- Jums neatrodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja per didelis maisto kultas?
- Iš tikrųjų reikėtų paprasčiau žiūrėti į maistą. Praalkus galima suvalgyti juodos duonos riekę. Taip maitinosi mūsų senoliai: atsipjaudavo lašinių gabalėlį, atsilauždavo duonos, atsigerdavo vandens ir dirbdavo visą dieną. O šiuolaikinis žmogus maistui išleidžia labai daug pinigų, negalvodamas, nei ką jis valgo, nei kur valgo. Jam reikia pigiau, bet daug prikišti į skrandį. Tai yra blogybė, nes žmogus į save, kaip į šiukšlių maišą, viską deda ir deda.
Tiesa, atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie bet kuo skrandžio nebeužkemša. Valgo mažai, bet skaniai. Tai ir yra pagrindinis valgymo principas.
- Užsiminėte, kad maisto ruoša jums prilygsta laisvalaikio pomėgiui. Iš kur išmokote gaminti?
- Mane išmokė močiutė. Mano tėvo mama labai skaniai gamino. O paskui mokiausi iš aplinkinių: kur bebūčiau, ką bedaryčiau, domėdavausi kulinarija ir pirkdavau knygas. Valgio ruošimas - mano hobis. Be to, sužinau labai naudingų dalykų: pavyzdžiui, kad avokadas gerai valo kraujagysles. Todėl jų valgau kiekvieną dieną.
- Ar, būdama aistringa kulinarė, vyro visąlaik laukiate su vakariene?
- Kai koncertuoju, vakarienės nespėju paruošti. Bet stengiuosi palepinti sutuoktinį. Juolab kad Igoris visą laiką sako: man skaniausias maistas yra iš tavo rankų. Galų gale, ir meilė, įdėta į tas rankas ruošiant maistą, persiduoda mylimam žmogui.
- Ar jums pažįstamas jausmas, kai reikia laikytis dietos? Tikriausiai sunku atsispirti maistui, kai nuosavame „Birutės uoste“ jums tenka išragauti visą restorano meniu?
- Taip, būnant „Birutės uoste“, man reikia viską išragauti. Tačiau mintis koncentruoju į kūrybinį procesą, kaip būtų galima patobulinti patiekalo receptą.
Kalbant apie dietas, mano tikslas buvo numesti svorio. Ir man tai pavyko. Bet ne laikantis dietų. Mano organizmas nepriėmė jokių dietų – tai yra labai alinantis, varginantis, nereikalingas darbas. Visą laiką galvoji apie tai, ko negali valgyti, ir galvą apkrauni nereikalingais dalykais. Įsivaizduojate, kaip tai alina žmones, kurie nori numesti svorį? Dabar man nebereikia apie tai galvoti (laikosi gydytojos Sondros Kulikauskienės maitinimosi programos – red. past.). Dabar aš galiu galvoti apie aukštesnius dalykus. (Juokiasi.)
- Tada atsakykite: ko reikia, kad moteris jaustųsi laiminga?
- Manau, kad labiausia reikia meilės. Tai būtų pagrindinis moteriškos laimės receptas. Jeigu būsite vien maistu gyva, o neturėsite šalia artimo žmogaus, tapsite surūgusi, neįdomi, neišvaizdi. Ką nors vis tiek reikia mylėti, nebūtinai tai turi būti antroji pusė, kad būtų gera gyventi. Dėl ko mes šioje žemėje esame? Kad mylėtume. Mes gyvename su problemomis, su klaidomis, su džiaugsmu. Šita diena buvo gera, kita gali būti bloga. Toks jau yra gyvenimas. Jau supratome, kad ne mūrai yra svarbiausi gyvenime, o žmogus. Ir kad nieko nenusinešime anapus. Esame tik šios žemės svečiai.
- Grįžkime prie žemiškesnių reikalų - kaip nors ypatingai prižiūrite savo balsą?
- Žinote, prižiūriu labai gerai: visą laiką geriu ledinį vandenį ir niekad gyvenime nesirišu ant gerklės šaliko.
Įsivaizduojate, visai neseniai dainavau renginyje ir jauni žmonės labai gyrė mano balsą, sakydami, kad jis yra unikalus. Klausė, kodėl nebedainuoju. Aš tebedainuoju, didžiulius koncertus surengiau jubiliejaus proga ir dabar ruošiuosi turui po Lietuvą. Labai džiaugiuosi, nes jau senokai buvau susitikusi su gerbėjais. Nuo šiol daugiau dėmesio skirsiu dainavimui, nes, kol klausytojai gerai atsiliepia apie mano balsą, turiu tuo instrumentu naudotis.
- Ar balsas gali pasenti?
- Nemanau. Man jau nemažai metų. Bet aš jaučiuosi taip, lyg man būtų 35 ar 40. Gal taip reikėtų jaustis kiekvienam? Bet žmonės yra pikti, pavydūs, jie gyvena kitų gyvenimus. Negyvena savojo, todėl greičiau pasensta. Jeigu kiekvienas dirbtų savo darbą ir Lietuvai darytų gerus darbus, jis tikrai nebūtų piktas ir rastų išeitį iš bet kokios keblios padėties. Bet žmonės, kurie nieko neieško, yra labai kategoriški, nenori eiti į kompromisus, gyvena nuolat jausdami įtampą. Jie užmiega nervindamiesi, kad negavo, ko norėjo, ir atsikelia nervindamiesi. Ir taip kiekvieną dieną. Todėl ir susensta, raukšlėjasi, būna pikti ir nepatenkinti gyvenimu.
- Jums nuotaikos nesugadino šiais metais neįvykęs jūsų organizuojamas šlagerių festivalis?
- Ką dabar darysi. Susidaro įspūdis, kad tas renginys nelabai ir reikalingas. Lietuvos rėmėjams irgi beveik nereikalingas. Dabar turime kitokių planų, tik dar nenoriu jų atskleisti. Jau dabar dirbame ir sausį, vasarį galėsime pasidžiaugti šio darbo vaisiais.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
