– Ieva, papasakokite apie save – ar esate gimusi, augusi Alytuje ir iš kurgi ta verslumo gyslelė?
– Gimiau, augau ir lig šiol gyvenu Alytuje. Ilgesniam laikui buvau išvykusi tik į Londoną – ten studijavau informacines technologijas. Tiesą sakant, Alytuje likau tik dėl vyro, kuris taip pat alytiškis. Jis labai norėjo čia įsitvirtinti ir kurti ateitį. Verslumo gyslelės, manau, neturėjau ir neturiu, bet tikiuosi išmokti. Didžiausia mano klaida ta, kad dirbu ne dėl pinigų. Vis dar mokausi, kad verslininkui svarbiausia turėti pelną, o visai kiti dalykai turi eiti paskui. Esu versle, nes visuomet noriu kur nors dalyvauti, būti pirma, mėgstu dėmesį ir nepriklausomybę. Mama juokauja, kad aš adrenalino mėgėja, – kai žemė, rodos, slysta iš po kojų, tuomet būnu stipriausia ir žvaliausia.
– MB „Guzva“ – kas tai? Esu girdėjusi, kad šeimos verslas. Kodėl apskritai pasirinkote kurti darbo vietą sau, o ne dirbti samdoma darbuotoja?
– Nemoku Lietuvoje dirbti samdoma darbuotoja, nes buvau išlepinta Didžiojoje Britanijoje. Pirmoji samdomos darbuotojos patirtis laukė Londone. Darbas buvo nekvalifikuotas ir nesunkus, o pinigai dideli. Lietuvoje reikia dirbti daug, o pinigų niekam nepakanka.
Tikiu, kad mes kartu su vyru galime sukurti geresnę darbovietę. Turime kitokį požiūrį į verslą. Dainius studijavo finansus ir marketingą, labai dažnai diskutuodavome apie verslą Lietuvoje. Tiek daug, kad nusprendėme pabandyti sukurti ką nors savo. Jis ekonomistas, finansininkas ir praktikoje labai geras pardavėjas, aš kūrybinga ir azartiška, kovinga – puikus derinys šeimos verslui. Žinoma, verslo realybė visai kitokia, nei tikėjomės, susiduriame su daug sunkumų, bet tikėjimas geresne ateitimi liko. Jauną verslą palaiko valstybė: yra daug puikių programų naujiems, jaunų žmonių sukurtiems verslams. Stengiamės pasinaudoti visomis programomis. Jeigu ne valstybės parama mums ir mūsų verslui – būtų buvę daug sunkiau.
– Šiuo metu jūsų šeima dirba prie trijų projektų: elektroninės drabužių parduotuvės Evastyle.lt, taip pat StogaiStogai.lt ir Stakliuprekyba.lt. Kaip pavyksta suderinti visiškai skirtingas verslo sritis?
– Visų trijų projektų esmė ta pati – prekyba internetu. Mus labai domina internetinė erdvė ir ateityje žadame sukurti dar daugiau projektų. Daug žmonių stebisi, kad dirbame tokiu būdu – kiekvienas su savo projektais. Vis dažniau girdžiu kritikos, kad galbūt geriau abiem dirbti prie vieno projekto. Dainius turi ilgametę stogo dangų prekybos patirtį, jo projektai šiuo metu sėkmingesni finansiškai. Tačiau dirbant su statybinėmis medžiagomis susiduriama su sezoniškumu, būtų idealu, jei tam turėtume atramą. Tikimės, kad ateityje šis projektas bus ta atrama.
– Šeimos versle pasiskirstėte pareigomis – už ką atsakinga Jūs, už ką – Jūsų vyras? Galbūt ir kitus šeimos narius esate įtraukę į veiklą?
– Mūsų įmonė organizuojama holokratijos modeliu, čia neegzistuoja hierarchija, mes dirbame kaip komanda. Holokratijos principas Lietuvoje kol kas naujovė ir idealiai tinka didesnėms įmonėms. Nekantriai laukiame, kada prasiplėsime ir galėsime išbandyti šį modelį su didesne komanda. Kol kas esame jaunas ir mažas verslas, džiugu, kad tiek iš artimųjų, tiek iš pažįstamų sulaukiame susidomėjimo kaip darbdaviai. Deja, sukurti papildomą darbo vietą net ir naudojantis subsidijomis mums vis dar iššūkis.
– Pakalbėkime apie „Evastyle“ projektą – jis atsirado, siekiant moterims pasiūlyti didesnių dydžių rūbų? Kokia buvo šio projekto istorija?
– Šis projektas atsirado ekspromtu. Dėviu didesnio dydžio drabužius ir dažniausiai juos pirkdavau užsienyje, nes Lietuvoje tinkančių ar patinkančių nerasdavau. Taigi susisiekiau su mėgstamų prekių ženklų gamintojais ir užsisakiau jų produktų. Susikūriau internetinę parduotuvę. Dar prieš tai apie dvejus metus intensyviai lankiau įvairius seminarus ir mokymus verslumo temomis. Tiek tuomet buvo, tiek dabar yra daug įvairių puikių programų, skatinančių jaunimą kurti verslus. Naujos galimybės ir parama padėjo apsispręsti imtis šeimos verslo. Kūrėme daug įvairių verslo planų, skaičiavome, tyrėme rinką, ieškojome paramos, domėjomės verslo steigimo galimybėmis Lietuvoje, mezgėme kontaktus. Prieš šį projektą bandėme įgyvendinti skirtingus projektus – jie nepavyko ar pritrūko sėkmės, palankių aplinkybių pradėti.
