijos centrą, kuriame augina be tėvų likusias beždžiones.
„Paprašiau Birutės mus priimti ne kaip svečius, ne kaip turistus, o leisti padirbėti. Ji paprašė atsivežti miegmaišį ir tinklelį nuo moskitų“, - pasakojo D. Ibelhauptaitė.
Pasak režisierės, didžiausi malonumai kelionėse yra pažintys, įspūdžiai, atradimai, gamta, kitų tautų tradicijų pažinimas.
„Man nereikia penkių žvaigždučių viešbučių, aukšto lygio aptarnavimo ir gurmaniškų vakarienių“, - sako ji.
Kaip vieną maloniausių savo gyvenimo kelionių režisierė įvardija savaitės poilsį vienoje negyvenamų Taičio salų.
„Salelė buvo tokia maža, kad ypatingai lėtu žingsniu jos perimetrą buvo galima apeiti per dešimt minučių. Be mūsų su vyru saloje buvo tik du žmonės, kurie mums gamino valgyti. Gyvenome namukuose iš palmių be patogumų, jokios elektros ir jokio ryšio su pasauliu. Aplink buvo tik vanduo ir mes.
Tiesa, dar atplaukdavo rykliukų, kuriuos maitindavo mūsų virėjai. Rykliai maitindavosi mūsų vakarienės likučiais. Kaip katės“, - šypsojosi režisierė, keliones įvardydama kaip didžiausią gyvenimo malonumą.
O kokie yra didžiausi TAVO gyvenimo malonumai? Pasidalink mintimis ir dalyvauk televizijos kanalo TV1 ir „DELFI Gyvenimo“ konkurse "Mano gyvenimo malonumai".
