B. Tiškevič: gyvenimas yra gražus, bet jame yra daug sunkių situacijų

 (150)
Aktorė, radijo ir televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič dažnai vadinama feministe, kovotoja už moterų teises ir drąsą būti savimi. Jos sugalvoti ir įgyvendinti socialiniai projektai skatina moteris atsikratyti kompleksų, užslėptų nuoskaudų, gėdos ir pamilti save.
Beata Tiškevič
Beata Tiškevič
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

O kokia yra pati Beata? Kokios yra pagrindinės jos gyvenimo taisyklės? To jos ir paklausė DELFI.

Kas, Jūsų manymu, yra stipri moteris?

– Manau, kad visos moterys yra labai stiprios, tik ne visos ryžtasi tai atskleisti ar pamiršta šią turimą vidinę jėgą. Bet kai pagalvoju apie stiprias moteris, man į galvą ateina jauna mama, kuri slaugo savo onkologine liga sergantį vaiką, visiškai viena, bet turinti tiek ryžto ir vilties, taip pat visos moterys, kurios išdrįso palikti smurtaujančius sutuoktinius, taip išgelbėdamos ir save, ir savo vaikus, moterys, kurioms nėra amžiaus ribų ką nors naujo išmokti, kurioms nėra žodžių „neįmanoma“ ar „negalima“, moterys, kurios, neturėdamos tvirto palaikymo ar finansinio užnugario, tokiu tampa sau pačios.

Moterys su įvairiausiomis, net skaudžiausiomis patirtimis, gebančios jas paversti didžia išmintimi – jos yra mano superherojės.

Ar turite stiprios moters ar stipraus žmogaus idealą?

– Manau, kad kiekviena moteris turi galimybę idealu tapti sau pati. Gyvenimas yra labai gražus, bet jame yra ir daug keistų, kartais – sunkių situacijų. Toks kliūčių ruožas, vedantis laimės, ramybės link. Tai, kaip su juo tvarkomės, mus ir augina, brandina, drąsina.

Ar pati esate stipri moteris?

– Jeigu apskritai, – esu tikra, kad esu. Tačiau leidžiu sau būti ir silpna, ir pažeidžiama, ir nežinančia, ką daryti, ir sutrikusia. Manau, kad viskas puikiai telpa viename žmoguje – ir silpnas jis gali būti, ir stiprus.

Kokios, Jūsų manymu, yra pagrindinės stiprios moters taisyklės?

– Turėti drąsos ir narsos įgyvendinti savo idėjas.

Kai kalbame apie svajones, klausyti ne galvos, o širdies.

Turėti savo pajamų šaltinį.

Nesileisti žeminamai, niekinamai ir drąsiai palikti tokias aplinkas.

Bendrauti su tais žmonėmis, kurie vertina, gerbia ir palaiko.

Gyventi gyvenimą, visų pirma, sau – neužsiimti kitų žmonių lūkesčių pildymu.

Rūpintis savimi, savo sveikata.

Per Kalėdas prie visų kitų dovanų turėti ir dovaną sau.

Nejuodinti, nežeminti kitų žmonių, ypač – moterų.

Ir būti dėkingai. Sau, savo gyvenimui, visoms galimybėms, žmonėms, kurie yra šalia, žmonėms, kuriuos sutinki ir tiesiog – šiai akimirkai, kad ir kokia ji bebūtų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Savanorystė atvedė į prestižinį Paryžiaus universitetą (4)

„Įprasti pamokų tipo užsiėmimai moksleiviams nuobodūs, o dalyvaujant įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje, jaunam žmogui suteikiama proga ugdyti tokias kompetencijas, į kurias mokykloje nekreipiamas didelis dėmesys − viešojo kalbėjimo įgūdžiai, skatinamas savarankiškumas, ugdomas atsakomybės jausmas, nuoseklesnis požiūris į karjeros planavimą, išmokstama išlipti iš mokyklinių kalbėjimo/rašymo/galvojimo šablonų ir į keblias situacijas pažvelgti kūrybiškai“, − teigia vienas iš Jaunimo Europos komandos (JEK) alumnų – Julius Litinskas, šiuo metu studijuojantis Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po Paris) ir aktyviai savanoriaujantis tarptautinėse organizacijose.

Baidarių žygis: labiau už įspūdingą gamtą įsiminė spalvinga kompanija (1)

Prieš 10 metų per Mindaugines plaukėm baidarėmis Šalčios upe. Po žygio gimė laiškas draugams, kurį tada skaitė tik keli žmonės:

Vestuvėms pasirinko karo istorijos temą (13)

Savaitgalį Ukmergėje vyko nepaprastos vestuvės. Savo meilę sutuoktuvėmis nusprendę įtvirtinti ukmergiškiai Karolina Spalgėnaitė ir Sergej Kornejev vienai didžiausių gyvenimo švenčių pasirinko devynioliktojo amžiaus temą.

Lietuvio sukurtame filme – karą išgyvenusių žmonių patirtys

Keliautojas ir kino režisūrą Jungtinėje Karalystėje studijuojantis Jonas Suchadolskas lankydamasis Kroatijoje sukūrė trumpą dokumentinį filmą „Portrait of Zagreb“ („Zagrebo portretas“).

Mirtina liga neatėmė, o grąžino gyvenimą (20)

Šiandien Vida – 65 metų moteris, trykštanti entuziazmu, energija, sveikata, gera nuotaika ir pozityviu mąstymu. Net sunku įsivaizduoti, kad kažkada jos kūnas buvo visiškai išsekęs nuo chemoterapijos, o dvasia palūžusi nuo gyvenimo smūgių ir ligos. Kaip jai pavyko grįžti į gyvenimą? Atsakymų ieškome šios moters gyvenimo istorijoje.