– Svetainėje rašote, jog nuolat keliaujate, todėl ir klientėms siūlote produktų iš įvairių šalių, kur driekėsi Jūsų kelionių maršrutai. Kelionės malonumas ar darbo dalis?
– Mano tėvai gyvena Londone, sesuo Paryžiuje – tai mados sostinės, kuriose aplankau savo artimuosius. Londonas idealiausia vieta apsipirkti. Įlekiu į parduotuvę, o išeinu tik kai personalas paprašo, prieš pat ją uždarant. Dainius taip pat daug keliauja, nes bendrauja su gamintojais Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Ieškome naujų gamintojų, domimės jais, todėl ir lankomės kitose Europos valstybėse.
Tikrą poilsinę kelionę turėjome prieš penkerius metus. Keliaujame daug, tačiau daugiau darbo reikalais. Yra buvę tokių situacijų, kai nuo ryto kartu lankėmės tarptautinėse statybinių medžiagų parodose, o vakare dar keturias valandas naršiau po išparduotuves ar butikus ieškodama produktų. Dainius juokauja, kad galėčiau gyventi parduotuvėse.
– Kiek metų šiam kūdikiui – ar jaučiatės stipriai milžiniškoje pasirinkimų erdvėje?
– Esame jauni verslininkai, sukūrę labai jauną verslą, – lapkritį švęsime antruosius metus. Nesijaučiame stipriai, darome daug klaidų, būna be galo sunkių situacijų ir dienų. Esu dėkinga labiau patyrusiems verslininkams, kurie mus konsultuoja ir drąsina, moko. Alytuje gera daryti verslą, nes čia visi savi, jaučiamas labai didelis palaikymas. Ypač noriu padėkoti Alytaus krašto verslininkų asociacijai, kuri mus dažnai konsultuoja. Pažįstame, naudojomės ir kitų konsultacinių centrų paslaugomis: Verslo konsultacinio centro, „Verslo fanų“, Kauno verslininkų namais. Džiaugiamės, jog tokių iniciatyvų Alytuje tik daugėja. Mano nuomone, jaunas verslas, kuriamas jaunų žmonių, gali tobulėti ir išgyventi tik bendradarbiaudamas bei gaudamas žinių iš labiau patyrusių verslininkų.
– Kas sunkiausia, o kas lengviausia jūsų kasdienybėje?
– Mūsų verslo pradžia sunki, net neįvardysime, kas yra lengviausia, – viskas atrodo labai sudėtinga. Labiau patyrę verslininkai ramina, kad verslo pradžia visuomet sunki, tačiau ta patirtis, kurią įgyjame, vėliau atsipirks.
– Žmonės mūsų miestą kartais linkę tiesiog nurašyti, vadinti provincija ir teigti, jog čia gyventi sunku, o kiti – jog ir neįmanoma, reikia bėgti į didesnius miestus. Kodėl jūs savo ateitį kuriate čia, ar jums Alytuje gera?
– Mūsų situacija labai skirtinga: aš Alytuje neturiu dėl ko pasilikti, nes tėvai ir sesuo užsienyje, o diedukai iškeliavę anapilin. Jeigu ne Dainius, abejoju, ar čia gyvenčiau. Esu svajotoja, man visos Lietuvos kaip rinkos nepakanka, norėčiau verslą vystyti ne tik Alytuje, išsiplėsti po visą Lietuvą, o didžiausia mūsų svajonė plėstis į užsienį.
Dainius Alytų labai myli, čia gyvena jo mama, močiutės, pusbroliai, pusseserės. Didžiausias tikėjimas Alytumi ir perspektyva dirbti, gyventi čia mūsų šeimoje ateina iš Dainiaus. Kadangi Alytuje gyvendama nesijaučiu blogai ir esame šeima, kuriame savo ateitį čia.
Lietuva tokia mažytė, labai lengvas ir greitas susisiekimas – gyvendama Alytuje galiu važinėti tiek į Kauną, tiek į Vilnių. Didmiesčiuose lankomės labai dažnai: dalyvauju įvairiuose renginiuose, susitikimuose, netgi spėju suderinti mūsų dienotvarkę su studijomis Vilniuje, Mados akademijoje.
– Negaliu nepaklausti – visai neseniai vyko Alytaus vaikų globos namų globotinių krikštynos, tapote vieno vaiko krikšto tėveliais. Kodėl nusprendėte priimti šią pareigą, ką jums tai reiškia?
– Esame tikintys žmonės, aš ypač tikiu dovanomis iš aukščiau. Mūsų krikštasūnis ir yra ta dovana. Labai džiaugiamės, kad turėjome galimybę tapti krikštatėviais. Visi vaikai mūsų tautos ateitis. Kaip mes su jais elgiamės, kokius žodžius jiems sakome, ką mes jiems duodame, tokią ateitį ir užsiauginsime. Jeigu visi Alytaus, Lietuvos vaikai bus laimingi, vertins nematerialius dalykus, tikės žmogiškumu ir gerais darbais – mūsų visų ateitis bus graži. Būti krikštatėviais tėra mažas žingsnis link tos gražesnės ateities. Tai buvo puiki pradžia susidėlioti prioritetus. Manau, didžiausias žmogaus prioritetas turi būti ne verslas ar darbas, o vaikai.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
