Čilė – viena paskutinių valstybių, pagaliau legalizavusių skyrybas. Daugybė moterų džiaugiasi atsiradusiomis galimybėmis palikti smurtaujančius vyrus ir įgyti finansinę nepriklausomybę.
Skyrybos, pora
© Corbis/Scanpix
Čilėje skyrybos niekada nebuvo teisėtos, bet paskutiniais dešimtmečiais poros galėjo anuliuoti santuoką ir gyventi atskirai. Tačiau toks sprendimas reiškė, kad santuoka niekada negaliojo, todėl moteris prarasdavo teisę į pašalpas ir kitas garantijas. Skyrybos buvo dažnas reiškinys, tačiau moterys vis tiek priklausė nuo vyrų, o norėdamos atlikti bet kokį finansinį sprendimą, turėjo gauti raštišką jų sutikimą.

Priėmus naująjį skyrybų įstatymą, situacija turi iš esmės pasikeisti. Įstatymas suteikia teisę skirtis, jei pora metus gyvena atskirai, o skyrybų prašo abi šalys. Jei skyrybų nori tik viena pusė, tarkime, moteris, o jos vyras nesutinka, jiems reikia trejus metus gyventi atskirai, kol bus patvirtintos skyrybos. Tačiau ir šiuo periodu visas teises turi vyras.

Teresa Lobos 16 metų gyveno nelaimingoje santuokoje. Priėmus Čilės skyrybų įstatymą ji ištarė: “Laisvė”.

39-erių metų moteris, auginanti du vaikus, sako šio žodžio prasmę supratusi tik prieš metus, kai paliko daugybę metų smurtavusį vyrą.

“Čilės moterų problema – taikstymasis su netinkamu sutuoktinių elgesiu. Daugelį metų mamų ir močiučių buvome mokomos būti nuolankiomis namų šeimininkėmis,” – sako Lobos. “Aš irgi buvau taip auklėjama. Tačiau šiame šimtmetyje moterys pradėjo dirbti, tapo nepriklausomos ir nebeprivalo nuolaidžiauti vyrams.”

Augantis poreikis

Po to, kai įsigaliojo naujasis įstatymas, Čilės advokatai nespėja aptarnauti naujų klientų, reikalaujančių skyrybų. Pirmąją dieną buvo pateikti 52 prašymai skyryboms. Šie skaičiai kasdien didėjo. Maždaug 50 000 prašymų pateko į teismą. Šiuo metu Čilėje yra apie 500 000 neoficialiai išsiskyrusių žmonių.

Čilė buvo viena iš trijų valstybių, kuriose nebuvo legalizuotos skyrybos. Likusios dvi – tai Malta ir Filipinai. Maltos teisininkai netgi sukūrė sistemą, kaip apeiti įstatymą ir išsiskirti Guame. Skyrybų įstatymo Čilėje laukta ilgai. Pirmą kartą apie jį prabilta dar 1914 m. Po demokratijos grįžimo 1990 m. kairiųjų ir centro pažiūrų vyriausybės ėmėsi liberalizuoti Čilės šeimos įstatymus. Per dešimtį metų Kongresas atsisakė patvirtinti 18 įstatymų projektų, kol galiausiai vienas buvo patvirtintas. Didžiausia kliūtimi buvo katalikų bažnyčia, grasinusi išsišokančius katalikus senatorius atskirti nuo bažnyčios.

“Šį įstatymą reikėjo priimti anksčiau,” – sako iš Santjago bažnyčios grįžtanti neseniai išsiskyrusi jauna mama Cecilia Munoz. “Yra tiek daug nelaimingų šeimų… jų kelyje ilgą laiką stovėjo bažnyčia.” Čilė – pati konservatyviausia Lotynų Amerikos šalis, kuriai didelės įtakos turi senamadiški katalikų bažnyčios vadovai.

Manuel Canales yra Čilės universiteto sociologijos profesorius. Jis teigia, kad skyrybų įstatymas patyrė tiek sunkumų todėl, kad čiliečių vertybių skalėje šeima užima labai aukštą vietą.

“Į skyrybas žiūrima kaip į nuopuolį. Tai labai liūdina tradiciškai mąstančius žmones,” – sako jis. “Šeima – paskutinis tokio mąstymo paramos batalionas. Į šeimą žvelgiama kaip į svarbiausią bendruomenės dalelę.”

Romos katalikų bažnyčios kunigas iš Santjago Jaime Fernandez sako, kad į šeimą visada buvo žiūrima kaip į asmeninio ir socialinio tobulėjimo pagrindą. Anot jo, šeimos modelis, kuriame dominuoja tėvas – tai svarbi socialinė struktūra ir Čilės vystymosi variklis.

