B. Tiškevič: gyvenimas yra gražus, bet jame yra daug sunkių situacijų

 (150)
Aktorė, radijo ir televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič dažnai vadinama feministe, kovotoja už moterų teises ir drąsą būti savimi. Jos sugalvoti ir įgyvendinti socialiniai projektai skatina moteris atsikratyti kompleksų, užslėptų nuoskaudų, gėdos ir pamilti save.
Beata Tiškevič
© DELFI / Karolina Pansevič

O kokia yra pati Beata? Kokios yra pagrindinės jos gyvenimo taisyklės? To jos ir paklausė DELFI.

Kas, Jūsų manymu, yra stipri moteris?

– Manau, kad visos moterys yra labai stiprios, tik ne visos ryžtasi tai atskleisti ar pamiršta šią turimą vidinę jėgą. Bet kai pagalvoju apie stiprias moteris, man į galvą ateina jauna mama, kuri slaugo savo onkologine liga sergantį vaiką, visiškai viena, bet turinti tiek ryžto ir vilties, taip pat visos moterys, kurios išdrįso palikti smurtaujančius sutuoktinius, taip išgelbėdamos ir save, ir savo vaikus, moterys, kurioms nėra amžiaus ribų ką nors naujo išmokti, kurioms nėra žodžių „neįmanoma“ ar „negalima“, moterys, kurios, neturėdamos tvirto palaikymo ar finansinio užnugario, tokiu tampa sau pačios.

Moterys su įvairiausiomis, net skaudžiausiomis patirtimis, gebančios jas paversti didžia išmintimi – jos yra mano superherojės.

Ar turite stiprios moters ar stipraus žmogaus idealą?

– Manau, kad kiekviena moteris turi galimybę idealu tapti sau pati. Gyvenimas yra labai gražus, bet jame yra ir daug keistų, kartais – sunkių situacijų. Toks kliūčių ruožas, vedantis laimės, ramybės link. Tai, kaip su juo tvarkomės, mus ir augina, brandina, drąsina.

Ar pati esate stipri moteris?

– Jeigu apskritai, – esu tikra, kad esu. Tačiau leidžiu sau būti ir silpna, ir pažeidžiama, ir nežinančia, ką daryti, ir sutrikusia. Manau, kad viskas puikiai telpa viename žmoguje – ir silpnas jis gali būti, ir stiprus.

Kokios, Jūsų manymu, yra pagrindinės stiprios moters taisyklės?

– Turėti drąsos ir narsos įgyvendinti savo idėjas.

Kai kalbame apie svajones, klausyti ne galvos, o širdies.

Turėti savo pajamų šaltinį.

Nesileisti žeminamai, niekinamai ir drąsiai palikti tokias aplinkas.

Bendrauti su tais žmonėmis, kurie vertina, gerbia ir palaiko.

Gyventi gyvenimą, visų pirma, sau – neužsiimti kitų žmonių lūkesčių pildymu.

Rūpintis savimi, savo sveikata.

Per Kalėdas prie visų kitų dovanų turėti ir dovaną sau.

Nejuodinti, nežeminti kitų žmonių, ypač – moterų.

Ir būti dėkingai. Sau, savo gyvenimui, visoms galimybėms, žmonėms, kurie yra šalia, žmonėms, kuriuos sutinki ir tiesiog – šiai akimirkai, kad ir kokia ji bebūtų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Milana Jašinskytė atskleidė, kas jai padeda įžvelgti laimę kasdienybėje

Pastaruoju metu galima pastebėti, kad žmonės vis dažniau dalijasi apie vieną, gana paprastą, tačiau mažai kam žinomą įprotį, kuriam neabejingos ir įžymios Lietuvos moterys. Tai – dėkingumo įprotis, apie kurį kalba tiek sėkmingiausi pasaulio verslininkai, tiek įžymybės. Nieko nuostabaus, kad jis tampa žinomas ir Lietuvoje, sakoma pranešime spaudai.

S. Mykolaitytė: kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji (4)

Puikiomis kūno linijomis ir išvaizda pasigirti galinti manekenė Solveiga Mykolaitytė (31 m.) pripažįsta, jog norint gražiai atrodyti, reikia įdėti nemažai darbo. Todėl Solveigą galima dažnai sutikti ir sporto salėje. Šiuo metu nauja jos aistra – „CrossFit“ treniruotės.

Studentiškas gyvenimas su anglais arba treji nešvariausi gyvenimo metai (16)

Myliu šią šalį ir jos žmones dėl daugybės įvairiausių priežasčių. Neigiami prisiminimai užplūsta tik galvojant apie tą siaubingą, visur tvyrančią, nepažabojamą netvarką.

Lietuviškoje Ukrainoje pasidairius

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Kokias paslaptis išsiaiškino juvelyras, užsibrėžęs atkurti LDK valdovų žiedus? (3)

Ar žinojote, kad Renesanso juvelyrikos meistrai metalui šlifuoti naudojo pemzą, kokia šiais laikais šveičiame kulnus? O kad metalo tarpai taptų blizgūs, juos šveisdavo siūlu, apteptu iš sutrintos žemės pagaminta pasta?