Progą paskaityti ištaiko net ir sausakimšame troleibuse
„Ypač ši vasara man buvo skaitymo metas – turėjau daug gražaus laisvo laiko, ieškojau įkvėpimo, todėl knygoms skyriau išties nemažai dėmesio. Per mėnesį perskaitydavau 3-4 knygas. Dabar grįžus prie darbų skaitymui lieka mažiau laiko, bet vis dėlto stengiuosi kiekvieną dieną perskaityti bent keletą puslapių. Manau, labai svarbu maitinti savo protą ir vaizduotę – kitaip, tikiu, jie apmiršta, žodynas skursta, įkvėpimas slopsta. Iškart pajuntu, kad tuomet ir darbai sunkiai ima klotis, pradeda trūkti idėjų“, – sako B. Tiškevič.
Savotiška skaitymo revoliucija žinomos moters gyvenime įvyko, kai praėjusių metų gruodį ji pradėjo naudotis lietuviška elektroninių knygų skaitykle mobiliems įrenginiams „Milžinas“, kurios dėka knyga Beatai dabar visuomet yra po ranka.
„Tiesą sakant, kurį laiką nuo elektroninių knygų laikiausi atokiau, nepaisant to, kad save laikau gana moderniu žmogumi, sekančiu įvairias naujoves. Prisipažinsiu – elektroninės knygos iš pradžių man atrodė keistas ir neaktualus dalykas“, – sako B. Tiškevič.
Vis tik dabar ji sako, kad knygos telefone yra bene kasdienės jos palydovės.
„Elektroninės knygos telefone puikiai tinka tose situacijose, kai įprastą knygą atsiversti ar netgi turėti su savimi nebūtų labai patogu. Pavyzdžiui, kas nors vėluoja į susitikimą – atrodytų tik penkias minutes, bet tai jau yra perskaityti trys elektroniniai puslapiai! Mėgiama knyga skaityklėje praverčia ir važiuojant viešuoju transportu – ypač, kai stovi prispaustas žmonių ir viena ranka laikaisi už turėklo, o kitą turi laisvą – kaip tik elektroninei knygai telefone. Kitaip tariant, nebegaliu sau pasiteisinti, kad neturiu kada paskaityti“, – šypsosi B. Tiškevič.
Poeziją mieliau skaito popieriuje
Tiesa, niekur nedingo ir Beatos meilė įprastoms popierinėms knygoms – turėdama galimybę ji būtinai renkasi jas. Visgi, perskaitytos popierinės knygos B. Tiškevič namuose neužsibūna – jomis aktorė dalijasi su draugais, kam nors dovanoja, o pati perka naudotas ar skolinasi jas iš bibliotekos.
„Yra atvejų, kai skaityti tam tikrą kūrinį popieriuje yra maloniau. Tą daugeliu atvejų galėčiau pasakyti apie poeziją. Tiesa, šiuo metu skaitau elektroninį Lautreamont'o eilių proza „Maldoro giesmės“ variantą ir, reikia pripažinti, kūrinys išties labai maloniai skaitosi ir ekrane. Iš šios puikios knygos semiuosi įkvėpimo grakščiam plunksnos valdymui, turtingesniam žodynui ir sakinių vingrybėms“, – sako B. Tiškevič.
Be didelį įspūdį paliekančių „Maldoro giesmių“, Beata šiuo metu taip pat yra įsitraukusi į popieriniu formatu skaitomą Clarisa Pinkola Estes „Bėgančios su vilkais“. Šį psichologinį veikalą viena iš nemenko palaikymo Lietuvoje susilaukusio projekto „Moterys kalba“ iniciatorių laiko visų moterų biblija. Tuo metu dar viena neseniai skaityta knyga – Elizabeth Gilbert „Didi magija: kūrybiškas gyvenimas be baimės“ – Beatai yra didžiulis įkvėpimas kūrybai.
Socialiniai tinklai knygos nenukonkuruoja
Nors daugelio žmonių laiką, kuris galėtų būti panaudotas skaitymui, šiandien „suvalgo“ socialiniai tinklai ir naršymas internete, B. Tiškevič sako sugebanti dėl vieno neatsisakyti kito.
„Tiesą sakant, norėčiau kiek mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, „Facebook'e“, tačiau tokie jau yra mūsų laikai.
Socialiniuose tinkluose šiandien randi visas naujovės, šviežiausią informaciją, sužinai apie renginius, kas tuo metu yra „ant bangos“. Ir pati socialinėje erdvėje turiu nemažą sekėjų ratą, tad su juo taip pat norisi pasidalinti savo mintimis, pateikti kokybišką ir įdomų turinį. Tam, žinoma, reikia skirti nemažai laiko ir dėmesio, tačiau dėl to skaitymo neaukoju ir kasdien knygoms stengiuosi skirti ne mažiau kaip valandą“, – sako B. Tiškevič.
Beje, „Facebook'e“ su draugais ir sekėjais Beata neapmiršta pasidalinti ir savomis skaitymo patirtimis, literatūriniais atradimais. Iš socialinių tinklų naudotojų reakcijos ir komentarų po tokiais įrašais skaičiaus galima nuspėti, kad skaitymui yra neabejinga ir nemaža dalis Beatos sekėjų.
„Manau, kad požiūris į skaitymą priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo ir vidinio poreikio. Aš asmeniškai nesijaučiu gerai, jei kurį laiką neskaitau. Imu jausti tam tikrą diskomfortą. Man tai tarsi nesiprausti ar nesivalyti dantų. Neskaitydama pastebiu, kad mano mintys dažnai atsiduria aklavietėje, imu pati save kartoti, neturiu ką papasakoti žmonėms, žodynas tampa labai skurdus. Bet ką gali žinoti – galbūt tokį šalutinį neskaitymo poveikį junta ne visi, o skaityti ar ne, yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas“, – įsitikinusi B. Tiškevič.