“Įstatymo rezultatas – į šeimą žiūrima įtariai,” – sako Fernandez.

Neskuba tuoktis

Santuoka atgrasė nemažai jaunų Čilės gyventojų. Per pastaruosius 13 metų santuokų sumažėjo net 45%. Palyginimui: 1990 m. susituokė 104,700 žmonių, o 2003 – vos 57,500. Daugelis čiliečių, ypač moterys, nusprendė verčiau neduoti priesaikos, kurios negalima sulaužyti. Netekėjusi moteris turi teisę pati kontroliuoti savo finansus.

Santuokos neretai subyrėdavo. 15% susituokusių Čilės žmonių gyveno atskirai, kiti 10% ryžosi anuliuoti santuoką. Valdančios kairiojo sparno koalicijos Demokratų partijos narė, įstatymų leidėja Maria Antioneta Saa skyrybų įstatymo projektą pateikė 1995 m. Ji teigia, kad projekto sėkmė rėmėsi milžiniškais socialiniais pokyčiais, prasidėjusiais po demokratinės santvarkos įvedimo.

“Mūsų visuomenė sparčiai vystosi,” – sako ji. „Globalizacijos efektai – milžiniški. Akivaizdžios tapo visos šios konservatyvios visuomenės problemos. Žmonės nori būti laimingi ir kovoja už savo teises.“ Nacionalinės moterų tarybos vadovė Cecilia Perez sako, kad šis įstatymas – tai pergalė prieš tradicinį konservatyvumą. Ji mano, kad šis įstatymas išlaisvins daugelį moterų, suteiks joms finansinę nepriklausomybę bei apgins vaikų teises, nes bus skiriamos pašalpos, kurios būdavo panaikinamos anuliavus santuokas.

Išeitis

Perez teigia, kad skyrybų įstatymas padės sumažinti nuo smurto šeimoje nukentėjusių moterų skaičių, nes šios paliks smurtaujančius vyrus. Nenuostabu, kad pirmoji pateikusi prašymą moteris 47-erių metų namų šeimininkė Victoria Torres taip pat patyrė smurtą.

Viena iš keturių Čilės moterų yra patyrusios fizinį, o septynios iš dešimties – psichologinį smurtą. Viena tokių moterų – Alicia Bustamante. 50-metė moteris paliko savo vyrą prieš 5-erius metus, kai jis per Kalėdas grasino ją nužudyti.

“Deja, esame ne kovojančių moterų karta… Mes buvome mokomos, kad santuoka kuriama vienąkart ir visam laikui, todėl buvo gėda prisipažinti, kad neteisingai pasirinkau. Stengiausi išsaugoti šeimą, tikėdamasi, kad laikui bėgant santykiai pagerės. Bet jie tik blogėjo.”

Bustamante vis dar bijo, kad vyras vieną dieną ją suras, norėdamas pakenkti fiziškai ar finansiškai. Kaip sutuoktinis, jis teoriškai galėtų pareikšti teises į pusę jos turto. Moteris pasijus laisva tik tada, kai bus pasirašyti skyrybų dokumentai.

Teresa Lobos mano, kad naujasis įstatymas – tai įrodymas, kad visuomenė keičiasi. “Antspaudas garantuos mano laisvę,” – sako ji. “Čilės moterys įkalintos santuokose. Bet aš noriu parodyti, kad santuoka neturi būti grįsta moters nuolankumu. Meilė žydi tik laisvėje.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Prastos naujienos planuojantiems uždirbti iš būsto nuomos (5)

Dar neseniai bankai ir įvairūs ekspertai buto įsigijimą nuomai įvardino kaip patrauklią...

Mokestis už mokyklos įnorius mamai atėmė žadą: išeitis – tik užsienis (218)

Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai atakuoja ne tik parduotuves, bet ir siuvyklas. Tiesa,...

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (367)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Krito naujų butų pardavimai (57)

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (52)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako kelionių...

V. Matijošaitis: per ateinančius porą metų neatpažįstamai pasikeis visos centrinės Kauno gatvės (265)

Dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas bus neišvengiamas, sako Kauno meras...

Rizikingų bitkoinų vertė vilioja: ar gali pabrangti iki 25 tūkst. JAV dol.? (19)

Bitkoino vertė šią vasarą pasiekia vis naujas rekordines aukštumas, o analitikai žada ir...

Pavojų kelia ir nedidelė žaizda (1)

Iškylas į gamtą ir tolimesnes keliones neretai apkartina dėl neatsargaus elgesio atsiradę...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (218)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (16)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...